Tyrimas atliktas vykdant Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. rugpjūčio 11 d. įsakymą Nr. V-488 „Dėl Bendrųjų savivaldybių visuomenės sveikatos stebėsenos nuostatų patvirtinimo“, nurodantį savivaldybėse periodiškai atlikti gyvensenos tyrimus. Tyrimas atliktas vadovaujantis Higienos instituto parengta gyvensenos tyrimų organizavimo ir vykdymo metodika „Gyvensenos tyrimų organizavimas ir vykdymas savivaldybėse“. Anketinei apklausai naudotas su Sveikatos apsaugos ministerija suderintas standartizuotas klausimynas.
Gyvensenos tyrime Klaipėdoje dalyvavo 1 303 mokiniai. Pagal klases respondentai pasiskirstė apylygiai: po trečdalį iš 5-ų, 7-ų ir 9-ų klasių mokinių. Mokinių amžiaus vidurkis – 12,9 metų. Mokiniai turėjo įvertinti pasitenkinimą santykiais šeimoje nuo 0 (visai nepatenkintas) iki 10 balų (labai patenkintas). Klaipėdos miesto mokinių pasitenkinimo santykiais šeimoje vidurkis – 8,6 balo. Apie pusė tiek Klaipėdos, tiek Lietuvos mokinių santykius šeimoje įvertino aukščiausiu balu.
Mokiniai turėjo įvertinti savo sveikatą, išvaizdą ir laimingumą. Pakankamai ir labai laimingų mokinių dalis Klaipėdoje yra mažesnė už Lietuvos vidurkį (atitinkamai 68,1 ir 73,2 proc.), o pačiais laimingiausiais jaučiasi 5-ų kl. mokiniai – taip atsakė 77,4 proc. uostamiesčio ir 80 proc.
Lietuvos penktokų. 9,4 proc. respondentų atskleidė, kad vertindami dabartinį savo gyvenimą jaučiasi nelaimingi arba labai nelaimingi. Kad yra geros sveikatos, teigė didžioji uostamiesčio mokinių dalis (77,8 proc.). Daugiau berniukų nei mergaičių apibūdino savo sveikatą kaip labai gerą ar gerą. Klaipėdoje, kaip ir visoje Lietuvoje, geriausiai savo sveikatą vertino 5-ų kl. mokiniai.
Savo išvaizda yra patenkintas kas trečias jaunasis klaipėdietis, didesnė dalis berniukų nei mergaičių. Klaipėdoje, kaip ir Lietuvoje, 5-ų kl. mokiniai sudaro didžiąją dalį respondentų, kurie yra patenkinti savo išvaizda.
Kas šeštas tyrime dalyvavęs Klaipėdos miesto mokinys nurodė, kad kasdien, ne pamokų metu, laisvalaikiu mankštinasi ir sportuoja. Galima pasidžiaugti, kad Klaipėdoje, lyginant su Lietuvos vidurkiu, fiziškai aktyvių mokinių yra daugiau, o didžiausia tokių vaikų dalis yra tarp 5-ų kl. mokinių. Pasyviai laisvalaikį (4 ir daugiau valandų per dieną prie televizoriaus, kompiuterio, išmaniojo telefono ekrano) leidžia penktadalis Klaipėdos miesto mokinių, tai atitinka ir Lietuvos vidurkį. Pastebima tendencija, kad pasyviai laisvalaikį dažniausiai leidžia vyresnio amžiaus mokiniai.
Buvo analizuojama paauglių sveikatą žalojanti elgsena. Kas aštuntas tyrime dalyvavęs Klaipėdos miesto mokinys prisipažino per paskutinius 12 mėn. bent kartą rūkęs tabako gaminius, o kas penktas – elektronines cigaretes. Rūkymas per paskutinius 12 mėn. labiausiai paplitęs tarp 9-ų kl. mokinių – tabaką rūkė kas trečias, o elektronines cigaretes – kas antras.
Kas penktas Klaipėdos ir Lietuvos mokinys nurodė, kad per paskutinius 12 mėn. bent kartą vartojo alkoholinius gėrimus, didesnė dalis vyresnių klasių mokinių. Bent kartą per savo gyvenimą kanapes vartojo 4,4 proc. (iš jų daugiausiai 9-ų kl. mokiniai), kitus narkotikus – 1,9 proc. jaunųjų klaipėdiečių. Beje, daugiau vaikų, gyvenančių nepilnose šeimose, yra linkę rūkyti tabako gaminius ir elektronines cigaretes, vartoti alkoholinius gėrimus bei narkotines medžiagas.
Vaikų gyvensenos aspektus apibūdinantys rodikliai yra neabejotinai reikšminga sveikatos informacinės sistemos sudedamoji dalis. Šio tyrimo duomenys padeda įvertinti įvairius mokyklinio amžiaus vaikų gyvensenos rodiklius, kuriems būtina skirti dėmesį siekiant pagerinti vaikų ir jaunimo sveikatą. Mokyklinio amžiaus vaikų gyvensenos tyrimo ataskaitą galima rasti paspaudus nuorodą:
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą