Visiems šiems darbuotojams, nepaisant jų turimo išsilavinimo, priskirtas tik A2 pareigybės lygis. Vieninteliai psichologai gavo A1 pareigybės lygį.
"Tad dabar išeina taip, kad aukščiausios grandies darbuotojai švietimo įstaigose yra psichologai. Nes jiems vieninteliams yra reikalavimas turėti magistro laipsnį. O mokyklos vadovas gali būti ir bakalauras. Kuriozai", - stebisi švietimo bendruomenė.
Nerimą kelia ne tik moralinis aspektas. Labiausiai baiminamasi, kad šis valdininkų sprendimas darys įtaką ir atlyginimų dydžiams.
Savivaldybės darbuotojai ramina, kad atlyginimai niekam tikrai nesumažės. Be to, akcentuoja, kad šis naujas dokumentas nėra šventa karvė, tad esą bus tobulinamas.
Mokytojai sunerimę
"Nuo 2017 m. vasario 1 d. įsigaliojo naujas biudžetinių įstaigų darbuotojų apmokėjimas, tad Klaipėdos savivaldybės administracija vasario 22 d. priėmė įsakymą, nustatantį naujus bendrojo ugdymo mokyklų darbuotojų pareigybių normatyvus. Pagal juos mokytojai, direktoriai priskiriami A2 kategorijai, kuri nustato, jog jie turi aukštąjį išsilavinimą ir bakalauro laipsnį. Anksčiau buvo pakankamai aišku - tie kurie, regis, iki 1994 m. buvo baigę aukštąją mokyklą, ir mokėsi 5 ir daugiau metų, buvo prilyginti magistro laipsniui, o dabar visiems priskiriama A2 kategorija. A1 kategorija, kuri prilyginama magistrui, priskirta tik psichologams. Tiesiog tyliai, ramiai esame "pažeminti" - situacija stebėjosi mokytojas Arnoldas Bučys.
Lietuvos švietimo įstaigų profesinės sąjungos Klaipėdos miesto susivienijimo pirmininkė Laima Juknienė sakė, jog dėl šio akibrokšto į Savivaldybę kreipėsi dar kovo pradžioje, tačiau iki šiol nėra gavusi jokio paaiškinimo.
Dokumentas, pasėjęs nerimą švietimo bendruomenėje.
"Pirmieji šį, švelniai tariant, keistą dokumentą pastebėjo darželių darbuotojai. Jie ir kreipėsi į mane. Vėliau sulaukiau skundų ir iš dalies mokytojų. Kai kurie mokytojai galbūt dar net nežino apie šiuos pokyčius. Buvau sutikusi vicemerę Juditą Simonavičiūtę ir Savivaldybės Ugdymo departamento direktorę Nijolę Laužikienę, jos žodžiu paaiškino, kad yra įsivėlusi klaida ir ji bus patikslinta. Sakė, kad man yra ruošiamas atsakymas raštu, bet jo iki šiol negavau. Gal reikės ir į teismą kreiptis?" - kalbėjo L. Juknienė.
Pasak jos, neramu yra ir dėl to, kad dabar gali sumažėti ir atlyginimai.
"Kadangi šis įsakymas buvo priimtas vasario pabaigoje, tad realiai pagal naujus normatyvus atlyginimai skaičiuojami už kovo mėnesį, bet jų dar nesame gavę. Nežinome, ko tikėtis", - sakė L. Juknienė.
Palietė ir vadovus
"Mes įsivaizdavome, kad pareigybių normatyvai bus priskirti pagal tai, kokį realiai darbuotojas turi išsilavinimą. Jei jis yra magistras, jam bus priskirta A1 kategorija, jei bakalauras - A2 kategorija. Tad buvome labai nustebę, kad dabar ir mokytojai, ir visi mokyklų vadovai priskirti tik A2 kategorijai. Kreipėmės į Savivaldybės Personalo skyrių ir tik šiandien gavome formalų atsakymą. Paprastai tariant, valdininkai traktuoja, kad reikalavimas mokyklos vadovui turėti magistro laipsnį yra perteklinis", - situacija stebėjosi ir Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos Klaipėdos skyriaus pirmininkė, Hermano Zudermano gimnazijos direktorė Jolita Andrijauskienė.
Tad, anot jos, kyla natūralus klausimas - kodėl Klaipėdos mokyklų direktoriai dabar skiriasi nuo Kauno ar Vilniaus mokyklų vadovų?
"Kodėl vienuose miestuose mokyklų vadovams nustatoma A1 kategorija, o kituose - tik A2? Žinoma, mes nematėme kitų miestų vidinių dokumentų, bet mes bendraujame su kitų miestų vadovais, tad žinome, kokia situacija yra kitur", - kalbėjo J. Andrijauskienė.
Ji svarstė, kad visi tiesiog tapo sistemos įkaitais. Mat dabartinis Darbo apmokėjimo įstatymas galioja iki rugsėjo mėnesio, o tuomet turėtų atsirasti paaiškinamieji raštai.
"Valdininkai irgi nežino, koks tas įstatymas bus nuo rugsėjo 1 d. Iki tol mums išimtinai taikomas Darbo apmokėjimo įstatymo aštunto straipsnio penktas priedas, pagal kurį visiems pedagogams ir direktoriams mokamas atlyginimas. Minėtame priede nėra nei pareigybių lygių, nei grupių. Tad, žiūrint formaliai, mums dar negali būti nustatyti jokie lygiai. Ar jų reikės iš viso, paaiškės tik rugsėjį. Tad dabar tas "įelektrinimas" buvo visai nereikalingas. Mūsų įsitikinimu, pareigybių normatyvų nustatymas iš viso neturėtų būti Savivaldybės reikalas. Juk nesvarbu, kuriame mieste yra mokykla, vadovas yra vadovas. Vadovų lygiai turėtų būti reglamentuoti Vyriausybės lygiu. Juk negali dabar kiekvienas rašyti taip, kaip jam šauna į galvą", - kalbėjo J. Andrijauskienė.
Ji pati aukštojo mokslo diplomą yra gavusi 1990 metais, tad visuomet žinojo, kad jis yra prilyginamas magistro laipsniui. Tad netikėtai būti "pažemintai" iki bakalauro mokyklos direktorei atrodo neteisinga.
Tobulins
Klaipėdos miesto savivaldybės Planavimo ir analizės skyriaus vedėja Jolanta Ceplienė paaiškino, kad panikuoti nėra dėl ko.
Pasak jos, tokių veiksmų buvo imtasi, kuomet visoms biudžetinėms įstaigoms įsigaliojo bendras Darbo apmokėjimo įstatymas. Tad visos savivaldybės ir turėjo pasitvirtinti savo darbo apmokėjimo sistemas.
"Anksčiau švietimas turėjo savo darbo apmokėjimo tvarką, sportas - savo ir t. t. O dabar visiems galioja vienas įstatymas ir kai kurie dalykai keitėsi. Pagal šį įstatymą, svarbu priskirti lygius, nes pagal tai skaičiuojama alga. O Klaipėdos švietimo sistemoje yra tūkstančiai darbuotojų, tad kažkaip reikėjo visus sureglamentuoti", - aiškino J. Ceplienė.
Ji priminė, kad buvo specialiai sudaryta darbo grupė, kuriai vadovavo vicemerė Judita Simonavičiūtė. Ši darbo grupė ir nusprendė, kaip skirstyti kategorijas.
"Jei paskiri A1 kategoriją, tada automatiškai reikia mokėti 20 procentų dydžio priedą. Tokie pinigai nėra suplanuoti", - kodėl taip šykštėta A1 kategorijos, paaiškino J. Ceplienė.
Planavimo ir analizės skyriaus vedėja tikino, kad dėl naujai patvirtintų normatyvų atlyginimas niekam nesumažėjo, nes ir įstatyme taip numatyta.
"Už vasarį reikėjo mokėti algas, tad skubiai ir patvirtinome tuos normatyvus. Nieko čia blogo neatsitiko. Mes dabar pagal pateiktas pastabas juos tobuliname. Taigi viskas dar rengimo stadijos. Tikrai neturime tikslo nieko nuskriausti. Bet aiškiai yra pasakyta, kad viską reikia daryti darbo užmokesčio fondo ribose. Taigi, kadangi daugiau pinigų niekas nedavė, turėjome viską daryti, žinodami biudžeto ribas. Kalbama, kad atlyginimai pamažu bus užauginti per kelerius metus, bet kas ten žino, kaip bus. Ne mes tuos dalykus sprendžiame, o Vyriausybė", - pasakojo J. Ceplienė.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą