Vilioja prestižas
Medicinos studijas pasirinko ne vienas ir ne du Palangos senosios gimnazijos abiturientai. Jų auklėtojos patvirtino pajutusios augantį moksleivių susidomėjimą mediko profesija. Tai rodo ne tik stojamųjų egzaminų rezultatai, bet ir pasirenkamieji dalykai žemesnėse klasėse. „Jau antroje gimnazijos klasėje, kai moksleiviai pradeda rinktis dalykus, medicinos profesijai tinkamų dalykų sąrašiukas – itin populiarus, – sako šiemet auklėtinių laidą išlydėjusi Meilė Bukytė. – Dar neturiu visų stojamųjų rezultatų, bet iš mano klasės, žinau, kad du mokiniai jau įstojo į medicinos fakultetą. Vienas – Vilniaus universitete, kitas – Lietuvos sveikatos mokslų universitete. Dar viena mergina įstojo į veterinariją. Visi trys šie mokiniai įstojo į valstybės finansuojamas vietas. O prieš penkerius metus išleistoje abiturientų laidoje iš mano auklėtinių niekas net apskritai nestojo į mediciną“.
Kodėl, pedagogės manymu, jaunus žmones taip vilioja gydytojo profesija? „Galbūt vilioja prestižinis darbas, – svarstė portalo pašnekovė. – Be to, didelė dalis gerai besimokančių mokinių, kuriems sekasi visi dalykai, gal net nepagalvoja apie kitą galimybę. Su gydytojo darbu visi susiliečiame ir mokiniai juos mato, tad galbūt stipresnieji ir pagalvoja būtent apie šią profesiją. Pastebėjau, kad net važiuojant į studijų muges geresni mokiniai vis tiek labiausiai domisi mediko specialybe. Nors yra tokių, kurie ją rinktis apsisprendžia labai anksti“.
Ar ne kuriozinė situacija? Gydytojai nuolat skundžiasi, kad yra nevertinami, bet jų profesija – viena patraukliausių abiturientams? „Vis tiek, nors ir juos keikia, be jų niekas negali, – šypteli M. Bukytė. – O galbūt gabesni moksleiviai įsivaizduoja, kad baigę mediciną ir užsienyje darbą lengviau susiras? Apskritai laikoma prestižu įstoti į mediciną, nes įstoti labai sunku. Ir jei jau įstojai, esi aukštumoje“.
Motyvuoja įsidarbinimo galimybės
Kita Palangos senosios gimnazijos abiturientų auklėtoja Nijolė Redikienė jau tiksliai žino, kad 3 iš jos auklėtinių pasirinko mediko specialybę, o dar vienas – šiemet LSMU naujas, gyvūnų mokslo, studijas. „Viena mergaitė įstojo į nemokamą akušerijos specialybę, bet vis tiek pasirinko, nors ir mokamas, bendrąsias medicinos studijas, – pasakojo pedagogė. – Apskritai šiemet juntamas tikrai didesnis susidomėjimas mediko profesija, lyginant su ankstesnėmis mano turėtomis auklėtinių laidomis. Anksčiau populiaresnės buvo socialinių mokslų studijos, pirmoje mano turėtoje abiturientų laidoje, kadangi klasėje buvo daug berniukų, didžioji dalis rinkosi Vytauto Gedimino technikos universitetą“.
Paklausta apie mediko specialybės pasirinkimo motyvus, N. Redikienė pirmiausia paminėjo įsidarbinimo garantiją. „Vaikai nekalba apie atlyginimus, bet kai kurie sako: „Darbo visada susirasiu“. Ir apskritai mūsų gimnazijoje daugelis renkasi biologijos brandos egzaminą, nes turime puikią šio dalyko mokytoją, kuri itin patraukliai dėsto, tad, manau, kad tai irgi turi reikšmės“.
Kalbėdama apie šiųmečius moksleivius, pasirinkusius gydytojo profesiją, portalo pašnekovė atkreipė dėmesį, kad viena iš merginų – gydytojos duktė, kas galimai irgi galėjo turėti įtakos pasirinkimui. „Kita mergaitė – jautri, labai gailestinga, tad jai sakiau, kad iš ligoninės ji turbūt ir neišeis“, – buvusias auklėtines apibūdino pedagogė.
Įkvėpė šeimos gydytoja
Su portalu pasidalinti savo pasirinkimą lėmusiais motyvais sutiko du portalo šnekintų pedagogių auklėtiniai. Užaugusi menininkų šeimoje, Palangos Stasio Vainiūno muzikos mokyklos direktorės duktė Rasa Kornelija Marozaitė „Vakarų Lietuvos medicinai“ sakė: „Aš jau labai seniai žinojau, kad menininkė nebūsiu. Gydytoja – mano vaikystės svajonė, net ir mama sakė vaikystėje turėjusi tokią svajonę. Todėl jau nuo šeštos klasės labai tikslingai ruošiausi brandos egzaminams, – pasakojo būsimoji medikė. – Apie pašaukimą man gal dar per anksti kalbėti, bet gal kaip vaiką tikrai žavėjo balti chalatai, turėjau puikų pavyzdį – savo šeimos gydytoją Jūratę Mikutienę. Visą laiką žiūrėdavau, kaip ji dirba“.
Tikriausiai būsimai studentei žinoma ne tik gražioji mediko darbo pusė, kad tai profesija, neleisianti tūkstančių susikrauti? „Žinau tas realijas ir suprantu, kad tūkstančių neuždirbsiu, bet, manau, jeigu būsiu gera specialistė, daug mokysiuosi ir stengsiuosi, man durys bus atviros visur“, – optimizmo neslėpė R. K. Marozaitė.
Mergina sakė dar negalvojanti apie studijų kryptį ateityje – tam pasirengti turinti 6-erius metus laiko, nors dabar prie širdies endokrinologija. „Bet kadangi turėsime daug praktikos klinikose, tada ir paaiškės, kas kam labiau patiks. O gal vaikų gydymas, o gal net psichiatrija, kur nėra užkrečiamų ligų?“, – kalbėjo portalo pašnekovė.
Įkvėpė ir serialas
Beje, būsimoji studentė paminėjo, kad LSMU pirmakursiai turi net specialią socialinio tinklalapio „Facebook“ paskyrą, kur visi prisistato. Iš čia palangiškė sužinojo, kad daugelį į mediciną atvedė malonumas padėti žmogui, kitus – netgi garsusis „Daktaro Hauso“ serialas. O kai kuriuos – ir siekis „normaliai uždirbti“.
Paklausta, ar svajoja dirbti užsienyje, mergina atsakė, kad norėtų Lietuvoje, bet neatmeta ir kitos galimybės, jei nepavyktų įsitvirtinti čia. „Mūsų mokslas ilgas, tad gal per tuos šešerius metus situacija Lietuvoje ir pasikeis į gerąją pusę. Kita vertus, labai daug yra stojančių į slaugytojų specialybę, nors jos Lietuvoje gauna tik minimalų atlyginimą. Manau, kad daugelis iš jų galvoja kelti sparnus į Vokietiją, kur jos yra labai vertinamos. O aš irgi pagalvoju apie rezidentūrą Olandijoje, nes mano draugė ten ją atliko ir jai puikiai sekasi“, – savo mintimis apie ateitį dalijosi būsimoji gydytoja.
Paskatino… traumos
Šiemet Palangos senąją gimnaziją baigęs Justas Karčiauskas įstojo į Vilniaus universiteto Medicinos fakultetą. „Sudėtinga atsakyti, kodėl pasirinkau šią specialybę. Tiesiog visą gyvenimą sportavau. Mano sritis – ekstremalus sportas, riedučiai, rampos. Tad patirdavau daug traumų. Mane visada domino, kaip susipažinti su savo organizmu, kaip jis sudėtas. Tad galbūt ateityje ir rinksiuosi traumatologiją, – kalbėjo jaunuolis. – O esmė tokia, kad gydytojo specialybė visada paklausi, nebus klaustuko dėl darbo. Pagaliau, visada yra galimybė išvažiuoti studijuoti į užsienį, ten atlikti rezidentūrą“.
Palangiškis studijas pasirinko sostinėje, o ne Kaune, nes čia turi daug draugų, miestas jau pažįstamas. J. Karčiauskas bus pirmasis gydytojas savo giminėje.
Chemiją perlaikė tris kartus
Pirmasis ne tik savo šeimoje, bet ir tarp giminaičių, mediko profesiją pasirinko ir dar vienas palangiškis. Tiesa, šio tikslo siekęs atkakliai ne vienerius metus.
Jaunuolio mama Vija Balčiūnienė neslėpė džiaugsmo, kad šeimoje bus gydytojas. „Sūnus apie gydytojo profesiją pradėjo kalbėti jau dvyliktoje klasėje, bet net rimtai į tai nežiūrėjau – maniau, kad tai tik jaunatviški svaičiojimai. Tačiau jis dėl savo svajonės net po metų pakartotinai išlaikė chemijos egzaminą, įstojo į Vilniaus universitetą studijuoti molekulinės biologijos. Pasakodavo man, kad šios studijos jam patinka, bet taip nežavi, kaip kitus. Kai tik paskambindavau, paklausdavau, ką veikia, visad atsakydavo: „Mokausi“. Ir dar kartą Vilniuje perlaikė chemijos egzaminą. Ir šiemet jau iš trečio karto įstojo į LSMU medicinos fakultetą. Šito siekė labai tikslingai“.
Moteris sakė, kad sūnus užsimena apie chirurgo profesiją. Ar nesibaiminanti, kad išvyks į užsienį? „Ir anksčiau jo klausiau, ar nenori studijuoti užsienyje, bet atsakė: „Ką? Aš jūsų visai nematysiu“. Mes jam reikalingi, tad tikrai nemanau, kad norėtų dirbti kitoje šalyje“.
„Vakarų Lietuvos medicinai“ pasidomėjus, kaip palangiškė vertina finansines gydytojo perspektyvas, atsakė: „Aišku, jei dirba vienu etatu, tai atlyginimai nedideli, bet jei keliais – yra tų galimybių užsidirbti. Ir pagaliau, juk vis tiek dirbs gydytojo darbą, o ne valytojo. Vis tiek darbas bus susijęs su medicina“.
Žmonės sirgo ir sirgs
„Žmonės serga ir sirgs, ir kiekvienas nori pasirūpinti savo ateitimi“, – taip itin didelį susidomėjimą medicinos studijomis aiškina Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Priėmimo komisijos atsakingoji sekretorė Marija Stankevičienė. Pasak jos, populiariausios profesijos: medicina, odontologija, farmacija.
Paklausta, kaip vertina situaciją, kad gydytojai nuolat skundžiasi, jog yra nevertinami, bet pageidaujančiųjų rinktis mediko specialybę – apstu, pašnekovė atsakė: „Be abejo, jei gydytojai būtų taip nevertinami, tiek vaikų nesirinktų šios specialybės. Aš nežinau, kodėl yra taip skundžiamasi“.
Pasak M. Stankevičienės, šiemet susidomėjimas medicina kaip pirmąja specialybe buvo didesnis nei pernai.
Žiupsnis statistikos
LSMU jau pasirašė sutartis su 302 būsimaisiais pirmakursiais, šiuo metu rengiamos dar 6 sutartys su pasinaudojusiais papildomo stojimo galimybėmis.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą