Mokyklos jau pratinasi prie šiuolaikiškų sistemų, tačiau prašosi verslininkų paramos

Naujosios technologijos mokyklose ne tik modernizuoja mokymosi procesą, bet vis dažniau padeda užtikrinti mokinio saugumą ar efektyviau išnaudoti lėšas, skirtas švietimui bei neformaliajam ugdymui.

Prieš dešimt ar penkiolika metų reta mokykla turėjo kompiuterį, o šiandien technologijos yra tapusios tiek svarbia mokymo programų priemone, tiek ir būdu užtikrinti vaikų gebėjimą ateityje greitai įsisavinti pokyčius.

Strategiškai į ateitį žiūrinčiose valstybėse vaikai kuo anksčiau pradedami mokyti naudotis naujausiomis technologijomis, kad net atsirandant naujoms jie būtų įgudę kuo greičiau jas suprasti, išliktų konkurencingi darbo rinkoje baigę mokyklas bei gebėtų išgyventi moderniame ateities pasaulyje.

Daugiau nei septynerius metus su mokyklomis dirbanti verslininkė bei visuomenininkė, elektroninį mokinio pažymėjimą sukūrusios įmonės ID4S direktorė Agnė Zalanskaitė teigia, kad mokyklose ne tik atsiranda vis daugiau šiuolaikinių technologijų. Pasak jos, vis labiau keičiasi ir požiūris į mokytoją bei mokinį - akcentuojama ne mokymosi valandų skaičius, bet turinio kokybė.

"Per pastaruosius penkerius metus teko išgyventi itin daug pokyčių, su kuriais sunkiausia buvo susitaikyti mokytojams, moksleiviams ir jų tėvams. Prisiminkime vien baigiamuosius egzaminus. (...) Tačiau šiuo metu ugdymo turinys jau atnaujintas, naudojama vis daugiau skirtingų priemonių, optimizuotas mokyklų tinklas ir panašiai. Pokyčiai - tik į gera. Svarbiausia siekti ir sekti jais toliau. Nors anksčiau labiausiai rūpėjo vadovėlių ir mokytojo išdirbtų valandų skaičius, šiuo metu vis dažniau rūpi tai, ką iš tiesų moksleivis pasiėmė iš lankytų pamokų", - sakė ji.

Pasak A. Zalanskaitės, esminis iššūkis mokyklai - modernizuotis.

"Tampa svarbūs ir kiti dalykai, kurie lems tai, ar tėvai rinksis vieną ar kitą mokyklą. Tai mokyklos saugumo, vaikų drausmės bei kontrolės klausimai, kuriais technologijos gali itin smarkiai padėti. Labai iš lėto tokios technologijos jau ateina ir į mokyklas", - sakė ji.

Paklausta, kas trukdo spartesniam technologijų įdiegimo mokyklose tempui, A. Zalanskaitė sakė, kad tam įtakos turi pačios mokyklos, kaip įstaigos, specifika bei technologijų kaina.

"Mokykla niekuomet nebuvo ta vieta, kurioje naujovės atsiranda pirmiausia. (...) Iš pradžių kiekviena naujovė turi būti testuojama kasdieniame gyvenime, patikrinta jos daroma įtaka. Juk mokykla yra vieta, kurioje renkasi pati jautriausia visuomenės grupė - vaikai. (...) Esminis stabdis technologijoms atsirasti mokyklose - jų kaina. Kiekviena sistema kainuoja brangiai, o mokyklų biudžetai nėra dideli. (...) Mokyklų vadovams net ir 1000 litų suma yra labai didelė", - kalbėjo verslininkė.

A. Zalanskaitės teigimu, tam, kad mokyklose plačiau būtų naudojamos modernios sistemos, būtina verslininkų parama.

"Visuomet pabrėžiu ir stengiuosi, kad technologijos ir sistemos mokykloms būtų teikiamos nemokamai. Mokyklos ir verslo bendradarbiavimas šioje vietoje yra tiesiog būtinas.

Mokyklos jau pratinasi prie šiuolaikiškų sistemų. (...) Technologijos jau yra, mokyklos jų nori ir lieka tik laiko klausimas, kada jos pasklis plačiau", - vylėsi ji.

Kita problema, kuri trukdo mokykloms aktyviau naudotis šiuolaikinėmis technologijomis, anot pašnekovės, yra skeptiškas mokyklų vadovų požiūris.

"Atsimenu, vienos mokyklos direktorė pasakojo prieš 15 metų jokiu būdu nenorėjusi į mokyklą įsileisti kompiuterių, nes nemaža dalis darbuotojų nemokėjo jais dirbti. (...) Tiesa, šiuo metu jau pasiekėme tokį technologijų vystymosi etapą, kai naujosios technologijos ne tik įsitvirtino kasdienybėje, bet jau išties galime suvokti jų teikiamą naudą, todėl be didesnės baimės jos gali ateiti ir į mokyklas. Dabar ta pati direktorė su didžiausiu malonumu mokyklai gautų dar bent porą kompiuterių, tiesa, nemokamai, bet jų nėra", - pasakojo ji.

Kalbėdama apie šiuo metu švietimo įstaigose naudojamas sistemas, A. Zalanskaitė išskyrė du technologijų tipus.

"Viena - toji, kuri naudojama mokymo bei ugdymo tikslais, kita optimizuoja visą juridinio vieneto administravimo procesą, suteikia daugiau informacijos tėvams bei daro mokyklą saugesnę ir patikimesnę. (...) Jau dabar kone kiekvienoje klasėje yra po kompiuterį, mokyklose naudojami projektoriai, pamažu atsiranda interaktyvių lentų. Kuriamos išmanios mokymosi platformos - juk vaikui, ypač jaunesnio amžiaus, tam tikrą istorinį laikotarpį lengviau suprasti peržiūrėjus specialiai parinktus dokumentinius filmus, daug smagiau testą atlikti žaidžiant kompiuteriu. Antroji - saugumo sistemos. Mokyklose, kuriose jos yra, tėvai gali jaustis ramiau. Juk tai reiškia, kad į mokyklą nepateks pašaliniai asmenys, kurie gali platinti, pavyzdžiui, narkotines medžiagas, smurtauti prieš vaikus. Tokios sistemos naudojamos kone kiekviename verslo centre, tačiau jos privalo atsirasti ir mokyklose", - kalbėjo ji.

Vis dėlto A. Zalanskaitė teigė, kad toli gražu nėra išnaudojamas visas moderniųjų sistemų mokyklose potencialas.

"Apie technologijų ir šiuolaikinių sprendimų pritaikymą mokyklose galima kalbėti valandų valandas. Mokyklų valgyklose atsiranda atsiskaitymas elektroniniais pinigais, integruotas kartu su nemokamo maitinimo apskaita. Tokia integracija su nemokamo maitinimo apskaita užtikrina ir mažesnę tokį maitinimą gaunančių vaikų diskriminaciją. Juk niekas nežino - vaikas perka pietus ar gauna nemokamą jam priklausančią porciją. Mokyklai, savo ruožtu, tai taip pat naudinga, nes mažėja administravimo kaštai, sugaištas laikas tokių procesų koordinavimui, todėl mokyklos administracija gali rūpintis kitais, gerokai svarbesniais dalykais. Siekiant užtikrinti mokyklos sąsają su tėvais, diegiamos lankomumo apskaitos sistemos. Jos leidžia matyti, ar vaikas lanko pamokas. Svarbiausia, kad tai galima daryti realiu laiku. Mokinys vėluoja, neateina į mokyklą - tėvai sužino apie tai SMS žinute, elektroniniu laišku ar kitu jiems patogiu būdu", - vardijo ji.

A. Zalanskaitė teigė, kad šiuo metu valstybės lėšos, skiriamos švietimui, ne visada yra panaudojamos efektyviai. Jei būtų plačiau išvystytas technologijų naudojimas, skiriami pinigai dažniau pasiektų savo tikslus.

"Valstybė šiuo metu išleidžia apie 400 mln. litų neformaliajam švietimui, tačiau kokie iš šių išleistų pinigų kyla rezultatai - niekas nežino. Naujausios technologijos gali padėti bent jau apskaityti šiuos pinigus, suvaldyti jų srautus, suprasti, kokios neformaliojo švietimo sritys mokiniams bei jų tėvams yra įdomiausios", - sakė ji.

A. Zalanskaitė pateikė mokinių vežimo į mokyklas pavyzdį. Anot pašnekovės, nors mokiniams, gyvenantiems rajonuose, kompensuojamos kelionės iš ir į mokyklą, sunku užtikrinti, kad ši suma bus išnaudota pagal paskirtį.

"Realiai niekas nežino, ar vaikas tokia kompensacija pasinaudojo", - sakė ji.

Elektroninį mokinio pažymėjimą pristačiusi A. Zalanskaitė teigė, kad šis dokumentas moksleiviams suteikia galimybę juo pasinaudoti kone visur.

"Atsidarykite savo piniginę, kurioje rasite ne mažiau nei 10 elektroninių kortelių. (...) O elektroninis mokinio pažymėjimas, patvirtintas Švietimo ir mokslo ministerijos bei Valstybinės dokumentų technologinės apsaugos tarnybos, yra ir oficialus mokinio asmens dokumentas, ir gali būti naudojamas gerokai plačiau. Toks pažymėjimas gali veikti su visomis mano paminėtomis technologijomis ir tapti tiek raktu į mokyklą, tiek nuolaidų kortele, tiek transporto bilietu ir t.t. Pirmieji 5 proc. Lietuvos moksleivių jau gali naudotis dauguma šių galimybių. Kiti, belieka tikėtis, tokių galimybių gaus per artimiausius metus", - Eltai sakė A. Zalanskaitė.