Pirmasis projekto mobilumas įvyko Švedijoje, Bodeno mieste spalio 20-24 dienomis. Spalio 20-tosios rytą 10 KVDG mokinių ir 2 mokytojos išriedėjo į kelią - visi patraukė į Švediją. Vietoj pusryčių. Kelias ilgas, nuobodus - nuo pajūrio iki sostinės, o paskui dar ilgesnis ir dar nuobodesnis - iš Vilniaus į Stokholmą mažyčiu ir ankštu lėktuvu. Tačiau išlipus Stokholme visų nuotaikos apčiuopiamai pasikeitė - vis dėlto tai realu! Ir baimė, ir keistas džiugesys - neaišku, kur gyvensi, ką turėsi pasakyti, kaip elgtis. Važiuoji pas žmogų, kurio tik vardą težinai. Bet tai galima laikyti nuotykiu, kaip kažin ką. Vėliau reikėjo skristi į Lulea (Luleå) oro uostą, o iš ten - automobiliu į Bodeną. Ten mus pasitiko sniegas ir smarkiai spustelėjo šaltukas. Tiesa, patiems švedams tai buvo niekis, kaip jie patys sakė, tik pačiame žiemos viduryje traukia lauk žieminius batus. Tačiau po lietingos Lietuvos nusileisti į snieguotą Švediją buvo tikrai keista, todėl visi lietuvaičiai lingavo apsitūloję keliais sluoksniais megztinių ir šalikų.
Mokiniai džiaugėsi šia kelione ir visi buvo nustebinti neįtempto švediško gyvenimo būdo. Švedai, kaip žmonės, yra labai ramūs, niekur neskuba, nestresuoja ir rūšiuoja visas šiukšles. Jų gyvenimo būdas nėra skubus, ir net jeigu iki autobuso liko vos kelios minutės - tai jiems čia nėra ko skubėti. Iš esmės, keliauti su įvairiais projektais yra geriausias būdas artimiausiai pažinti šalį. Nes net jeigu ir keliautum ponia valia pats sau, vis vien taip aiškiai nesuvoktum, kaip jie gyvena, ką veikia laisvalaikiu ir koks jų gyvenimo būdas.
Mokyklos taip pat skiriasi nuo mūsiškių. Jie neturi skambučio - pamokos prasideda ir baigiasi skirtingu laiku, todėl, pasak jų, skambutis skambėtų nesustodamas. Taip pat jų mokyklose nėra uniformų, maistas valgyklose nemokamas, švedų vaikams yra mokama vien už tai, kad jie eina į mokyklą, o mokslo metų pradžioje jie gauna kompiuterius, kuriuos pasilieka ir po mokyklos baigimo. Kad ir kaip viliojančiai tai skamba, tačiau jų pamokos trunka 80 minučių. Ir to visai pakanka sugriauti tobulam įvaizdžiui.
Susitikę visi kartu Bodene mes ne tik klausėme paskaitos apie sveiką gyvenimo būdą, išbandėme populiarias sporto šakas Švedijoje - orientacinį, šaudymą į taikinį, bet ir po diskusijų tarptautinėse grupėse paruošėme apklausą apie jaunuolio fizinės ir psichinės sveikatos būklę. Į Bodeną visi susirinkome namie atlikę namų darbus: projekto internetinėje svetainėje kiekvienas dalyvis ne tik papasakojo apie save švediškai ir angliškai, bet ir turėjo nufotografuoti ir aprašyti savo mėgstamą aktyvaus laisvalaikio vietą. Klausimyno sudarymas ir diskusijos grupėse apie aktyvaus laisvalaikio alternatyvas mūsų skirtingose šalyse buvo svarbi projekto dalis. Mokiniai buvo suskirstyti grupėmis siekiant tarptautinio bendradarbiavimo. Todėl kiekvienoje grupėje buvo du švedai ir po vieną suomį bei lietuvį. Mokiniams buvo užduota sugalvoti klausimus, kurie padėtų nustatyti žmogaus gyvenimo būdą. Dauguma jų buvo panašaus tipo: „Ar sportuoji? Jei taip, tai kaip dažnai?“, „Ką veiki laisvalaikiu?“, „Ar savo laisvalaikį laikai aktyviu ar pasyviu?“ ir pan. Tačiau šios apklausos iš esmės padėjo labiau įsigilinti į tai, kaip skirtingai gyvena žmonės ir kad ne visi gyvena vienu ritmu.
Klaipėdiečių paklausus, kokia sporto šaka yra populiari Lietuvoje, visi vieningai nutarė „Krepšinis!“. Tačiau švedai kaip savo sportą pabrėžė orientacinį. Kaip šeimininkai, jie nusprendė surengti orientacinio sporto varžybas. Keli kilometrai gryname ore visiems išėjo į naudą. Galutinis tikslas žemėlapyje buvo apibrauktas – tai karo muziejus, kadangi Bodenas yra laikomas kariniu miestu. Visiems pagaliau susirinkus tame taške, ėjome į tą muziejų. Jame buvo pastatytos ekspozicijos iš karo metų, privežta tankų ir sraigtasparnių. Visiems patiko pasižvalgyti, pasižiūrėti video medžiagą, palaipioti po tankus ir eiti per specialiai įrengtas kliūtis.
Šaudymas taip pat įėjo į programą. Buvome nuvežti į specialią salę, kurioje visus mokė užtaisyti, nusitaikyti ir galų gale kaip iššauti. Vytauto Didžiojo gimnazijos švedų kalbos mokytoja pastebėjo, kad lietuviai neįprastai taiklūs. Daugelis šaudė tiesiai į dešimtukus. Nežinia, kodėl atsirado tokia tendencija, bet visi išties atkreipė į tai dėmesį.
Projekto dalyviai taip pat išklausė ilgą paskaitą apie tai, kaip tinkamai maitintis, kaip sportuoti, kad gautum rezultatą ir ko reikia sveikai gyvensenai išlaikyti. Pagal statistiką, didžioji dalis jaunimo rytais nevalgo pusryčių. Dėl to visus stipriai barė ir prisaikdino valgyti rytais. Taip pat, daugelis jaunų žmonių įtemptai sportuoja, o vėliau padaro ilgą pertrauką arba visai negrįžta prie sporto. Tai taip pat yra netinkama, nes, kaip buvo paaiškinta, organizmas turi pailsėti atitinkamais laiko tarpais ir yra svarbu išlaikyti balansą tarp sporto ir poilsio.
Dalyvauti įvairiuose projektuose yra tiesus kelias į platesnį pasaulio pažinimą. Gyvendamas šalia kitos tautybės žmonių, supranti, kad ne visi gyvena taip, kaip gyveni tu. Kalbėtis su žmonėmis, kurių pirmoji kalba nėra tokia pati kaip tavo, susidraugauti su jaunimu iš kitų šalių – tai daro gyvenimą įdomų, taip tu pats augi.
Projekto dalyvė Gerda Urbonaitė, Klaipėdos Vytauto Didžiojo gimnazija.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą