Šiaulių miesto ir kitose šalies mokyklose vėl sumaištis. Ugdymo planai sudaryti, o tik dabar atėjo žinia, kad universitetai nuo 2014 metų kelia aukštyn egzaminų kartelę. Po tiek metų vykdytų švietimo reformų vieną dieną atsipeikėta, kad reikia ugdyti visapusiškesnį abiturientą. O mokyklų vadovams vėl tenka „gesinti gaisrus.“
Piramidei apversti
Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrojo priėmimo salygos 2014 metams paskelbtos jau mokslo metams prasidėjus.
Dabartiniams vienuoliktokams, kurie 2014 metais sieks universitetinių valstybės finansuojamų studijų, bus būtina išlaikyti penkis valstybinius brandos egzaminus. Atsiranda užsienio kalbos slenkstis, kurio neįveikus durys į universitetus neatsivers.
Šiaulių miesto mokyklų vadovai, mokytojai, moksleivių atstovai praėjusią savaitę naujos tvarkos argumentus išgirdo iš švietimo ir mokslo viceministro Vaido Bacio, ministerijos specialistės Jurgos Zacharskienės.
Vienas svarbiausių argumentų – reikia plėsti „siaurus rėmus“, į kuriuos profiliavimu yra „įstatyti“ abiturientai. Reikia ugdyti „platesnių kompetencijų“ abiturientus. Taip jiems atsivers ir didesnis pasirinkimas.
Dabar nepatekę į vieną studijų programą ar pritrūkę balų valstybės finansuojamai vietai, negali rinktis kitos srities studijų, trūksta mokomų dalykų.
Anot V. Bacio, šiemet į valstybės finansuojamas vietas neįstojo abiturientai su 19 balų (medicinos studijų programose), o įstojo ir su 5 balais.
Viceministro teigimu, yra studijų programų, kuriose nubyra 40 procentų įstojusių: „Tai gal nereikia nė atverti tų durų, kad paskui nereikėtų studentų išprašyti“.
Jis neslėpė, jog aukštesniais mokslų slenksčiais tikimasi „apversti piramidę“. Dabar „visi eina į universitetus“, ir kratosi profesinių mokyklų.
„Vien su teisininkais, ekonomistais ir vadybininkais gerovės valstybės nesukursime, – teigė V. Bacys. – Reikia ir reikės dailidžių, ir autoremontininkų. Danijoje aukštasis mokslas nemokamas, nes ten pati prestižiškiausia profesija – kirpėjo. Todėl danai ir ieško studentų svetur.“
Viceministras pabrėžė, jog brandos atestatui gauti, kaip iki šiol, užtenka dviejų valstybinių brandos egzaminų. Naujoji tvarka liečia tik pretenduojančius į valstybės finansuojamas universitetines bakalauro studijas.
Lituanistai grįš prie fizikos?
Vienuoliktokai jau yra pasirinkę. Mokyklos individualius ugdymo planus sudarė, dabar juos ne vienam moksleiviui reikės keisti.
Be to, humanitarams dėl konkursinio balo prireiks matematikos, fizikos ar technologijų, gamtos mokslus kremtantiems – humanitarinių dalykų ar menų, o menų – technologijų ar gamtos mokslų.
Pretenduodami į valstybės finansuojamas studijų vietas abiturientai turės išlaikyti keturis valstybinius brandos egzaminus. Įvedamas privalomas užsienio kalbos slenkstis reiškia, jog reikės laikyti ir penktąjį – užsienio kalbos valstybinį brandos egzaminą.
Nuo 2014 metų universitetai priims tik tokius abiturientus, kurie užsienio kalbos valstybinį egzaminą išlaikys ne žemesniu, kaip B2 lygiu (reikės gauti daugiau nei 40 balų iš 100). B1 lygis – 16–40 balų išlaikytas užsienio kalbos egzaminas atvers tik kolegijų duris.
Užsienio kalbos slenkstis argumentuojamas vėlgi platesnėmis studijų galimybėmis – dėl mainų programų, dėl atvykstančių į Lietuvą užsienio dėstytojų.
Pagrindinis konkursinio balo dalykas bus nustatomas universalus visai studijų sričiai (socialiniams mokslams, technologijos mokslams ir t. t.), antrasis dalykas siejamas su studijų kryptimi ar šaka, trečiasis dalykas yra lietuvių kalba ir literatūra, o ketvirtasis dalykas vadinamas bendruoju ir stojantysis jį galės pasirinkti iš kelių dalykų sąrašo.
2014 metais, anot V. Bacio, ketvirtasis dalykas gal dar bus iš pasirinktos studijuoti srities. Bet nuo 2015 metų bus reikalaujama tik kitos srities dalyko.
„Mes negalime paleisti gamtos ir technologijų mokslų, – tikino viceministras. – Dabar fizikos egzaminą per visą Lietuvą laiko vos 2–3 tūkstančiai abiturientų.“
O užsienio kalbos, išskyrus anglų, iš viso nyksta iš mokyklų. Prancūzų kalbos valstybinį egzaminą šiemet laikė vos 67 abiturientai, vokiečių – 369.
Madas diktuoja universitetai
Pedagogai abejojo, ar daugiau dalykų mokydamiesi ir daugiau egzaminų laikydami moksleiviai ims rinktis nepopuliarias, bet reikalingas profesijas.
Mokinių atstovė vienuoliktokė stebėjosi, kam tada iš viso reikia rinktis mokomuosius dalykus, jeigu visko reikia mokytis.
Mokyklų vadovai klausė, kodėl vėl jiems tenka „gesinti gaisrus“. Kur anksčiau buvo visa ministerija su reformos inciatoriais? Kodėl negalima atidėti reformos 2015 metams?
V. Bacys gynėsi, jog prieš auditoriją turėtų ne jis stovėti, o universitetų atstovai. Ministerija esą niekuo dėta. Suprantąs, kad bus sumaišties, žino pats, ką reiškia ugdymo planus pertvarkyti.
„Pats apie naują tvarką sužinojau tik rugpjūtį, – tvirtino viceministras. – Siūliau atidėti, bet universitetų atstovai teigė, jog patys ją įves ir turi tokią teisę – pagal universitetų autonomiją.“
Madas diktuoja Vilniaus universitetas, Sveikatos universitetas. Jau šiemet Vilniaus universitetas ir Vytauto Didžiojo universitetas įsivedė slenksčius – nepriėmė studentų, nesurinkusių universiteto nustatyto minimalaus konkursinio balo.
„Šiaulių kraštui“ V. Bacys neneigė, jog tvarkos aprašą tvirtina ministras Gintaras Steponavičius. Bet esą jis tik parašą gali padėti po tuo, ką nusprendžia universitetai.
Viceministro nuomone, moksleiviams nereikia baimintis penkių valstybinių brandos egzaminų, nes esą „Lietuvoje neįmanoma egzamino neišlaikyti“. Be to, jau pirmojoje sesijoje universitete jiems teks laikyti šešis egzaminus.
Dabar statistika yra tokia: galėdami pasirinkti laikyti šešis valstybinius brandos egzaminus, abiturientai šiemet vidutiniškai laikė 3,14 egzamino.
Šiuo metu skaitomiausi
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą