10 proc. Lietuvos paauglių yra priklausomi nuo kompiuterių, - rodo naujausi tyrimai, kurių metu vaikai patys pildė anketas. Turint galvoje, kad ne visi iš jų sugebėjo būti savikritiški, tikrieji skaičiai gali būti dar drastiškesni.
Kaimyninėse šalyse jau įsteigtos gydyklos, kur vaikai mokomi atskirti virtualų pasaulį nuo tikrovės. Panašu, kad tokių įstaigų jau reikia ir Lietuvoje.
"Jeigu šeima jau nesusėda kartu prie pietų stalo, o vaikas užkandžiauja prie kompiuterio, - tai rimtas signalas, kad kažkas negerai ir tai gali padaryti didžiulį poveikį tolesnei vaiko raidai", - sako vaikų ir paauglių psichiatrė Sigita Lesinskienė. Pasak specialistės, dažniausiai priklausomybė nuo kompiuterio yra pasekmė, o problemos šaknys slypi šeimoje.
"Berniukai pažeidžiamesni"
Vokiečių mokslininkai pastebėjo, kad dabar į mokyklas jau atėjo nauja karta, paveikta informacinių technologijų. Jų gebėjimų kreivė kur kas prastesnė nei prieš 20 metų: dažnas nesugeba atskirti tikrojo pasaulio nuo virtualaus, stokoja vaizduotės ir išradingumo, nemoka užmegzti gyvo kontakto, sunkiau išlaiko pusiausvyrą dėl susiaurėjusio regos lauko.
Pasak S. Lesinskienės, dažniausiai vaikų priklausomybė nuo kompiuterio pastebima tose šeimose, kuriose tėvai nesutaria arba yra išsiskyrę (vaikas jaučiasi vienišas).Taip pat į rizikos grupę patenka hiperaktyvūs, nepasitikintys savimi ir turintys daug laisvo laiko vaikai.
Taip pat psichiatrė minėjo, jog per savo darbo praktiką kompiuterių priklausomybės sukeltų emocinių sutrikimų tarp berniukų ji pastebėjusi 3-4 kartus daugiau.
Kompiuterio (kaip ir alkoholio, narkotikų, lošimų) priklausomybės pasekmės labai skaudžios ir sunkiai gydomos: gali prireikti ne vienerių metų ir daug tėvų kantrybės, kol pavyks išeiti iš užburto rato.
S. Lesinskienė papasakojo istoriją, kaip vienas keturiolikmetis, išsiskyrus tėvams, įniko žaisti agresyvius kompiuterinius žaidimus: "Jis niekur nėjo iš namų, nutuko, atsirado mokyklos fobija. Kai mama bandydavo riboti kompiuterio naudojimą, - prasiverždavo agresija. Ne kartą išlaužė tvirtas ąžuolines duris, kad patektų prie kompiuterio. Paskyrus mokymą namuose neįsileisdavo mokytojų. Kad galėtume jį paguldyti į ligoninę, prireikė policininkų pagalbos..." Pasak medikės, prireikė net 5 metų, kol pavyko pasiekti teigiamų pokyčių šio berniuko gyvenime. Dabar jis jau studentas ir jam neblogai sekasi.
Sunkiau sekasi padėti kitam paaugliui, kuris nuo praėjusių metų spalio mėnesio iš namų buvo išėjęs vos du kartus - tik tam, kad įsigytų reikalingų detalių kompiuteriui.
"Vaikas aiškina, kad mokytis beprasmiška, nes 2012-aisiais bus pasaulio pabaiga. Kai pas jį nori ateiti mokytojai, pasiima peilį ir grasina mamai, kad nusižudys. Jis bijo dienos šviesos, todėl langai turi būti nuolat užtraukti.
Deja, Lietuvoje dar nėra sukurtas mechanizmas, leidžiantis padėti tokiems vaikams. Mama nesugeba jo priversti nueiti pas specialistus, o savo noru jis į ligoninę nevažiuoja..." - pasakojo psichiatrė.
Lengvas grobis maniakams
Virtualioje erdvėje vaikų tyko ir piktų kėslų turintys suaugusieji: jie pamažu prisipratina, o vėliau įtraukia į pornografijos liūną.
"Žinau ne vieną paauglę, kuriai tėvai draudžia dažytis, puoštis, tačiau ji vis tiek tai daro slapčia. Kosmetiką ir drabužius slepia mokyklos spintelėje. Deja, žurnaluose propaguojamas populiarios seksualios panelės įvaizdis daro didelę įtaką paauglėms. Jos ne tik nori puoštis, - kai kurios savo internetiniuose puslapiuose net publikuoja nuotraukas, kuriose yra vienais apatiniais... Viena mergaitė net susikūrė internete rubriką: "Vyrai, su kuriais aš miegojau"... Turbūt nereikia sakyti, kad tokios mergaitės yra lengvas grobis pedofilams ir kitiems seksualiniams maniakams", - pasakojo psichiatrė.
Specialistė žino ne vieną istoriją, kai vaikus internetu užverbavę ir su jais "susidraugavę" suaugusieji išviliojo reikiamą informaciją ir apvogė namus.
"Jeigu vaikas, jums įėjus į kambarį, skubiai perjungia kitą interneto puslapį, - turite susirūpinti, ką jis veikia prie kompiuterio, kai jūsų nėra", - pabrėžė S. Lesinskienė.
Tėvų klaidos
Tėvai, tenkindami visus vaiko įgeidžius - pirkdami jam daugybę brangių žaislų, kompiuterį, mobilųjį telefoną etc., - padaro daugiau žalos nei naudos.
"Dažnai pastebiu, kad tėvai jau 2-5 metų vaikus linkę pradėti mokyti skaičiuoti, skaityti. Visada stabdau ir sakau, kad nereikėtų to daryti. Intelektiniai vaiko gebėjimai turi pabusti tik apie septintus metus. Iki tol vaikui svarbiausi yra pojūčiai, judėjimas, bendravimas, savęs ir aplinkos pažinimas. Net į darželį vaikas eina ne mokytis, o išmokti bendrauti su vaikais", - aiškino S. Lesinskienė.
Ne paslaptis, kad tėvai, norėdami turėti nors keletą valandų ramybės, įjungia vaikui televizorių arba leidžia žaisti su kompiuteriu. Tačiau specialistai perspėja: toks technologijų įsikišimas mažame amžiuje gali sutrikdyti natūralią emocinę raidą.
"Jeigu išjungus televizorių ir paslėpus kompiuterį 3-4 metų vaikas pareiškia, kad jam nėra ką veikti, - tai jau rodo jo emocinės raidos sutrikimus. Tokio amžiaus vaikas turi būti smalsus ir turėti lakią vaizduotę. Net ir be įmantrių žaislų tokio amžiaus vaikai sugalvoja kuo užsiimti", - pasakojo psichiatrė.
Kompiuteris vaiko gyvenime, vokiečių mokslininkų teigimu, turėtų atsirasti tik pradinėse klasėse ir tik saikingai, prižiūrint pedagogams arba tėvams.
Jei vaikas vakare būna dirglus, be priežasties piktas, akivaizdu, kad jis per daug laiko praleidžia prie kompiuterio arba televizijos ekrano. Specialistai pabrėžia: iki miego likus mažiausiai 1 valandai, televizorius ir kompiuteris turi būti išjungtas: "Prieš miegą naujų įspūdžių nereikia, - sako S. Lesinskienė, - o tėvams, kurie nesugeba atsispirti vaikų zirzimui, patariu: namuose kartais gali paprasčiausiai "dingti" elektra."
Laikas susirūpinti
Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Sveikatos apsaugos skyrius praėjusį penktadienį miesto švietimo įstaigų socialinius pedagogus bei psichologus sukvietė į mokomąjį seminarą "Kompiuterinės technologijos ir vaikų bei paauglių emocinė sveikata".
Seminarą inicijavusio Sveikatos apsaugos skyriaus vedėja Janina Asadauskienė įsitikinusi, jog šiai problemai visuomenė turi skirti daugiau dėmesio, nes auga karta, kuriai virtualios erdvės galimybės yra labiau pažįstamos ir priimtinos nei gyvenimo realybė - šeima, draugai, turiningi laisvalaikio užsiėmimai.
"Jau nebereikia įrodinėti, jog nuo kompiuterinių technologijų priklausomas vaikas praranda bendravimo įgūdžius, atitolsta nuo artimųjų, nusilpsta fiziškai. Tokių pavyzdžių turime daugybę. Atėjo laikas visiems mums ieškoti būdų, kaip pasipriešinti šiam reiškiniui, kaip padėti jaunam žmogui atsirinkti vertybes, kad jis būtų atsparesnis kompiuterinių technologijų traukai", - sakė J. Asadauskienė.
2010 m. spalio mėn. paskelbti Europos Komisijos užsakymu atliktų tyrimų duomenys:
iš 320,8 tūkst. Lietuvos vaikų net 96 proc. naudojasi internetu.
75 proc. Lietuvos vaikų naršo socialiniuose tinklalapiuose.
64 proc. (daugiausiai Europoje) mano, jog internete galima rasti "gerų dalykų".
Tyrimo išvados skelbia: kuo daugiau vaikai naudojasi internetu, tuo daugiau pavojų jiems gresia.
Ką daryti?
1. Sureguliuoti vaiko dienotvarkę (2 val. prieš miegą turi būti išjungtas televizorius ir kompiuteris; kuo daugiau laiko vaikas turi praleisti gryname ore).
2. Suteikti galimybę vaikui laimėti, patirti realų (ne virtualų) džiaugsmą.
3. Skatinti bendravimą su draugais.
4. Kritikos ir pagyrų santykis turėtų būti 8:1.
Kompiuterinės priklausomybės pasekmės:
Judėjimo stoka
Laikysenos sutrikimai
Stuburo iškrypimai
Raumenų atrofija
Regėjimo, klausos sutrikimai
Nutukimas
Nuovargis
Galvos skausmai
Epilepsijos priepuoliai
Miego sutrikimai
Mėšlungis
Padidėjęs irzlumas
Pykčio priepuoliai
Šiuo metu skaitomiausi
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą