Jau pirmadienį baigsis dėl koronaviruso grėsmės paskelbtos moksleivių atostogos ir prasidės pamokos. Tiesa, tik internetu. Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius tikisi, kad mokymas vyks sklandžiai, nes socialiai remtinose šeimose augantiems vaikams esą bus parūpinti kompiuteriai. O kaip mokytis neremtinose šeimose augantiems vaikams, jei jie turi brolių ar seserų, tėvus, kuriems kompiuterių reikia darbui nuotoliniu būdu, o šios technikos šeimoje mažiau nei šeimos narių? Šis galvos skausmas „perleistas“ pačioms šeimoms bei mokykloms.
Nežinomybė ir chaosas
„Prieš savaitę A.Monkevičius paskelbė, kad bus įsigyti 35 tūkst. kompiuterių ir išdalinti socialiai remtinoms šeimoms, jog jose augantys vaikai galėtų nuo kovo 30 d. mokytis nuotoliniu būdu. Ir esą tada viskas vyks sklandžiai. Kodėl ministerija nepagalvoja apie kitus vaikus? Negi ji mano, kad visos šeimos turi krūvas kompiuterių?“ - „Vakaro žinių“ klausė skaitytoja Margarita iš Vilniaus.
Ji dirba mokytoja, todėl nuo pirmadienio jai pačiai reikės kompiuterio, kuris šeimoje yra vienintelis: kad galėtų vesti pamokas nuotoliniu būdu. Tačiau kompiuterių reikės ir vienam jos vaikui gimnazistui bei kitam - septintokui. Neturint santaupų dviejų trūkstamų kompiuterių nenusipirksi. Bet ministerija galvoja tik apie dalį vaikų.
„A.Monkevičius paaiškino, kaip dabar vaikai mokysis nuotoliniu būdu, pasigyrė stebuklingu tinklalapiu, kur esą viskas surašyta. Mėginam prisijungti, o sistema išmeta, kad net nėra tokios mokyklos, kurioje mokosi mano vaikas. Įtariu, eilinis lėšų įsisavinimas. Kodėl negalėjo to paties paleisti per elektroninį dienyną?“ - tai kito tėvo skundas „Vakaro žinioms“. Tokių žinių apie lūžtančias sistemas socialiniuose tinkluose - daugybė.
Liepta suktis pačioms
„Vakaro žinios“ domėjosi, kaip iš tikrųjų nuo pirmadienio bus tęsiami mokslo metai. Pasirodo, mokykloms nurodyta pačioms suktis iš padėties.
Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos pirmininkas, Marijampolės Jono Totoraičio progimnazijos informacinių technologijų mokytojas Egidijus Milešinas, pripažino, kad kiekvienai mokyklai reikės pačiai spręsti, kaip suktis iš padėties: ar vesti pamokas nuotoliniu būdu, ar tik formuoti namų užduotis ir tikrinti, kaip jos atliktos.
„Kiekviena mokykla sprendžia savo viduje. Mūsų mokykloje kiekvienas mokytojas pagal tvarkaraštį turės laiką, kada mokiniai prisijungs prie pamokos. Tik tos pamokos bus trumpesnės, nes dėl higienos normų negalima versti moksleivių ilgai sėdėti prie kompiuterių. Ir prasidės 9 val.“ - sakė E.Milešinas.
Anot jo, šeimoms, kuriose trūksta kompiuterių, kils problemų. Tačiau esą situacija nėra beviltiška, prie tiesioginių vaizdo konferencijų-pamokų bus galima prisijungti ir mobiliaisiais telefonais. Tiesa, namų darbų jais atlikti nepavyks, tačiau esą net ir keli vienos šeimos vaikai galės pasidalinti vienu kompiuteriu skirtingu laiku.
„Jei bus mokyklų, kur mokiniai neturės kompiuterių, galbūt pamokos ir nevyks, bus tik uždavinėjamos užduotys. Jos pačios turės apsispręsti“, - paaiškino E.Milešinas, - tik nepaaiškino, kaip tokiu atveju moksleiviams būtų išaiškinamos naujos temos.
Teks stovėti už nugaros
Kaip mokytojai sužiūrės, kad visi vaikai prisijungtų prie tiesioginių transliacijų, jog jų metu ne varnas gaudytų, o klausytųsi? Pasirodo, juos „ganyti“ turės tėvai.
„Tėvai turės prižiūrėti, kad vaikai dalyvautų ugdymo procese, nes jie yra atsakingi už savo vaikus. Galbūt anksčiau atrodydavo, kad užtenka išleisti vaiką į mokyklą ir už viską atsakingi mokytojai. Dabar dalį atsakomybės turės prisiimti tėvai“, - įsitikinęs E.Milešinas.
Rokiškis tvarkosi
Rokiškio Juozo Tumo-Vaižganto gimnazijos direktoriaus pavaduotoja Jolanta Juodinytė „Vakaro žinioms“ sakė, kad mokykla jau baigia suskaičiuoti, kiek trūksta kompiuterių, jog su visais moksleiviais būtų galima palaikyti tiesioginį vaizdo ryšį.
„Kai pradėsime dirbti, matysime, kiek tai įmanoma techniškai, tačiau planuojame, kad bent jau dalis pamokos vyktų bendroje erdvėje. Tvarkaraščiai liks tokie pat, tik pamokos prasidės 9 val. Pamokų trukmės nekeičiame, tačiau jei mokytojas temą išdėstys anksčiau, niekas iki galo to neseks“, - paaiškino J.Juodinytė.
Iš principo internetinė pamoka bus panaši į įprastą. Visi turės vienu metu prisijungti (tarsi nuskambėjus skambučiui), pedagogai matys, kas prisijungę, kas neprisijungę. Rokiškio gimnazija jau surinko informaciją, kiek kompiuterių moksleiviams trūksta.
„Pirmenybė yra toms šeimoms, kurios iš viso neturi kompiuterio, bei toms, kuriose daug vaikų. Mūsų atveju situacija neblogai atrodo, trūksta apie 20 kompiuterių, bandysime juos parūpinti savomis jėgomis, verčiamės per galvas. Ministerija nurodė visoms mokykloms apklausti tėvus, kiek kompiuterių trūksta. Pas mus tėvų apklausą atliko klasių vadovai. Šiandien baigsiu susirinkti visus tėvų prašymus ir pagal panaudos sutartis bus išduoti kompiuteriai“, - vakar sakė J.Juodinytė, pridūrusi, kad internetinės pamokos bus didelis iššūkis ir mokytojams, nes aukštojoje mokykloje tokių dalykų jie nebuvo mokomi.
Kokybė nukentės
Lietuvos moksleivių sąjungos prezidentė Sara Aškinytė sako, kad mokiniai dėl nuotolinio mokymosi jaučia didelį nerimą ir gyvena nežinioje.
„Bet kokiu atveju nuotolinis ugdymas bus iššūkis, nes iki šiol jis nebuvo plačiai taikomas, gali būti visokių trikdžių, kas gali atsiliepti ugdymo kokybei. Tačiau daug kas priklausys nuo mokyklų, mokytojų ir moksleivių atsakomybės, pastarųjų sąmoningumo. Ir dar svarbu, kad būtų užtikrinta, jog visi moksleiviai turėtų per ką mokytis. Akivaizdu, kad visų nepatogumų, bėdų neišvengsime“, - akcentavo S.Aškinytė.
Komentuoja Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Eugenijus JOVAIŠA:
„Kaip sklandžiai vyks mokymas, labai priklausys nuo konkrečios mokyklos vadovybės ir nuo mokyklos kompiuterinės infrastruktūros pasirengimo. Šiais laikais padaryti grupę per skaipą yra kelių sekundžių reikalas. Visi susijungia ir mokytojas gali matyti kiekvieną vaiką bei turėti gyvą pamoką, o ne tik skirti namų užduotis. Nes juk reikia ir naują temą išaiškinti, parodyti“, - sakė E.Jovaiša.
Tačiau parlamentaras pripažįsta, kad gali atsirasti didelių bėdų, nes valstybė nesugebės visų šeimų aprūpinti kompiuteriais, kurių gali pritrūkti ir socialiai neremtinoms šeimoms. Ir ne tik turinčioms daug vaikų, bet ir kitoms, nes daugelis tėvų dabar dirba nuotoliniu būdu, tad jiems patiems visą darbo dieną reikia kompiuterių.
„Mes turime kuo daugiau kompiuterių nupirkti, tačiau mūsų nuomonė dažnai nesutampa su kitų nuomone, kurie sako, kad tokių dalykų iš viso nereikia, kad tai yra švaistymas ir panašiai. Tačiau aš manau, kad visi vaikai yra vaikai - ar jie auga socialiai remtinose šeimose, ar tose, kur yra du-trys vaikai. Visus reikia aprūpinti darbo priemonėmis, jei jų neturi, neišskirti kažkurių vienų. Kaip ir vadovėliais. Turint kompiuterius galimybės yra beribės. Juk yra daugybė lietuviškų programų - etninės kultūros mokymų, muzikinės kultūros, istorijos mokymų. Ministras sako, kad ir verslas žada prisidėti prie kompiuterių pirkimo. Nes verslas irgi suinteresuotas investuoti į švietimą, kadangi investicijos į švietimą yra investicijos į verslo ateitį“, - reziumavo E.Jovaiša.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą