Mokslo proveržis Klaipėdoje: atidarytas modernus KU mokslinių laboratorijų kompleksas

KU miestelyje mokslinių tyrimų laboratorijų pastatas pradėtas statyti 2016 metų birželio mėnesį, įgyvendinant Jūrinio slėnio branduolio kūrimo ir studijų infrastruktūros atnaujinimo projekto (JŪRA) II etapą. Pastato statyboms ir laboratorijų infrastruktūrai atnaujinti skirta 10,9 mln. Eur iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų bei Lietuvos Respublikos biudžeto lėšų. Pastato statybos darbus vykdė statybų bendrovė UAB „Irdaiva“.

Atidarymo renginyje – gausu garbių svečių

JTI mokslinių laboratorijų pastato atidarymo renginyje dalyvavo Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus, Švietimo ir mokslo ministerijos atstovė Egidija Kaspariūnienė, Klaipėdos ekonominės plėtros agentūros direktorius Simas Simanauskas, UAB „Irdaiva“ generalinis direktorius Vitas Lopinys. Pasveikinti atvyko ir Vytauto Didžiojo, Kauno technologijos, Vilniaus Gedimino technikos universitetų, Lietuvos energetikos instituto atstovai, Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos generalinis direktorius Eimantas Kiudulas, Klaipėdos pramonės asociacijos administracijos direktorė Jolanta Girdvainė. Renginyje dalyvavo ir Seimo nariai: Simonas Gentvilas, Dainius Kepenis ir Gintaras Vaičekauskas.

KU rektorius prof. habil. dr. Eimutis Juzeliūnas sveikindamas susirinkusiuosius teigė: „Modernių mokslinių laboratorijų atsiradimas yra svarbus Klaipėdos universitetui, Klaipėdos miestui, Lietuvai ir Baltijos jūros regionui. KU įgijo infrastruktūrinį flagmaną, kuris suteiks galimybę universiteto mokslininkams atlikti aukščiausio lygio tarptautinius mokslinius tyrimus. Čia užgims naudingi visuomenei projektai.“ Rektorius akcentavo, kad KU prisideda prie Klaipėdos miesto ambicingo plano – „Klaipėdos ekonominės plėtros strategijos 2030“: „Klaipėda siekia tapti miestu, kur vystomos pažangios technologijos, vyksta aukštos pridėtinės vertės gamyba. Universitetas su savo mokslinėmis žiniomis ir atnaujinta infrastruktūra prie to ženkliai prisidės.“

Rektoriui antrino Klaipėdos miesto meras V. Grubliauskas: „Mokslinių laboratorijų pastato atsiradimas simbolizuoja du svarbius įvykius: apibendrina ir užbaigia rimtą jūrinio slėnio vystymosi etapą, kartu tai yra realus proveržis „Klaipėdos ekonominio proveržio strategijos 2030“ įgyvendinimo kontekste“. Miesto meras universiteto rektoriui padovanojo Klaipėdos miesto vėliavą linkėdamas, kad ant šito pastato plevėsuotų Lietuvos, universiteto ir Klaipėdos miesto vėliavos.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto generalinis direktorius A. Vaitkus akcentavo savarankiško universiteto svarbą Klaipėdos mieste: „Šio pastato atidarymas yra rimtas pareiškimas visai Lietuvai, kad Klaipėdai yra būtinas savarankiškas universitetas, pasižymintis sava specifika. Aš tikiu, kad šis pastatas bus mūsų vaisingo bendradarbiavimo simbolis ir mums nebereikės ieškoti akvatorijos, grunto tyrimų kituose miestuose ar dar blogiau – kitose šalyse.“

Simboliškai mėlyną juostą kirpo KU rektorius, Jūros tyrimų instituto direktorė prof. dr. Zita R. Gasiūnaitė ir UAB „Irdaiva“ generalinis direktorius V. Lopinys, kuris KU rektoriui įteikė simbolinį raktą: „Prisimenu, kai prieš 20 mėnesių įkasėme simbolinę kapsulę, čia nebuvo nieko. Šiandien mes esame moderniame pastate. Tai yra mūsų visų sklandaus bendro darbo vaisius.“ V. Lopinys universiteto bendruomenei linkėjo, kad mokslininkai, gavę tokį puikų įrankį, išnaudotų potencialą ir skleistų Lietuvoje naujas žinias bei patirtį.

Ekskursija po mokslines laboratorijas

Po oficialaus pastato atidarymo supažindinta su mokslinėmis laboratorijomis. Pajūrio aplinkos ir biogeochemijos laboratorijos vadovas dr. Mindaugas Žilius, rodydamas savo laboratoriją, pasakojo: „Šią laboratoriją galima vadinti viena geriausių Lietuvoje, ne tik dėl techninių sprendimų, bet ir dėl turimos įrangos, kurios vertė, beje, 3–4 kartus didesnė už „Ferrari“ automobilio. Klaipėdą, konkrečiai Klaipėdos universitetą, ši laboratorija kilsteli į visiškai kitą lygį Lietuvos mastu. Ši laboratorija niekuo nenusileis aukščiausius standartus atitinkančioms geriausioms Europos laboratorijoms.“

Mokslininkas pasakojo, kad naujoji įranga prisidės prie vėžio, farmacijos tyrimų, nes bus galima įžiūrėti ląsteles, elementinę sudėtį. „Šie prietaisai tokie jautrūs, kad net iš Klaipėdos vandenų mėginių galėsime pasakyti, ar kažkas Klaipėdoje vartoja narkotikus. Be to, spręsime problemas, susijusias su vandens kokybe Kuršių mariose, Baltijos jūros priekrantėje. Kita įranga padės nustatyti, ar dirvožemis yra stabilus ir tinkamas būsimo namo statybai“, – kalbėjo M. Žilius.

Paulius Rapalis, vedžiodamas po savo vadovaujamą Vandens transporto ir oro taršos laboratoriją, pasakojo, kad laboratorija teikia skystojo ir kietojo kuro bei biokuro tyrimų ir oro teršalų išmetimo tyrimų paslaugas: „Sulaukėme dviejų rimtų laboratorijos įrangos papildymų: variklių darbo procesų tyrimų stendo, kur variklyje, esant įvairioms apkrovos sąlygoms, galėsime išbandyti savybes tiesiogiai: įvertinti jų efektyvumą, energinius, ekologinius rodiklius, nustatyti, kokią įtaką oro teršalų išmetimui iš vidaus degimo variklio turi degalai ar jų mišinys. Antrasis įrenginys – pirmasis Lietuvoje veikiantis hidrolatakas, kuris sumažintoje skalėje imituoja jūros sąlygas įvairiems hidroobjektams. Jis užpildomas vandeniu, tada jame sukuriamas bangavimas, kuris padeda nustatyti jūros bangavimo įtaką laivo korpusui.“

Tai vienintelė tokia laboratorija Lietuvoje, orientuota į vandens transporto tyrimus. „Mes jau nemažai metų dirbame šioje srityje, turime savo metodikas. Bendradarbiaujame su užsienio partneriais vykdydami didelius projektus, kurie skirti Europos Sąjungos tikslams įgyvendinti. Šiuo metu yra nemažai griežtų aplinkos taršos reikalavimų ir taisyklių, tad dalyvaudami projektuose, kuriais siekiama identifikuoti globalias taršos problemas, kartu atstovaujame ir Lietuvai“, – teigė P. Rapalis.

Pasak M. Žiliaus, pastatas bus pritaikytas ir studijoms: „Šis pastatas yra superkompleksinis. Visa jo infrastruktūra bus pritaikyta Lietuvos bei Erasmus studentams atlikti bakalauro, magistro, žinoma, ir daktaro darbus, tyrimus. Bus galima vesti paskaitas, organizuoti mokymus, netgi konferencijas, nes čia bus įrengtos 6 nedidelės auditorijos, kurias bus galima įvairiai transformuoti: iš 6 mažų bus galima padaryti vieną didelę.“