Prioritetas - patarti valdžiai

- Sveikiname, profesoriau. Ar jau spėjote pagalvoti, ką jums reiškia šis karjeros posūkis?

- Akivaizdu, kad tai yra kolegų pripažinimas. Gavau ir jų pasitikėjimo kreditą, ir įpareigojimą dirbti. Šios pareigos tikrai nėra paprastos ir lengvos. Gal kažkam jos reikštų garbę, bet man pirmiausia susijusios su didžiule atsakomybe.

Pagal statutą Mokslų akademija yra pagrindinė ekspertinė institucija, patarianti Seimui ir Vyriausybei. Visi žinome, kiek valstybėje yra opių klausimų, pradedant energetika, baigiant žemės ūkiu. Visais jais Mokslų akademija turi turėti svarų žodį. Kaip pavyzdį galiu pateikti dėl skalūninių dujų parengtą labai rimtą studiją. Patariamojo balso stiprinimas turės tapti viena iš prioritetinių veiklos krypčių.

- Kokie dar darbai laukia, kai kitų metų vasario 1-ąją stosite prie LMA vairo?

- Svarbiausia bus užtikrinti darbų tęstinumą. Na, o paskui reikės žiūrėti, kaip stiprinti akademiją, gerinti jos veiklą. Žinau, kad laukia visa krūva darbų.

- Trejus metus, iki 2015-ųjų, buvote laikinasis Vilniaus universiteto (VU) rektorius. Ar ta patirtis pravers vadovaujant LMA?

- LMA - tai mokslas, o VU - dar ir studijos. Nors VU - labai didelis, apimantis visą spektrą specialybių, akademija pagal mokslų sritis ir kryptis yra pati plačiausia institucija. Į LMA įeina ir technologiniai mokslai - elektronikos inžinerija, statybų inžinerija, visi žemės ūkio mokslai, ko VU neturi. Tad vadovavimas skirsis iš esmės.

Dosjė:

Profesorius habilituotas fizinių mokslų daktaras gimė 1962 m. gruodžio 30 d. Vilniuje. 1980 m. baigė Vilniaus 9-ąją vidurinę mokyklą, 1985 m. su pagyrimu baigė Vilniaus universiteto Fizikos fakultetą. 1990 m. baigęs aspirantūrą Vilniaus universitete apgynė daktaro disertaciją, 2000 m. apgynė habilituoto daktaro disertaciją, 2000 m. jam suteiktas docento vardas, 2003 m. Vilniaus universitete suteiktas profesoriaus vardas.

1989-1990 m. dirbo Oksfordo universitete, Anglijoje. 1993-1995 m. dirbo Leipcigo universitete, Vokietijoje. Tačiau daugiausia J.Banio mokslinės veiklos metų praėjo Vilniaus universitete. Jis buvo Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto Radiofizikos katedros mokslo darbuotojas, Fizikos fakulteto dekanas, universiteto mokslo reikalų prorektorius, ėjo Vilniaus universiteto rektoriaus pareigas.

2000 ir 2002 m. - Lietuvos mokslų akademijos Povilo Brazdžiūno premijos laureatas.

Pagrindinė J.Banio mokslinių tyrimų kryptis - gardelės dinamika, feroelektra, struktūriniai faziniai virsmai, dipoliniai stiklai, relaksoriai, dielektrinė spektroskopija, multiferoikai, kompozitai, EPR.

Jis yra paskelbęs daugiau kaip 300 mokslinių straipsnių, daugumą jų - tarptautiniuose mokslo žurnaluose.

Yra dalyvavęs tarptautinėse mokslinėse konferencijose Vokietijoje, Rusijoje, Anglijoje, Italijoje, Latvijoje, Čekijoje, Lenkijoje, Prancūzijoje, JAV.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“