Amerikoje mokiniai drausminami daugiausiai per tėvus. Pavyzdžiui, jei vaikas blogai elgėsi mokykliniame autobuse, pranešama vaiko reikalų tarnybai, iškviečiami tėvai ir taikoma bausmė. Ji priklauso nuo pražangos dydžio: už mažesnę nusprendžiama kelias dienas to mokinio nevežioti į mokyklą mokykliniu autobusu, už didesnę - laikinai nepriimti į mokyklą. Viskas atsisuka prieš tėvus: tada jie patys turi vežti savo atžalas į mokyklą, samdytis auklę jiems prižiūrėti namie (palikus be priežiūros, tėvų laukia didžiulės piniginės baudos) ir panašiai.
"Vaikų drausme pirmiausia suinteresuoti tėvai ir jie tikrai pasistengia jos išmokyti", - tvirtino Rasa.
Jai Amerikos mokyklos pasirodė gana uždaros. Mokytojai į įeina tik su magnetinėmis kortelėmis. Jos išduodamos ir kiekvienam užregistruotam svečiui. Netgi tada, kai per pamoką mokiniui prireikia iš klasės išeiti į biblioteką ar tualetą, mokytojas išduoda jam kortelę su savo pavarde ir nukreipimo vieta. Gimnazijose nuolat budi apsaugos darbuotojai - policijos pareigūnai.
Merrimack gimnazijoje Rasa sakė patyrusi lengvą stresą. "Staiga užgeso visos šviesos, sukaukė sirenos, pasigirdo komandos visiems sėstis ant grindų, prie sienos. Nustėrau, nieko nesuprasdama ir matydama, kaip greitai visi tam paklūsta. Po kelių minučių nuskambėjo: "Dėkojame, kad atsakingai dalyvavote treniruotėje "Slėpkis pastate".
Pasirodo, panašios treniruotės mokyklose vyksta kas mėnesį. Jos skirtos išmokti elgtis, jei įsibrautų teroristai, maniakai, kiltų gaisras ar kitos ekstremalios situacijos.
Kiekvienoje klasėje yra mokytojo krepšys, kuriame - vėliavėlės, evakuacijos planai, schemos ir kitokia medžiaga, reikalinga tokiose situacijose. Apie tai mokytojai su vaikais kalbasi teminėse valandėlėse, to moko pamokose. Ir rezultatai - akivaizdūs. Pasak Rasos, vaikai nejaučia nerimo, baimės, per treniruotes nebūna jokios panikos, nors iš karto mokiniai nežino, kad jos - tik mokomosios. "Aš pati mačiau, kaip smulkmeniškai visą evakuacijos planą aiškino ir juo vadovavosi net pirmokėliai. Todėl supratau, kaip ši gimnazija, turinti 1700 mokinių, visus sugebėjo evakuoti vos per septynias minutes, kai prieš kelerius metus ten iš tikrųjų buvo kilęs gaisras", - aiškino Rasa.
Amerikiečiai gimnazistai nesuprato Rasos, kai ji, klausiama apie tokių treniruočių patirtį savoje mokykloje, galėjo pasakyti tik tiek: mūsiškėje gimnazijoje kartą per metus vyksta saugos diena.
Susimokėjai mokestį - mūvėk džinsus
Rasa Remeikienė teigė radusi ko pasimokyti ir iš mokyklų kasdienybės. Vertomis dėmesio jai atrodė sudvigubintos pamokos. Tokios per savaitę gimnazistams organizuojamos dvi dienas ir yra skirtos atsiskaitymo, kitiems didesniems, ilgiau trunkantiems darbams.
Ji atkreipė dėmesį į kolegų ir mokinių aprangą: "Nustebau, kai pamokoje pamačiau gimnazistų, sėdinčių su striukėmis, galvos apdangalais. O mokytoja man ir sako: "Gal jiems šiandien norisi atrodyti kvailokai - tegu. Man tai netrukdo dirbti."
Uniformos dėvimos tik šalies privačiose ir prestižinėse mokyklose. Kai Rasa Remeikienė savo pašnekovams papasakojo, kad lietuviškose gimnazijoje uniforma yra privaloma, visi pavydžiai sušurmuliavo: suprato, kad tai esanti prestižinė mokykla.
Anot pedagogės, Amerikoje galioja griežti reikalavimai mokytojų aprangai. Mokykloje jie nemūvi džinsų. Vienintelę dieną per savaitę - penktadienį - palepinami tie pedagogai, kuri spėja labai pasiilgti tokio drabužio. Susimokėję simbolinį mokestį, tada jie gali pasirodyti su džinsais. "Mačiau, kaip pats gimnazijos direktorius su krepšeliu apeina tądien džinsuotus mokytojus ir surenka iš jų pinigėlių bendrai kavai ar kitoms smulkmenoms. To mokesčio prasmė - neužsimiršti, kad mūvėti džinsus galima tik tą vienintelį kartą", - sakė Rasa.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą