Norą sportuoti ugdo laisvė

Klaipėdos valstybinės kolegijos kūno kultūros dėstytojas Vytautas Kasparaitis, dar prieš porą metų liūdnai stebėjęs, kaip į kūno kultūros užsiėmimus ateina vos vienas kitas studentas, sako, kad dabar sporto salės - pilnutėlės. Tokio pokyčio priežastis - kolegijoje prieš dvejus
metus įvestas laisvas kūno kultūros pratybų lankomumo grafikas.

2008 metų Kūno kultūros ir sporto įstatymo naujojoje redakcijoje buvo pakartotinai nurodyta, kad 1-2 kursų studentai vieną kartą per savaitę po dvi valandas privalo sportuoti. O užsiėmimų lankomumas kolegijoje tuo metu buvo sumažėjęs katastrofiškai, nes dešimtmečiais besikartojančios kūno kultūros pratybos studentams buvo įkyrėjusios. Be to, kūno kultūros pratybos tikrai būdavo pačiu nepatogiausiu laiku - pirmosios arba paskutinės paskaitos. O koks studentas kelsis į pirmą paskaitą, o juolab eis į paskutinę, jei galima įdomiau praleisti laiką? - priežastis, dėl kurių buvo nuspręsta griebtis pokyčių, vardijo V. Kasparaitis.

Kas pasikeitė įvedus laisvą grafiką?

Studentai pajuto naudą užsiiminėti tuo, kas patinka ir kada nori. Man be galo smagu dirbti, kai studentų kaip skruzdėlių pilna.

Laisvas grafikas tikriausiai nereiškia, jog niekas nefiksuoja, ar studentas iš viso sportuoja, ar ne?

Kolegijoje dirbame šeši kūno kultūros dėstytojai, vedame registracijos žurnalus, matome, kas kurią dieną sportavo. Mums rūpi, kad studentai kartą per savaitę sportuotų - nesvarbu kur, todėl įskaitome ir užsiėmimus, kuriuos jie lanko miesto sporto klubuose. Tik reikia atnešti pažymą.

O jei pažyma fiktyvi?

Mums svarbu, kad sportas jaunuoliams taptų vertybe, gyvenimo būdo dalimi, bet detektyvų vaidmens, aišku, nesiimame. Tikrinti, moralizuoti? Juk jie subrendę žmonės, ir to, kuris nusistatęs prieš sportą, ko gero, jau neperauklėsi.

Tačiau galiu pasidžiaugti, kad yra studentų, kurie lanko miesto sporto klubus ir ateina į kolegiją sportuoti. Kai kuriems vaikinams jokių įsakymų nereikia - į salę jie ateina 5 kartus per savaitę.

Yra ir trečiakursių merginų, kurioms jau nereikia atsiskaityti už kūno kultūros pratybų lankomumą, bet jos vis tiek ateina į treniruoklių salę, nes nori būti gyvybingos ir gražios.

Nustebino neseniai 16-oje Lietuvos aukštųjų mokyklų atliktas studentų viešosios nuomonės tyrimas, kurio metu ketvirtadalis jaunuolių pažymėjo, jog jiems nėra sudaromos galimybės rinktis pageidaujamą sporto šaką, o kas trečias - kad būna atvejų, kuomet sportuojama lauke net ir tada, kai oro sąlygos akivaizdžiai tam nėra tinkamos. Ar domėjotės, gal kitos įstaigos žada pasekti jūsų pavyzdžiu?

Rudenį Kaune vykusio kolegijų sporto vadovų susitikimo metu kalbėjomės apie tai - daugelis mano kolegų nesupranta, kaip studentai gali savarankiškai sportuoti. Jie tuoj pradeda apie darbų saugą kalbėti ir panašiai. Jie negali atitrūkti nuo senosios tradicinės paskaitos formos, nori būti aukle per kūno kultūros pratybas.

Tiesa, laisvas kūno kultūros pratybų lankomumas dar taikomas Rietavo kolegijoje, tačiau jiems nekaip sekasi. Gal kad ten yra kaimo vaikai, kurie po paskaitų lekia namo, kur darbai, ūkis ir panašiai. O kur miesto vaikams skubėti - į bendrabutį? Mūsų pavyzdžiu pasekė ir Kauno kolegija. Manyčiau, kad taikant šitą metodą labai svarbu ir gerą sporto bazę turėti.

O jūsų kolegijos bazė gera?

Taip, kolegijai priklauso "Dinamo" baseinas, turime dvi žaidimų sales, kur galima žaisti krepšinį, tinklinį, futbolą, badmintoną, stalo tenisą; dvi treniruoklių sales - vieną Socialinių mokslų fakultete, kitą - Technologijų fakultete. Kiekvienas renkasi tai, kas jam labiausiai patinka. Aišku, treniruoklių salės mieste gal modernesnės, šalia jų dar saunos yra, bet ir mūsų salytėse vaikinams tikrai užtenka treniruoklių visoms raumenų grupėms vystyti.

O sporto bazę merginoms dar reikėtų plėsti. Labai gaila, kad nuo rudens prisijungusiuose Pedagogikos ir Sveikatos fakultetuose praktiškai nėra jokios bazės. Bet šių fakultetų studentai gali lankyti pratybas Technologijų ir Socialinių mokslų fakultetų sporto salėse.

Salių durys atviros nuo 11 iki 19 valandos, tačiau aš į darbą atvažiuoju 8-9 valandą, tad studentai, kuriems laisva paskaita, jau prašosi į salę. Kaipgi jų neleisi? - šypsosi.

Kaip Jums sekasi bendrauti su jaunimu, ar tenka dėl ko nors pasiginčyti?

Jaučiu nepaprastą malonumą dirbti su studentais. Konfliktų nekyla, tik vieną prisimenu: vienas vaikinas, pasirodęs sausio gale, mėgino įtikinti, kad jis sportavo, bet mes nepastebėjom. Sakau, atsiversk žurnalą ir ieškok, jei rasi savo pavardę - gerai. Tuomet pareiškė nežinojęs, kad reikia lankyti užsiėmimus. Sakau, ar iš dangaus nukritai? Juk visi studentai apie tai buvo informuoti.

Kai kurie studentai labai išprusę kūno kultūros temomis, bet kartais tenka pasiginčyti, nes internete yra prirašyta ir visokių "vėjų". Nemažai studentų atlikdami pratimus su treniruokliais nemoka kvėpuoti - iškvepia ir įkvepia priešingai nei turėtų, o neteisingai kvėpuojant labai apsunkinamas širdies darbas. Daug kas nemoka laikyti ir stalo teniso raketės, o blogas įpratimas blogiau negu prigimimas. Bet kai pamėgina kitaip, susimąsto. Be abejo, ne profesionalumas svarbiausias mūsų tikslas, bet noriu, kad studentai teisingai išmoktų, kad ir jiems patiems būtų malonu, jei išvykus kur nors tektų, pavyzdžiui, teniso partiją sužaisti.

Kartais su studentais pasibaru, kad atėję iš karto štangos griebiasi. Sakau, matau, kad esi stiprus, galingas vyras, bet kodėl tu save taip žaloji? Šalia žaidimų salė. Atlik apšilimą žaisdamas krepšinį ar bėgdamas, o po to eik į treniruoklių salę. Dauguma paklauso.

Turite įspūdingų sportinių pasiekimų - esate Kanadoje vykusių VI pasaulio lengvosios atletikos veteranų žaidynių 800 metrų bėgimo čempionas, dukart pasaulio senjorų 400 ir 800 metrų bėgimo vicečempionas Puerto Rike, daugkartinis Lietuvos sveikuolių Prezidento taurės laimėtojas. Negalite gyventi be sporto?

Tai labai svarbu gyvenimo kokybei palaikyti. Juk jei padarai ryte mankštą, išsimaudai po dušu arba pabėgioji pajūriu, visai dienai turi energijos užtaisą, jautiesi kaip naujai gimęs. Man keista, kad yra 60-mečių, kurie sunkiai vaikšto, nors niekuo neserga, tai nutinka dėl jų apsileidimo.

Mane sportas visada traukė. Nuo vaikystės žaidžiau krepšinį, tinklinį, užsiiminėjau lengvąja atletika, buvau daugkartinis rajono čempionas, turėjau didžiulę kolekciją prizų už įvairius sportinius pasiekimus. Po vidurinės kelias atvedė į Kūno kultūros institutą, o ten prasidėjo rimtas sportas - užsiiminėjau baidarių irklavimu.

Nuo 2001 metų aktyviai dalyvauju lengvosios atletikos veteranų varžybose. 6 pasaulio medaliai širdį paglosto, bet svarbiausia veteranams sportininkams išlaikyti gyvenimo kokybę, judėjimo džiaugsmą. Kaip gali nesistebėti, kai 93 metų amžiaus Meksikos sportininkė bėga 400 metrų distanciją. Didžiuojuosi draugyste su geriausiu pasaulio 2008 metų 400 metrų bėgiku Guido M'fclleriu iš Miuncheno. Tai fantastinius sportinius duomenis turintis žmogus. Jam 70 metų, o 400 metrų jis nubėga per 57 sekundes! Manau, kad ir mūsų jaunimui tai turėtų būti pavyzdys.

Kalbėjosi Laima ŠVEDAITĖ