Kur studijuoja ir kokias studijų programas šiemet pasirinko gabiausieji?

Kur studijuoja ir kokias studijų programas šiemet pasirinko gabiausieji?

Būsimoji pilotė, kuri jus skraidins į svajonių atostogas, odontologė, kuriai patikėsite savo dantų sveikatą, būrys medikų, kurie rūpinsis Jūsų sveikata, būsimasis kariškis, kuris jus saugos, o gal jūsų ateities automobilio kūrėjas? Visi šie ir dar daug įvairių būsimųjų profesionalų – tai šešių Klaipėdos licėjauslaidų abiturientai, einantys savo svajonių studijų ir karjeros keliais Lietuvoje ir garsiausiuose pasaulio universitetuose, tokiuose kaip Kembridžo, Edinburgo, Stanfordo, Masačiusetso. Renkantis karjeros kryptį, pasak jų, labai svarbios ne tik svajonės ir jų siekimas, bet ir atsakingas požiūris į mokslą bei palaikymas ir paskatinimas mokykloje. Šiandien prasideda nauji studijų metai daugelyje Lietuvos aukštųjų mokyklų.

Abiturientė pasirinko orlaivių pilotavimo studijas

„Mokantis Klaipėdos licėjuje mane sužavėjo aviacija. Kai reikėjo atlikti metinį tiriamąjį darbą, pasirinkau fizikos srities aerodinamikos temą. Supratau, kad man tai labai įdomu“, – apie pasirinktas orlaivių pilotavimo studijas pasakoja šiemet Klaipėdos licėjuje mokslus baigusi Elvyra Tarozaitė. Mergina tikina atradusi studijas, kur dera ne tik teorija, bet ir įdomi praktika, todėl ji stojo į Vilniaus Gedimino technikos universiteto vientisųjų nuolatinių orlaivių pilotavimo studijų programą, kur per penkerius metus įgis ir magistro laipsnį. E. Tarozaitę aviacija žavi ne tik dėl būsimo darbo pobūdžio, kurį tikrai būtų sunku pavadinti nuobodžiu ar monotonišku, juk orlaivių pilotai nuolat keliauja! Veiksmo, kaip pati sako, norėjusi mergina labiausiai susižavėjoaviacijos teorija ir galimybe nuolat kelti kvalifikaciją.

 

Studijas Lietuvoje E.Tarozaitė pasirinko dėl kelių aspektų: galimybės įgyti aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir gauti finansavimą studijoms. „Aviacijos studijos yra labai brangios. Lietuvą rinkausi dar ir dėl to, kad daug Europos šalių neteikia šių studijų galimybės anglų kalba, pvz., Danija arba Švedija tokias studijas siūlo tik nacionaline kalba. Taip pat aviacijos studijos užsienyje daugiausia suteikia koleginį išsilavinimą, o man norėjosi studijuoti universitete“, – aiškius lūkesčius sako turėjusi E. Tarozaitė.

Penki šimtukai – žalia šviesa būsimajai odontologei

„Apie medicinos kryptį galvojau nuo pradinių klasių, o licėjuje noras tik stiprėjo, nes vykdavo karjeros dienos, pokalbiai su įvairių sričių specialistais, –pasakoja Mariam Varoneckaitė, Klaipėdos licėjų baigusi 2019-aisiais metais irpelniusi 5 šimto balų įvertinimus, kurie atvėrė kelią į odontologijos studijasLietuvos sveikatos mokslų universitete Kaune. Čia jau mokosi jos brolis irsesuo. „Klaipėdos licėjus suteikė ne tik žinių, reikalingų išlaikyti egzaminus aukštais balais, bet išmokė atsakingumo, savitarpio pagalbos, siekio tobulėti. Licėjuje puoselėjamas artimas ryšys tarp mokinio ir mokytojo padėjo siekiant aukštų akademinių rezultatų, kurie yra svarbūs norint studijuoti pasirinktą studijų kryptį“, – įsitikinusi mergina.

 

Praktika pakeitė požiūrį į Lietuvos sveikatos apsaugos sistemą

Medicinos studijas pasirinko ir sėkmingai medikės karjeros siekia GustėČėsnaitė, 2017 metaisbaigusi Klaipėdos licėjų penkiais šimtukais.Vasarą mergina atliko praktiką vienos ligoninės Kardiologijos skyriuje, kuriameją sužavėjo rezidentų ir gydytojų darbas– tai įkvėpė rezidentūrą tęsti Lietuvoje: „Lietuvos sveikatos apsaugos sistema tikrai nėra bloga, kaip kartais bandoma parodyti, o praktika apskritai pakeitė požiūrį į gydytojų ir rezidentų darbą, jis atrodo dar labiau prestižinis“. G. Čėsnaitė sako, kad mokykloje jai buvo labai svarbus individualus pedagogų dėmesys ir konsultacijoms skiriamas laikas: „Tai ypač palengvino pasiruošimo egzaminams procesą“, – sakobūsimoji gydytoja.

Vilnius – tarpinė menininkės stotelė prieš Niujorką

Ieva Lygnugarytė mokslus Klaipėdos licėjuje baigė 2017 metais. Ji yra jaunosios kartos transdisciplininio meno (tapybos, poezijos, video ir kt. meno rūšių) kūrėja, kuri 2020-aisiais išleido savo meninę knygą „An Ode to Me andMyUnbornChildren“. Ši knyga pasakoja istoriją, kuri susideda iš menininkės piešinių, nuotraukų ir poemų. I. Lygnugarytė studijavo meno studijas Paryžiuje, Prancūzijoje, o šiemet turėjo išvykti tęsti studijų ir darbų į Niujorką (JAV), tačiau COVID-19 virusas kuriam laikui sustabdė planus, tad Niujorką pakeitė Vilnius. Tai, pasak, I. Lygnugarytės – tarpinė stotelė, tačiau ir Vilnius ją kaip menininkę žavi. Ji čia randanti potencialo atsiskleisti – ėmėsi veiklos sostinės meno galerijose, dalyvauja jungtinėse dailininkų parodose.

 

I. Lygnugarytė sako mokykloje visada buvusi „prie meno”. Klaipėdos licėjaus mokytojai, pasak jos, skatino ugdyti meniškąją jos asmenybės pusę. „Jaučiau mokytojų supratingumą ir palaikymą. Licėjus skatina susitelkti į tiksliuosius mokslus, tačiau aš galėjau susikurti galimybes savirealizacijai“, – prisimena buvusi Klaipėdos licėjaus mokinė. Pasak jos, labai svarbu, kad mokykla ne gniuždytų, o leistų skleistis individualiam potencialui.

Būsimajai diplomatei įtaką darė mokytojo charizma

Londono ekonomikos universitete ekonomikos ir istorijos mokslus baigusi Klaipėdos licėjaus absolventė Gintarė Venckutė brandos egzaminus išlaikė keturiais šimtukais (2017). Ji šiuo metu tęsia ekonominės politikos magistrantūros studijas Paryžiuje ir svarsto apie diplomatės karjerą. G. Venckutė daug nuopelnų skiria savo istorijos mokytojui Vaidui Pamparui. Pasak jos, mokytojo charizma ir gebėjimas sudominti dėstomu dalyku buvo akstinas rinktis socialinę kryptį. „Istorijos mokytojo V. Pamparo pamokos buvo nepakartojamos: jis į tam tikras problemas gebėdavo pažiūrėti giliau, pokalbiai su juo įtvirtino norą rinktis socialinius mokslus“, – ne tik mokinių mylimą, bet ir pedagogų bendruomenės vertinamą mokytoją prisimena G. Venckutė.

 

Klaipėdos licėjuje mokslus pernai baigęs „šimtukininkas“, fiziką ir filosofiją„KingsCollegeLondon“studijuojantisUgnius Igaris taip pat pritaria minčiai, kadmokyklos vaidmuo tikrai svarbuseinant pasirinkta kryptimi. „Mano studijuojama specialybė – tobula. Fizika ir filosofija labai susijusios, nors atrodytų visiškai priešingos, tačiau filosofijoje yra labai daug fizikos ir atvirkščiai.Man visada patiko mąstyti. Baigiamojoje licėjaus klasėje turėjaugalimybes papildomai daug ruoštis ir dalyvauti fizikos olimpiadose“, – galimybes gilintis į sau patinkančius mokslus mokykloje rado U. Igaris. Jo planuose – magistrantūros, o vėliau gal net ir doktorantūros studijos.

Tikslas – ateities automobilių kūrimas

Buvę Klaipėdos licėjaus mokiniai rinkosi ir rečiau tarp abiturientų pasirinkimų pasitaikančias studijas, į kurias nuvedė pomėgiai. Šiemet mokslus Klaipėdos licėjuje baigęs Matas Petravičiuspasirinko karo tarnybą ir prisijungė prie Lietuvos didžiojo kunigaikščio Butigeidžio dragūnų bataliono. Jis vėliau planuoja studijas Lietuvos karo akademijoje. M. Petravičius mėgsta sportą ir jaučia patriotiškumo dvasią, todėl karo tarnyba buvo kone neišvengiamas pasirinkimas: „Karo tarnybą, galbūt, kažkas laikytų laiko ir potencialo švaistymu, tačiau tiek tėvai, tiek mokykla šį mano pasirinkimą palaiko, tai man labai svarbu“.

Jo bendraamžis šiųmetis šimtukininkas Emilis Vaičkus, kai Lietuvoje mokiniai dar tik šventė Mokslo ir žinių dieną, jau krimto mokslus Nyderlandų Eindhoveno technologijų universitete, kur studijuoja automobilių technologijas. „Visada domėjausi automobiliais, bet norėjau tapti pilotu. Visgi nutariau rinktis praktišką, su pomėgiu susijusią specialybę, nes mane žavi automobiliai. Labiausiai laukiu praktikos kurioje nors automobilių gamykloje“, – pasakoja E. Vaičkus. Didžioji dalis Nyderlandų automobilių pramonės yra sutelkta būtent BrainportEindhoven regione, kur darbdaviams reikia aukštos kvalifikacijos inžinierių. Olandija turi gerą reputaciją automobilių srityje, daugelis bendrovių yra rinkos lyderės Europoje ar net visame pasaulyje. Būtent šios praktikos ir karjeros galimybės nulėmė E. Vaičkaus pasirinkimą studijuoti Nyderlanduose.

 

Kvietimų sulaukė net iš kelių garsių universitetų

Šiemet mokslus Klaipėdos licėjuje baigusiai abiturientei Giedrei Žalaitei studijų kryptį pasirinkti buvo išties lengva. Didesnis galvos skausmas merginai buvo nuspręsti, kur studijuoti: JAV Masačiusetso, Stanfordo ar Europos universitetuose – ji sulaukė net kelių kvietimų. „Gavau kvietimus mokytis Nyderlandų, Belgijos ir JAV universitetuose. Pasirinkau kompiuterių mokslo studijas Antverpeno ThomasMore universitete atsižvelgiant į pandeminę situaciją ir praktinio darbo galimybes, tačiau bendrauju ir su abiem JAV universitetais“, – paaiškina G. Žalaitė. Stanfordas yra vienas iš aukščiausiai vertinamų privačių pasaulio universitetų.Mergina sako, kad svarbus buvo anglų kalbos egzaminas, taip pat reikėjo išlaikyti kelis brandos egzaminus JAV ir gerai pasiruošti: parengti stiprų motyvacinį laišką, pasiruošti klausimų-atsakymų sesijai. Papildomą balą mergina gavo po pokalbio su buvusiu Stanfordo universiteto studentu. Klaipėdos licėjuje, pasak G. Žalaitės, jai buvo puikios galimybės mokytis tiksliųjų dalykų, nuo devintos klasės ji mokėsi inžinerinėje klasėje ir kryptingai siekė tikslo.

Tarp buvusių Klaipėdos licėjaus mokinių yra ir Kembridžo universiteto (JK), Edinburgo universiteto (Škotija) alumnų. Šiose pasaulyje pripažintose aukštosiose mokyklose mokosi ar mokėsi ankstesnių Klaipėdos licėjaus laidų abiturientai: Dovydas Drakšas, Nikita Pajanok, Jonas Viršilas.

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder