Pradžia neramina
Nuo rugsėjo 1-osios mokyklos pradeda įgyvendinti Sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai bendrąją programą, kuri yra skirta pirmoms - dvyliktoms klasėms.
„Nerimo tikrai yra. Ruošiamės integruoti lytinį švietimą į kitus dalykus – biologiją, dorinį ugdymą. Žinau, kad yra paruoštos metodikos, pagal kurias dirbs mokytojai. Tikimės, kad bus vedami ir papildomi mokymai bei seminarai“, - sakė Utenos Aukštakalnio progimnazijos direktorius Arvydas Šilinskas.
Labiausiai direktorius nerimauja dėl nepatogių temų, pavyzdžiui, homoseksualių santykių, kurias mokytojams reikės ypač subtiliai pateikti.
„Manau, kad tokias temas išdėstyti yra pakankamai sudėtinga. Tikrai diskutuosime prieš jas pateikdami mokinių auditorijai. Manau, kad dar kviesimės ir specialistus, bendrausime su medikais, visuomenės sveikatos biuru. Tikrai nenusišalinsime, nes tokios temos, kurios gali sukelti konfliktą ar didelį efektą, negali būti svarbios tik mokytojams“, - sakė bendrojo ugdymo įstaigos vadovas.
Vilniaus Jono Basanavičiaus gimnazijos direktorė Fausta Gulbinienė irgi nežino, kaip biologijos mokytojams seksis vesti šias pamokas.
„Kursai buvo rengiami, bet ne visi mokytojai į juos pakliuvo. Kita vertus, manau, kad jie ir patys gali pasiruošti. Jeigu pedagogas yra atsakingas, pareigingas ir kūrybingas, tikrai neturės sunkumų“, - viliasi gimnazijos direktorė.
Kaip sako Raseiniuose esančios Prezidento Jono Žemaičio gimnazijos direktorius Linas Dargevičius, šių gali kilti programą įgyvendinant: „Ji (programa –aut past.) pakankamai švelni: nėra nieko tokio, kas galėtų nustebinti. Tiesa, kai kas jos turinyje pasikartoja, dubliuojasi su bendrosiomis ugdymo programomis. Gal būtų reikalingas tikslesnis suderinimas.“
Mokytojams trūksta įrankių
Vaikų ir paauglių psichiatras Linas Slušnys lytiškumo ugdymo ir rengimo šeimai programoje įžvelgia grėsmių.
„Mokytojui reikia įrankių. Įsivaizduokite, jeigu duotume tik kompiuterį be programinės įrangos, šis neveiktų. Šiuo atveju yra panašiai: pasakėme, ką reikia padaryti, bet jūs susigalvokite, kuo užpildysite programos turinį. Stoju į mokytojų pusę ir sakau: jie sočiai turi ką veikti ir dabar. Bet jeigu viskas aiškiai išdėliota, mokytojai informaciją išdėstytų tinkamai. Tikrai yra mokytojų, kurie šią temą puikiausiai gali gvildenti ir drąsiai apie tai kalbėti. Aišku, gal ne kiekvienas, nes dar prisideda ir vertybiniai dalykai“, - sako L.Slušnys.
Ar nenutiks taip, jog mokykloms tinkamai nepasiruošus įgyvendinti programą jaunesnių ir vyresnių klasių mokiniams bus daugiau žalos negu naudos?
„Kas ten gali pakenkti mokiniams? Juk nebus kalbama apie tai, kaip atlikti lytinį aktą. Niekas nesiųs žiūrėti pornografinių filmų. Labiau mokytojas gali pakenkti savo prestižui, nes kalbės vienus dalykus, o mokiniai internete susiras visai kitus. Neturėdamas tinkamų įrankių, žinių ir kompetencijos gali apsijuokti prieš jaunus žmones, kurie ironiškai šypsosis, kai mokytojas bijos pamokoje diskutuoti“, - sako L.Slušnys.
Nėra visiškai nauja programa
Savo ruožtu Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) tvirtina, kad programai yra pasiruošta pakankamai.
Ugdymo plėtotės centras gegužę regionuose organizavo šešias viešąsias konsultacijas, birželio mėnesį – vasaros kursus mokytojams.
„Tai nėra nauja programa. Mokyklos nuo du tūkstančiai aštuntųjų įgyvendina Lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai programą, o prieš penkerius metus – Sveikatos ugdymo bendrąją programą. Sujungus šias dvi programas į vieną ir papildžius naujomis nuostatomis, programos įgyvendinimo gairės nesikeičia, o mokytojai turi pakankamai kompetencijos integruoti atskiras temas į dėstomų dalykų programas. Mokykla, jeigu yra poreikis, gali kviestis kompetentingus asmenis atskiroms temoms nagrinėti“, - „Lietuvos sveikatai“ pateiktame atsakyme rašo ŠMM.
Komentaras
Lietuvos švietimo tarybos pirmininkė, Vilniaus universiteto profesorė Vilija Targamadzė:
- Manau, kad programos įgyvendinimui pasiruošta ne visiškai. Kai kurie mokyklų vadovai sakė neturintys specialistų, galinčių šią programą įgyvendinti. Beje, tai galėtų daryti nebūtinai mokytojai, bet ir sveikatos ar kiti specialistai, kurie yra išstudijavę programą.
Nepasirengus perteikti lytiškumo programos, prasidės įvairios interpretacijos, negebėjimas komunikuoti su auditorija, tai gali mokinių mąstymą ir elgesį nukreipti netinkama linkme. Iš akiračio galime išleisti ir dorinį aspektą, ir pačios programos supratimą. Jeigu būčiau mokyklos direktorė, bandyčiau ieškoti žmonių, kurie yra pasirengę tai įgyvendinti. Priešingu atveju, gali būti daugiau žalos negu naudos.
Tarp kitko
Sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai programa gali būti įgyvendinama įvairiais būdais: integraliuoju (kai integruojama į įvairių dalykų turinį), integruojant ir sukuriant mokyklos prioritetinei sveikatos ugdymo sričiai svarbų modulį - specialią programą, numatant atskirą valandą, skirtą programai įgyvendinti, per neformalųjį švietimą ar mokyklai sukuriant išvis naują modelį.
Programa aprėpia pagrindines temas: sveikatos ugdymas, lytiškumo ugdymas ir rengimas šeimai. „Lytiškumo ugdymas aprėpia lytinį tapatumą, pozityvaus požiūrio formavimą į savo ir kito asmens lytiškumą, lytinę orientaciją, atsakingą lytinį elgesį, rizikingo elgesio pasekmių prevenciją, kontracepciją ir kt. Mokytojai, kiti specialistai, kalbėdami apie rengimą šeimai, mokiniams turės išdėstyti apie šeimos planavimo metodus, santuoką, lyčių lygiavertiškumą, darnių tarpusavio santykių kūrimą, nėštumą, kūdikio poreikius ir panašiai“, - rašo ŠMM.
Nuomonė
Seimo Sveikatos reikalų komiteto narys Antanas Matulas:
- Aš už tai, kad lytiškumo temomis kalbėtų specialistas. Iš patirties galiu pasakyti, kad tai gali duoti naudos: kai dirbau gydytoju, mane buvo pakvietę į mokyklą paskaityti kelias paskaitas apie lytiškumo problemas, ligas, prevenciją. Išties dalyvavo nemažai merginų ir net keli berniukai buvo atėję. Įdomu, kad kai jos baigė vidurinę mokyklą ir aš dirbau privačiame kabinete, daug jų pas mane ateidavo konsultuotis.
Bet ko bus ugdoma šioje programoje, jeigu biologijos mokytojas kalbės lygybės ir lytiškumo klausimais, sunku vertinti.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą