Klaipėdos švietimo įstaigų vadovai tikisi, kad toks scenarijus netaps realybe ir įstatymų leidėjai, atsižvelgę į jų išsakytas pastabas, nepriims skubotų sprendimų.
"Mes nesame prieš kadencijas, bet pasisakome už gerai apgalvotus sprendimus. Manome, kad neturint jokios aiškios švietimo sistemos vizijos pokyčius pradėti nuo vadovų kaitos nėra protinga. Tai neišspręs, o tik dar labiau pagilins esamas problemas", - vakar surengtos spaudos konferencijos metu kalbėjo Lietuvos mokyklų asociacijos Klaipėdos skyriaus pirmininkė, Hermano Zudermano gimnazijos direktorė Jolita Andrijauskienė.
Akcentuojama, kad šalyje ir taip juntamas mokyklų vadovų stygius. Tai esą puikiai iliustruoja ir Klaipėdos pavyzdys. Pavyzdžiui, "Pajūrio" pagrindinė mokykla, Technologijų centras (buvusi Siuvimo paslaugų mokykla) direktoriaus ieškojo 2,5-4 metus, kai kurios sporto mokyklos direktoriaus neturi iki šiol.
"Paruošto vadovų rezervo nėra. Tad atleidus vienu metu didžiąją dalį direktorių šalyje būtų didžiulė sumaištis. Ar didelė motyvacija būtų siekti galimai laikinos vadovo kėdės turint saugią ir garantuotą pavaduotojo ar mokytojo poziciją?" - pažymėjo J. Andrijauskienė.
Kiti spaudos konferencijoje dalyvavę direktoriai antrino, kad ir dabar yra teisinių būdų atleisti netinkamai dirbančius vadovus, todėl esą keista, kai ugnį bandoma nukreipti ir į tuos, kurie dirba puikiai.
"Nesuprantamas motyvas, kodėl gerai dirbantis vadovas, pasibaigus kadencijai, negali likti dirbti savo mokykloje, o turi būti perkeltas į kitą, galbūt daug prastesnę mokyklą. Kodėl jie turi atlikti misionieriaus funkciją?" - stebėjosi mokyklų vadovai.
Anot jų, ilgametė patirtis rodo, kad atėjus į naują darbo vietą per vieną penkerių metų kadenciją neįmanoma padaryti jokių stebuklų.
Daugelis jų tikino, kad nebedalyvautų konkurse dėl vadovo pareigų kitoje mokykloje, o ieškotųsi kito darbo. Nors kartu pripažįstama, jog jie darbo rinkoje gali būti ir nereikalingi, ypač esantys vyresnio amžiaus. Dabar mokyklų vadovai negali turėti pamokų, tad yra praradę dalykinę kompetenciją ir, pavyzdžiui, mokytojais realiai nelabai galėtų dirbti.
"Teigiama, kad dabar neužtikrinamas kasmetinis švietimo įstaigų vadovų vertinimas, tačiau mes su tuo nesutinkame ir sakome, kad dabar vadovų veikla nuolat kontroliuojama ir prižiūrima. Kas penkerius metus nustatoma vadovo atitiktis turimai vadybinei kategorijai, vadovai kasmet teikia savo ataskaitas patvirtinti miesto Tarybai. Mokyklų vadovų veikla vertinama ir atliekant mokyklos veiklos išorės vertinimą", - kreipimesi į šalies valdžią akcentavo uostamiesčio švietimo įstaigų vadovai.
Pritardami prezidentės iniciatyvai jie siūlo, kad nuo įstatymo įsigaliojimo dienos mokyklų direktoriams būtų leista dirbti toje pačioje įstaigoje bent penkeris metus, nepaisant to, koks yra jų darbo stažas. Jei visi vadovo veiklos vertinimai pirmosios kadencijos metu buvo patenkinami, geri arba labai geri, pasibaigus pirmajai kadencijai vadovo darbo sutartis turėtų būti pratęsiama antrai kadencijai neskelbiant konkurso. O siekiant užtikrinti vadovų socialines garantijas esą turėtų būti leidžiama vadovui dalyvauti konkurse toje pačioje įstaigoje arba po dviejų kadencijų vadovo veiklą įvertinus gerai arba labai gerai, jo darbo sutartis turėtų tapti neterminuota.
Vadovų žiniomis, Lietuva eilinį kartą eksperimentuoja, nes tokio modelio, koks yra siūlomas, nėra nė vienoje Europos Sąjungos šalyje. Teigiama, kad dalyje jų su mokyklų vadovais pasirašomos neterminuotos sutartys, kaip ir dabar Lietuvoje. Kur galioja terminuotos sutartys, su gerai dirbusiais vadovais jos kaskart atnaujinamos.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą