Naujoji sistema iš esmės įpareigoja dabartinius vienuoliktokus, kad įstotų į norimą specialybę, išlaikyti ne tris, o penkis egzaminus. Stojamasis balas 2014 metais taip pat bus skaičiuojamas kitaip.
Skaičiuojant stojamąjį balą keičiasi ketvirtasis dėmuo, be to, aukštosios mokyklos į konkursinį balą nebeįskaičiuos užsienio kalbos (išskyrus kai renkamasi studijuoti filologiją), nors vis tiek teks laikyti užsienio kalbos egzaminą mokykloje arba tarptautinį testą (pvz., IELTS).
Taigi dabartiniams vienuoliktokams, siekiantiems aukštų įvertinimų, teks ryžtis laikyti keturis egzaminus ir dar atlikti testą.
2014 m. geriausiųjų eilė į valstybės finansuojamas studijų vietas bus sudaroma atsižvelgiant į moksleivių 4 dalykų rezultatus: privalomo lietuvių kalbos, pasirinktos srities pagrindinio ir papildomo dalykų bei kitos srities bendrojo dalyko.
REAKCIJA. Moksleiviai mano, kad netikėti nauji reikalavimai paskatins daugelį jų vykti mokytis į užsienio universitetus.
Dviejų iš dalykų (lietuvių kalbos ir literatūros bei pagrindinio dalyko) bus įskaitomi tik valstybinio brandos egzamino rezultatai, o kitų dviejų - valstybinio brandos egzamino rezultatai arba atitinkamai perskaičiuoti metinio pažymio vertinimai.
Nuo 2015 metų stojantiems į fizinių, biomedicinos ir technologijos mokslų studijų programas teks rinktis iš socialinių, humanitarinių ir menų dalykų, stojantiesiems į socialinių ir humanitarinių mokslų studijų programas - iš fizinių, biomedicinos, technologijos mokslų ir menų dalykų. O tiems, kurie ketina rinktis menų studijų programas - iš fizinių, biomedicinos, technologijos, socialinių ir humanitarinių mokslų dalykų.
2013 metų laidos abiturientams galios geriausiųjų eilės sudarymo tvarka, panaši į šiemetinę - stojant į aukštąsias mokyklas konkursinis balas bus skaičiuojamas pagal trijų brandos egzaminų ir vieno metinio pažymio rezultatus, su sąlygiškai ribotu pretendavimu į valstybės finansuojamą vietą tam tikroje kryptyje. (Plačiau - Švietimo ir mokslo ministerijos tinklalapyje smm.lt)
Daugiau erudicijos
Naujosios tvarkos tikslas, kaip teigia LAMA BPO atstovai, yra praplėsti moksleivių erudiciją, kad jie taptų įvairiapusiškesni ir patrauklesni būsimiems darbdaviams, bei paskatinti daugiau jų rinktis technologines specialybes.
Žinia, vienuoliktoje ir dvyliktoje klasėse moksleiviai patys renkasi, kuriems dalykams skirti daugiausiai dėmesio (kurių jiems prireiks kolegijoje ar universitete). Iki šiol dauguma moksleivių rinkosi laikyti užsienio kalbos ir istorijos egzaminus, o nuo šiol pasirinktos srities papildomą dalyką bei kitos srities bendrąjį dalyką bus galima rinktis iš ilgesnio dalykų sąrašo. Praturtinus dalykų rinkinius abiturientai galės pasirinkti įvairesnes studijų programas.
"Teks mokytis užsienyje"
"Apie reformą pirmą kartą sužinojau iš draugių, kurios išgirdo iš kitų mokyklų draugių. Man sunku buvo tuo patikėti, - "Vakarų ekspresui" sakė "Ąžuolyno" gimnazijos vienuoliktokė Ugnė Vaičiūtė, Lietuvoje ketinusi studijuoti ekonomiką, tačiau dabar savo planais suabejojusi. - Mes jau nuo pavasario esame pasirinkę lygius, ir man išeina tik keturi egzaminai, įskaitant ir anglų kalbą. Tad tikrai net nekilo mintis, kad teks laikyti penkis egzaminus. Deja, tą pačią dieną iš auklėtojos lūpų išgirdau patvirtinimą. Išgyvenau tikrą šoką: ką man dabar daryti? Nusiraminusi viską apmąsčiau ir galiausiai supratau, kad teks emigruoti iš Lietuvos, nes nesu pasiryžusi laikyti penkis valstybinius egzaminus, kai užsienyje mano specialybei reikalauja tik trijų ."
Pasak Ugnės, iš jos bendraamžių netgi didžiausi patriotai mąsto apie išvykimą į užsienį. "Manau, kad ši reforma yra labai neapgalvota ir tik suglumino visus vienuoliktokus."
Labiausiai vienuoliktokus suglumino naujoji konkursinio balo skaičiavimo sistema, vadinamasis ketvirtasis dėmuo. 2014-aisiais stojančiajam, pavyzdžiui, į ekonomiką, bus skaičiuojamas ir ketvirtuoju dėmeniu pasirinktas geografijos, antrosios užsienio kalbos, informacinių technologijų įvertinimas.
"Idėja gera, bet jai nepasiruošta"
"Iš esmės labai palankiai vertinčiau naująją tvarką, nes ji išties sudaro daugiau galimybių abiturientams, - sakė Klaipėdos "Ąžuolyno" gimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Vida Rudokienė, - tačiau dėl skubėjimo joje daug nenuoseklumo, neaiškumų ir prieštaravimų, pavyzdžiui, kad ir dėl anglų kalbos egzamino."
Pasak V. Rudokienės, informacija apie tokias reformas mokykloms turėtų būti pateikiama iš anksto, kad mokiniai galėtų susidaryti individualų ugdymo planą - ne vėliau kaip vasario mėnesį.
"Ką darysime šioje situacijoje? Ji tikrai sudėtinga: yra sudaryti ir patvirtinti pamokų tvarkaraščiai, patvirtintos mokytojų tarifikacijos ir padaryti kiti darbai. Visa ši grandinė, pajudinus vieną grandį, tiesiog subyrėtų. Šiuo metu renkame iš mokinių pageidavimus dėl individualaus ugdymo plano keitimo, ir kai turėsime surinkę visą informaciją, gimnazijos administracija tarsis, ką daryti toliau. Bet jau dabar matyti, kad pagal naująją priėmimo tvarką vargiai galėsime patenkinti mokinių pageidavimus", - sakė direktoriaus pavaduotoja.
Lietuvos gimnazijų asociacija jau įteikė Švietimo ir mokslo ministerijai siūlymą taisykles pradėti taikyti tik nuo 2015 m.
Streikuosime
Roberta TOMAŠEVIČIŪTĖ, Lietuvos moksleivių sąjungos Klaipėdos skyriaus pirmininkė, Klaipėdos Vytauto Didžiojo gimnazijos vienuoliktokė
Skubant yra padarytas chaosas: griūva mūsų tvarkaraščiai ir ugdymo planai, ir jau dabar aišku, kad pritrūks laiko pasirenkamiesiems dalykams, kurių juose nėra. Visa tai trukdo ruoštis 12 klasės egzaminams. Manau, kad šie netikėti reikalavimai paskatins daugelį dabartinių vienuoliktokų vykti mokytis į užsienio universitetus. Todėl Lietuvos moksleivių sąjunga pasisako, kad naujoji tvarka būtų perkelta į 2015 metus.
Šiandien Vilniuje, Kaune, Palangoje ir kituose šalies miestuose vyks mokinių viešosios akcijos. Klaipėdos mokyklų savivaldos atstovai šiuo metu tariasi ir dėl galimo moksleivių protesto Klaipėdoje.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą