Mokinių ekskursijos: prekybos centrai nebeįdomūs

Mokinių ekskursijos: prekybos centrai nebeįdomūs

Regis, praėjo laikai, kai didžiuosiuose prekybos centruose miestiečiai galėdavo dažnai pamatyti dideles grupes mažųjų ekskursantų. Rečiau jų bepamatysi ir vandens ar batutų parkuose. Pasirodo, kad šiandieniniai vaikai yra persisotinę pramogų, tampa intelektualesni, tad kratosi įprastų pramogų ir renkasi edukacinius maršrutus.

Šiais mokslo metais neformaliajai vaikų edukacijai mokyklose organizuojamos ne tik ekskursijos, bet ir atsirado dešimt netradicinio ugdymo dienų, per kurias moksleiviai okupuoja uostamiesčio muziejus, rengia sporto užsiėmimus ar skiria jas verslumui bei karjerai ugdyti.

Vaikai - vis intelektualesni

Klaipėdos "Vyturio" progimnazijos neformalaus ugdymo organizatorė Regina Vaičiūtė dalinosi patirtimi, kad persisotinę pramogų mokiniai renkasi edukacines išvykas. Ypač pamėgta kryptis - Jūrų muziejus, kuriame rengiamos itin kokybiškos, įdomios ir mokinių grupėms sąlyginai nebrangios edukacinės programos.

"Anksčiau vaikai norėdavo apsilankyti į batutų parke, vandens atrakcionų parke, bet dabar jie yra persisotinę tokių pramogų vietų, nes ten lankosi su tėvais. Vaikams nė nebedrįstame siūlyti apsilankyti "Akropolyje". O jei ten ir važiuojame, tarkime, žaisti boulingą, mokiniai nori platesnės, rimtesnės ekskursijos programos. Nemažai mokykloje besimokančių vaikų yra labai intelektualūs ir jie nori sužinoti kažką naujo, o vietoje, tarkime, batutų, verčiau lankosi Botanikos sode, Palangoje, Kretingoje, Skuode, Salantuose, Ventės rage ir kitur", - pasakojo neformalaus ugdymo organizatorė.

 ĮDOMUS. Mokytojai džiaugiasi, kad Klaipėdos regionas yra labai įdomus, tad toli važiuoti nereikia, kad mokiniai galėtų susipažinti su įspūdinga gamta, muziejų veikla ar kitais įdomiais objektais. Redakcijos archyvo nuotr.

Ekskursijų kainos, pasak pašnekovės, priklauso nuo to, kas ją imasi organizuoti bei, žinoma, autobusų nuomos kainų. Pavyzdžiui, šiuo metu planuojamai dviejų dienų kelionei į Platelius, kur mokiniai aplankys Šaltojo karo muziejų, bei Plungę, kiekvienam teks susimesti po 50 eurų. Tačiau tokia kelionė, pasak R. Vaičiūntės, kainuotų dvigubai daugiau, jei ją organizuotų kuri nors turizmo agentūra.

Ekskursijos rengiamos ne tik Klaipėdos regione, bet ir Vilniuje, Kaune ar net užsienyje. Ar leisti vaikus į tolimesnes ekskursijas, priklauso ne tik nuo tėvų finansinių galimybių, bet ir tėvų požiūrio. Kad ir uždirbantys mažiau, bet daugiau dėmesio savo atžalos švietimui skiriantys tėvai pinigų ekskursijoms nepagaili.

"Pastebime, kad šiuolaikinis jaunimas išmoko skaičiuoti pinigus. Kai pradedame organizuoti ekskursiją, jie visų pirma klausia apie išvykos kainą. Vaikų, kuriems kaina nesvarbi, yra mažuma", - pasakojo Regina Vaičiūtė.

Kai kurios mokyklos ieško galimybių keliauti nemokamai. Klaipėdos Ievos Simonaitytės mokyklos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Inga Bagdonienė pasakojo, kad šioje įstaigoje mokosi daug vaikų iš socialiai remtinų šeimų, tad dažniausiai ieškoma rėmėjų, kurie galėtų padengti vaikų kelionės išlaidas.

"Džiaugiamės, kad mokiniai turėjo galimybę apsilankyti Seime, o kelionė jiems nekainavo", - teigė ji.

Pasak I. Bagdonienės, puiku, kad Klaipėdos regionas yra labai įdomus, tad toli važiuoti nereikia, kad mokiniai galėtų susipažinti su įspūdinga gamta, muziejų veikla ar kitais įdomiais objektais. Mokiniai noriai lankosi Telšiuose, Skuode, Kretingoje, Šilutėje, Kintuose. Neseniai vaikai lankėsi už Telšių esančiame Žvėrinčiuje, kuriame vaikai galėjo pamatyti laukinių Lietuvos gyvūnų.

Svarbi išliekamoji vertė

Priekulės Ievos Simonaitytės gimnazijos direktoriaus pavaduotojas ugdymui Robertas Gricenko taip pat pastebėjo, jog organizuojant mokinių ekskursijas visuomet visų pirma ieškoma įdomių edukacinių veiklų.

"Su mokiniais tradiciškai aplankome svarbiausius Klaipėdos muziejus: Jūrų, Mažosios Lietuvos istorijos, Kalvystės, Pilies, Laikrodžių muziejus, delfinariumą, pradinukai ypač mėgsta edukacines ekskursijas konditerijos fabrike "Roshen". Sveikatingumo dieną važiuojame į Drėverną, Kintus, Ventės Ragą (ypač populiari kryptis rudeniop, kai vyksta paukščių žiedavimas), vaikai mėgsta aktyvaus poilsio užsiėmimus. Kartais mokiniai užsuka ir į Klaipėdos "Akropolį", bet labai retai ir dažniausiai su tikslu, tarkime, į kiną", - pasakojo R. Gricenko.

Vieni dažniausių maršrutų veda į Kretingą, Palangą, kur tiesiog privalu aplankyti Gintaro muziejų, ekskursijų verti objektai - Klaipėdos rajone esantys piliakalniai. Vilkyčiuose veikia kalvio dirbtuvės. Pačioje Priekulėje vaikai būtinai apsilanko I. Simonaitytės ir Laisvės kovų ir tremties istorijos muziejuose organizuojamose edukacinėse pamokose.

Taip pat vaikai nekantriai laukia kelionių į Anykščius, Molėtus, Vilnių, Kauną, Druskininkus.

"Maršrutų gali būti įvairių, tačiau labai svarbu, kad ekskursijos turėtų išliekamąją vertę, kad vaikai ko nors išmoktų", - mintimis dalinosi pašnekovas.

Ekskursijų kainos, pasak R. Grizenko, priklauso nuo vadybos ir autobuso nuomos kainos. "Ne paslaptis, kad kiekvienoje klasėje yra sunkiai besiverčiančių tėvelių, bet atskirų klasių tėvų komitetas uždeda trūkstamą sumą pinigų už jų vaikus", - dalinosi patirtimi direktoriaus pavaduotojas ugdymui.

Paklaustas, kaip keitėsi kainos po euro įvedimo, šis atsakė, kad kainos ryškiai pakilo. "Anksčiau daugelio muziejų lankymas buvo nemokamas, o dabar beveik visi turi savo kainą. Žinoma, stengiamės papulti į muziejus tomis dienomis, kai jie priima lankytojus nemokamai", - pastebėjo pašnekovas.

Labiausiai lankoma - jūra

Telšių "Kranto" progimnazijos Direktoriaus pavaduotoja ugdymui Akvilė Bukinienė pasakojo, kad vienas dažniausių kelionės tikslų yra Klaipėda, kur mokiniams - apstu veiklos ir edukacijos. Jie ne tik aplanko muziejus, bet ir kolegijas, profesines mokyklas, Klaipėdos universitetą, Karines jūrų pajėgas, konditerijos fabriką ir, žinoma, pajūrį. Vyresniems vaikams ypač įdomu apsilankyti Jūros tyrimų instituto mokslines laboratorijas.

"Labai puikus Lietuvos aukštojoje jūreivystės mokykloje rengiami interaktyvūs užsiėmimai. Ten netgi leidžiama vaikams su naro kostiumais įkristi į baseiną, interaktyviai pavairuoti laivą per audrą, įplaukti su kuo į uostą ar netgi nusikelti į Švediją. Vaikams tai labai patinka", - dalinosi patirtimi pašnekovė.

Vaikai noriai lankosi pas bitininkus, "Vinetu" kaime, Žvėrinčiuje, važiuoja į Kretingą, Kuršėnus, Šiaulius. Yra ką veikti ir Telšiuose.

"Anksčiau vaikams svarbiausia buvo nuvažiuoti į "Akropolį", tačiau dabar tendencijos keičiasi. Į vandens parkus, girdėjau, kai kurie važiuoja, tačiau batutų parke nesame buvę. Mokytojams tenka per didelė atsakomybė", - neslėpė A. Bukinienė.

Tolimos kelionės turi likti šeimoms

Vakarų Lietuvos tėvų forumo pirmininkė Aušra Zarambienė džiaugėsi, kad mokiniais taip skatina dalyvauti edukaciniuose užsiėmimuose, tačiau, jos manymu, netradicinio ugdymo dienos - dar neatidirbta naujovė. Ji girdėjusi mokytojų skundus dėl tomis dienomis didelio mokinių anšlago, kyla problema netgi užsisakyti autobusą.

"Praėjusį penktadienį dalis mokinių vežė mokinius į Vilnių, nes Klaipėdoje visi muziejai buvo perpildyti", - pastebėjo pašnekovė.

Nors pakalbinti mokyklų darbuotojai akcentavo išvykas į netoli Klaipėdos esančius miestus ir miestelius bei edukaciją, Vakarų A. Zarambienė pastebėjo, kad mokytojai vis dar gana dažnai mokiniams siūlo keliones į užsienį, pramogas vandens parkuose ar netgi keliones kruiziniais laivais.

"Mokytojai, tarsi norėdami įtikti vaikams ar jų tėvams, verčiasi per galvą ir stengiasi mokinius išvežti kuo toliau. Tačiau, mano galva, čia kyla nemažai klausimų dėl saugumo ir kainų. Štai, mano pačios vaikai yra mokinukai ir neseniai klasėje organizavo kelionę į vandens atrakcionų parką. Prieš važiuodami jie turi raštiškai prisižadėti elgtis saugiai, o jei ne - tai jo paties atsakomybė. Juk jau su tėvais važiuojant į tolimesnes keliones yra rizika, o ką jau kalbėti, kai nemažą mokinių grupę prižiūri vienas kitas mokytojas. Kyla klausimas: kam to reikia?" - teiravosi A. Zarambienė.

Tėvų forumo pirmininkė pastebėjo, kad tokiais atvejais, kai vieni vaikai gali išvažiuoti į brangesnes keliones, atsiranda daugiau nelaimingų vaikų, kuriems keliauti neleidžia jų tėvų finansinė padėtis.

"Neabejoju, kad dalis tėvų džiaugiasi, kad jiems nereikia rūpintis vaikų laisvalaikiu, nes tai daro mokykla, tačiau taip pat manau, kad tolimos kelionės turi likti šeimoms", - įsitikinusi ji.

Kitąmet - dar daugiau netradicinio ugdymo dienų

Laima PRIŽGINTIENĖ, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėja
Pagal mokinių ugdymo planą mokiniams būdavo skiriama penkios netradicinio ugdymo dienos, kurios gali būti išnaudotos ne tik ekskursijoms, bet pažintinėms veikloms.
Šiemet mokslo metai yra prailginti, tad pagal ugdymo planą tokių dienų yra skirta dešimt. Nurodyta, kad temas penkioms dienoms, pasitarus su mokyklomis ir patvirtinus tikslias datas, turi išrinkti savivaldybių švietimo skyriai.
Bendru sutarimu viena diena skirta sportui ir judėjimui, antroji - verslumui ir karjeros ugdymui, trečioji - gamtosaugai, ketvirtoji - kultūrai, o penktoji - Lietuvos šimtmečiui.
Ką nuveikti per likusias penkias dienas, temas parenka pačios mokyklos. Kitais mokslo metais, netradicinio ugdymo dienoms bus skirta 15 dienų. Taigi, tikėtina, mokykla turės dar daugiau laisvės išrinkti temas.
Tiesa, girdėjau, kad kultūrinę dieną, gegužės 18-ąją, buvo mokinių anšlagas Klaipėdos dramos teatre. Tačiau tiems, kas susiplanuoja ekskursijas anksčiau, problemų nekyla. Juk ir kultūrinė programa gali būti labai įvairi: nuo teatrų, muziejų lankymų iki koncertų ar paskaitų.
Edukacinės pamokos ar ekskursijos apskritai gali būti labai įvairios ir nė nebūtina samdyti gido. Pravesti pamoką gali ir kūrybiškas mokytojas, kuris mokinius gali sudominti apie prancūzmetį Klaipėdoje ar anglų tradicijų sąsajas su mūsų miestu, paklausinėti apie augalus, paukščius. Tokie pažintiniai dalykai apskritai gali būti integruojami į pamokas. Stengiamės keisti formas - kad mokiniams būtų įdomu ir naudinga.

"Edukacija dabar skamba kitaip nei prieš dvidešimt metų"

Šarūnė VIENĖ, psichologė
Šiandien apskritai yra labai skatinamas žmonių smalsumas. Nauja vaikų karta, lyginant su ankstesnėmis, turi didesnį pasirinkimą, lengviau gauna tai, ko nori. XXI amžiaus galimybės yra labai plačios ir įdomios, o edukacija dabar skamba kiek kitaip nei prieš dvidešimt metų. Žmonėms jau nuo vaikystės yra skatinamas smalsumas, kūrybiškumas, taigi normalu, kad edukacinės veiklos juos labiau sudomina nei tokios pramogos kaip boulingas, kurios jiems tapo nebe naujiena.

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder