Kaip „Vakaro žinias“ informavo Švietimo ir mokslo ministerija, pagal šiuo metu galiojančią tvarką į priešmokyklinę darželio grupę privalu leisti vaikus, kuriems tais kalendoriniais metais sukanka šešeri metai, o į pirmąją mokyklos klasę - vaikus, kuriems tais kalendoriniais metais sukanka septyneri.
Išskirtiniais atvejais į pirmąją klasę vaiką galima leisti ir metais anksčiau. Toks leidimas duodamas, jeigu vaikas yra brandus ir priešmokyklinio ugdymo grupę lankė nuo penkerių metų. Vaiko brandą vertina ir išvadą-rekomendaciją pateikia Pedagoginės psichologinės tarnybos arba Švietimo pagalbos tarnybos specialistai.
Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centro duomenimis, 2016 m. 40 ir 54 veikiančių Pedagoginių psichologinių bei Švietimo pagalbos tarnybų buvo pateikti 444 prašymai įvertinti šešerių metų vaikų brandumą. Tačiau pradinį ugdymą pradėti anksčiau rekomenduota tik 191 vaikui.
Vilniaus miesto psichologinės-pedagoginės tarnybos direktorė Roma Vida Pivorienė „Vakaro žinioms“ teigė, kad, gavę prašymą dėl vaiko brandumo įvertinimo, specialistai vertina vaiko pažintinių gebėjimų, kalbos išsivystymą, motoriką, socialinę, emocinę raidą. Vertinamo šešiamečio branda turi atitikti statistinio septynmečio brandą, kitaip sakant, jo išsivystymas turi lenkti jo biologinį amžių.
Kasmet Vilniuje įvertinama apie 600 vaikų - dalis norinčių anksčiau eiti į priešmokyklinę grupę, dalis - į mokyklą. Maždaug 60 proc. jų leidžiama pradėti ugdyti anksčiau.
„Vaikas gimsta vienokio svorio ir gebėjimų, o jo raida natūraliai vystosi einant metams - juk penkių mėnesių kūdikio neišmokysi vaikščioti, jo kūnas jam to neleidžia. Tas pat pasakytina ir apie visus pažintinius, emocinius procesus, savireguliaciją, sugebėjimą valdyti savo impulsus - daugelis tų dalykų atsiranda tam tikro amžiaus, - sako R.V.Pivo-rienė. - Šešiamečio tėvai sako: vaikas jau skaito ir skaičiuoja. Tačiau to nepakanka, kad vaikas jau galėtų eiti į mokyklą. Gali ir dar mažesnį vaiką išmokyti pažinti raides, bet klausimas, ar jis galės skaityti, ar suvoks tekstą. Ir šešiamečiui nesuvokti vieno ar kito pagal jo amžių yra normalu.“
Anot specialistės, jeigu darželyje auklėtojos sako, kad vaikas lenkia kitus vaikus ir gali eiti į mokyklą, tai dar nereiškia, kad taip ir yra - nežinia, koks yra kitų vaikų lygis. Jei kiti vaikai silpnesni, vaikas gali tarp jų išsiskirti, bet tai nereiškia, kad jis lenkia savo biologinį amžių.
Tėvai dažnai supyksta negavę specialistų pritarimo dėl ankstesnio vaiko ugdymo. R.V.Pivo-rienės teigimu, kai kurie tėvai stereotipiškai galvoja, kad visokeriopas vaiko ugdymas vyksta tik mokykloje, tad linkę vaiką į mokyklą išleisti kuo anksčiau. Jie orientuojasi į vaiko pasiekimus, o ne į jo socialinę, emocinę brandą. Tačiau taip kai kurie dalykai vaiko gyvenime gali būti negrįžtamai sunaikinti.
Anot specialistės, kai kurie tėvai įsivaizduoja, kad jei vaikas sėdės mokyklos suole, mokysis skaityti, rašyti, tai jis bus užprogramuotas sėkmei. Tačiau realiai taip nėra. Vaikas natūraliai turi pereiti tam tikrus raidos etapus. Žaidimai yra labai svarbi vaiko veikla, kurios metu ugdomi ir emociniai, ir socialiniai, ir pažintiniai vaiko gebėjimai. Per anksti į mokyklą išleistas vaikas greitai gali „perdegti“ - kadangi jis tam dar nesubrendęs, jam prasčiau seksis ir motyvacijos mokytis gali nelikti, pasitikėjimas savimi gali būti sunaikintas. O mūsų mokyklų programos, palyginti su kitomis šalimis, nėra lengvos.
„Kai kalbama, kad kitur į mokyklą vaikus leidžia nuo ketverių ar nuo penkerių metų, reikia atsižvelgti dar ir į tai, kokios tose šalyse yra ugdymo programos - ar jos pritaikytos tokio amžiaus vaikams. Tad, jeigu Lietuvoje būtų nuspręsta, kad pirmąją klasę turėtų pradėti lankyti visi vaikai, kuriems tais kalendoriniais metais sukanka šešeri, pirmiausia turėtų būti peržiūrėtos ir gerokai pakoreguotos ugdymo programos, mokomoji medžiaga, pamokų trukmė, jų organizavimas“, - sako R.V.Pivorienė.
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą