Gauti gerą balą nesunku
Pakitus lietuvių (gimtosios) kalbos valstybiniam egzaminui, abiturientai nebesuka sau galvos, ar teisingai sudėlios kablelius ir nepraleis nosinių raidžių, mat gramatikos užduočių egzamine paprasčiausiai neliko. Jas pakeitė kūrybinės.
„Vakaro žinios“ paklausė Vilniaus „Ryto“ vidurinės mokyklos lietuvių kalbos mokytojos Nijolės Lukošiūtės, ar jaučiamos šio pasikeitusio egzamino pasekmės. Pedagogė atsakė paprastai - mokiniai tampa neraštingi.
„Mokiniams tereikia prasprūsti pro dešimtos klasės egzaminą, o jau dvyliktos klasės egzamine vertinami rašiniai, kalbai skiriant mažiausiai taškų. Gėda žiūrėti, kai ištaisome labai gerus darbus, tačiau juose - klaida ant klaidos. Nepaisant to, abiturientas gali gauti pakankamai gerą procentą“, - paradoksalią situaciją įžvelgė mokytoja.
Problema ne tik mokyklose
Daugelį metų dirbanti mokytoja N.Lukošiūtė pasakojo, kad šiandieninėje lietuvių kalbos programoje daugiausia dėmesio skiriama kūrybiškumui ugdyti. Tai patyrusiai pedagogei atrodo visiškai nesuprantama. Anot mokytojos, problema yra ne tik mokyklų programose ar egzaminų struktūroje. Mokiniai esą apskritai nėra suinteresuoti mokėti taisyklingai rašyti ir kalbėti gimtąja kalba. Tam, pasak N.Lukošiūtės, įtakos turi ir aplinka.
„Jaunimui raštingumas nėra aktualus, nes yra kompiuteris, kuris, pasak jų, gali ištaisyti klaidas. Pernelyg stengtis nereikia ir rašant trumpąsias žinutes. Galų gale, tereikia atkreipti dėmesį į per televiziją karts nuo karto rodomus titrus. Juk ten klaida ant klaidos. Aš netgi pati skambinau į televiziją ir siūliausi jiems padėti. Tačiau jie į mano siūlymą nekreipė jokio dėmesio“, - įsišaknijusiu abejingumu taisyklingai gimtajai kalbai stebėjosi pašnekovė.
Kuo toliau - tuo lengviau
Paprašyta prisiminti, kaip kito lietuvių kalbos valstybinio egzamino reikalavimai, Nacionalinio egzaminų centro duomenimis, 2004-2008 metais egzaminas truko dvi dienas, vieną - testas, kitą - teksto interpretacija (rašinys). Taip pat buvo patvirtinta minimali išlaikymo riba.
Tačiau jau nuo 2008 m. reikalavimai gerokai supaprastėjo. Mokiniai turėjo atlikti teksto suvokimo testą ir rašyti teksto interpretaciją arba publicistinį samprotaujamąjį tekstą. Svarbiausia lietuvių (gimtosios) kalbos brandos egzamino naujovė - nebelieka kalbos vartojimo užduočių, egzaminas vyksta vieną dieną“.
O jau 2009 m. nuo abiturientų pečių nukrito ir taip vos juntama „našta“ - brandos egzamine buvo atsisakyta iš anksto nustatomos egzamino išlaikymo ribos ir panaikinta programos nuostata, kad už teksto rašymo dalies turinio kriterijų gavus 0 taškų, visas egzaminas laikomas neišlaikytu.
Neišlaikiusiųjų lietuvių (gimtosios) kalbos valstybinio egzamino skaičius
2007 - 16,6 proc.
2008 - 12,65 proc.
* 2009 - 6,5 proc.
* 2010 - 8,45 proc.
* 2011 - 8 proc.
* Palengvintos egzamino užduotys
Zigmas ZINKEVIČIUS - profesorius, buvęs švietimo ir mokslo ministras:
Tai, kad po 12 klasių yra vertinamos ne įgytos žinios, o kūrybiškumas, yra labai blogai. Laikas, skirtas studijuoti kalbą, mokytis gramatikos ir apskritai gilintis į kalbą, atiduotas literatūrai. Juk tas kūrybinis darbas iš esmės yra literatūrinis rašinys. O nuo to labai nukenčia mokinių kalbinis išsilavinimas. Aš apskritai nematau jokių argumentų, kodėl per baigiamąjį egzaminą turėtų būti labiau vertinamas kūrybiškumas nei raštingumas.
Juk ir mokyklų programose daugiausia dėmesio skirta ne gramatikai ir skyrybai. Šiai dienai viskas yra sugadinta.
Geriausia, jei būtų atstatyta buvusi padėtis. Mano supratimu, tiek literatūros, tiek gramatikos proporcijos mokyklų programose turėtų būti lygios.
Šiuo metu daryti kokius nors pakeitimus lietuvių kalbos programose ir egzamine, ypač kokie buvo padaryti, tikrai negalima. Tam yra paprasta priežastis. Lietuvių kalba per okupacijas labai nukentėjo, todėl dabar reikia stengtis ją prikelti ir jokiais būdais negalima to dėmesio kalbai mažinti. Juk tai sritis, kuri, ko gero, labiausiai nukentėjo.
To pasekmės labai paprastos - mokinių raštingumo mažėjimas. Lietuvių kalbos egzaminas lengvinamas, tik todėl abiturientai jį geriau ir išlaiko. Tai tėra problemos maskavimas, tačiau realiai ji ne tik nedingsta, bet ir didėja.
Parengta pagal dienraštį "Vakaro žinios"
Pasidalink:
Rašyti komentarą
Taip pat skaitykite
