"Viešojoje erdvėje labai daug nuomonių, bet kai turime tyrimus su faktais, tendencijomis, kur kas lengviau priimti sprendimus, - sakė švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė. - Kad diskusijose gimtų tiesa, reikia remtis faktais. Juos gavome iš MOSTA (Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras, - ELTA). Man jau teko susipažinti su tais faktais".
Ministrė pažymėjo, kad negalima užmerkti akių matant, kad daugelis studijuoja aukštosiose mokyklose studijoms nepasirengę, o daugelis absolventų dirba darbą, nesusijusį su jų studijomis.
"MOSTA funkcija - analizuoti mokslo ir studijų būklę. Kasmet atliekame keliolika tyrimų", - sakė MOSTA direktorė Jurgita Petrauskienė.
Šiame renginyje MOSTA pristatė dviejų svarbiausių savo tyrimų rezultatus, parodančius Lietuvos mokslo ir studijų būklę. Vienas tyrimas buvo skirtas studijų kokybei, kitas - mokslo tarptautiškumui.
Tyrimų rezultatai atskleidė, kad Lietuvoje neefektyviai veikia mokslo ir studijų tinklas, kad mokslo ir studijų vadybai būtinos permainos. Pažymėta, kad Lietuvos mokslo ir studijų sistemos tarptautiškumas yra žemas. Atskleista, kad studijuoja ir valstybės finansavimą gauna prastai studijoms pasirengę stojantieji. Nors dauguma absolventų įsidarbina, didelė dalis jų dirba žemesnės kvalifikacijos reikalaujantį darbą.
Lietuvoje studentų skaičius mažėja, tačiau universitetų ir kolegijų skaičius išlieka toks pat, o studijų programų skaičius auga. Nuo 2014 m., palyginti su 2012 m., studentų skaičius sumažėjo daugiau nei 20 tūkst. 2014 m. universitetuose studentų skaičius sumažėjo 14 proc., kolegijose - 10 proc. Labiausiai studentų sumažėjo socialinių mokslų (20 proc.) ir humanitarinių mokslų (10 proc.) srityse. Tačiau Lietuvoje 1 mln. gyventojų tenka 14,5 aukštosios mokyklos, o Europoje šis skaičius yra 4,6 aukštosios mokyklos.
Pastebima Lietuvos aukštųjų mokyklų orientacija į vietos rinką. 2009-2013 m. 87 proc. visų rašytų disertacijų buvo rengiamos lietuviškai. Tai apsunkina mokslo darbų sklaidą tarptautinėje erdvėje.
Didelė Lietuvos piliečių dalis siekia aukštojo mokslo užsienyje, o užsienio studentams ir dėstytojams Lietuva nėra patraukli. "Eurostat" 2012 m. duomenimis, iš Lietuvos į ES 27/EEE/ šalių kandidačių aukštąsias mokyklas studijuoti pilną studijų programą išvyksta 8,3 proc. studentų. Tai gerokai viršija ES vidurkį, kuris siekia 3,5 proc. Tačiau į Lietuvą atvykusių studijuoti iš ES 27/EEE/ šalių kandidačių studentų skaičius sudaro tik 0,2 proc.
Lietuvoje doktorantūros stipendijos ir tyrėjų atlyginimai - vieni mažiausių ES. Lyginant minimalius tyrėjų atlyginimus, Lietuvoje jie mažesni 2-2,5 karto nei naujųjų ES narių ir net 4-5 kartus nei senųjų ES narių.
Pasaulinio konkurencingumo ataskaitoje apie Lietuvą teigiama, kad viena pagrindinių problemų, stabdančių ekonominį augimą, - netinkamai išsilavinusi darbo jėga. Remiantis pirminiais kvalifikacijų žemėlapio duomenimis, 46 proc. kolegijų absolventų, 42 proc. universitetų bakalauro studijų absolventų ir 25 proc. magistro studijų absolventų dirbo darbą, teoriškai neatitinkantį jų kvalifikacijos lygmens.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą