Pristatyta aukštųjų mokyklų tinklo pertvarka

Pristatyta aukštųjų mokyklų tinklo pertvarka

Lietuvos aukštojo mokslo įstaigas siūloma pertvarkyti, sukuriant du tarptautinio lygio universitetus - Vilniaus universitetą (VU) ir naują Kauno universitetą (KU), bei du technologijų universitetus - sostinėje ir uostamiestyje. Aukštojo mokslo pasiekiamumą ir kokybę regionuose ketinama išauginti per stiprių universitetų filialus, specializuotas akademijas bei pažangias kolegijas.

Nuo kitų metų numatoma įvesti nemokamas bakalauro studijas. Tai numatyta antradienį visuomenei pristatytame aukštojo mokslo pertvarkos plane, kuris apima studijų kokybės, aukštojo mokslo finansavimo bei tinklo konsolidavimo aspektus.

Pertvarką numatyta pradėti dar šiemet. Vyriausybei svarstyti pateiktą jos planą antradienį pristatė Premjero sudarytos darbo grupės nariai.

Švietimo ir mokslo ministrės patarėjas Eugenijus Butkus teigė, kad aukštojo mokslo sistemos reforma jau seniai pribrendo.

„Labai mažėja baigiančių vidurines mokyklas abiturientų skaičius ir atitinkamai mažėja studentų skaičius. Dabar 80 proc. norinčiųjų studijuoti patenka į aukštąsias mokyklas. Tai be galo didelis skaičius, veikiausiai ne visi pasirengę studijuoti aukštosiose mokyklose. Reikia ryžtingų žygių norint užtikrinti aukštojo mokslo kokybę“, - Vilniuje surengtoje spaudos konferencijoje kalbėjo prof. E. Butkus, pridūręs, kad artimiausiuose planuose yra ir siekis pertvarkyti studijų programas, dalį jų trumpinant iki trejų metų ir priartinant prie darbo rinkos reikalavimų. Pačių programų skaičių siūloma mažinti daugiau nei perpus (nuo 1 800 iki 700).

Darbo grupė siūlo du plačios aprėpties (klasikinius) universitetus sutelkti Vilniuje ir Kaune. Pagal parengta planą, į VU įsilieja Mykolo Romerio universitetas ir Lietuvos edukologijos universitetas, o Šiaulių universitetas tampa VU dalimi. Kaune sukuriamas naujas Kauno universitetas, kurį sudaro Kauno technologijos, Vytauto Didžiojo, Aleksandro Stulginskio, Lietuvos sporto universitetai.

Technologijų mokslą ir studijas numatoma koncentruoti aukštais rodikliais išsiskiriančiame Vilniaus Gedimino technikos universitete. Klaipėdos universitetas tampa universitetu, kuris specializuojasi uostui svarbiose studijų ir mokslo srityse.

Konferencijoje atkreiptas dėmesys į dėstytojų ir tyrėjų atlyginimų klausimą. Skelbiama, kad Lietuvos tyrėjų atlyginimai 3-4 kartus mažesni nei Europos Sąjungos (ES) vidurkis. Daugelis dėstytojų dėl mažo krūvio priversti dirbti keliose aukštosiose mokyklose.

„Visionary Analytics“ direktorė Agnė Paliokaitė sakė, kad planuojama didinti finansinę paramą tiek dėstytojams, tiek ir studentams.

„Bus užtikrinta socialinė parama studentams, siekiama didinti atlyginimą dėstytojams, tyrėjams. Ne tik didės atlyginimas, bet ir bus užtikrintas pakankamas darbo krūvis vienoje institucijoje. Bus didinimas finansavimas tyrimams ir stažuotėms“, - kalbėjo A. Paliokaitė.

Aukštąsias mokyklas siūloma finansuoti sutarčių pagrindu. Valstybės lėšos įstaigoms būtų skiriamos pagal pasiektus rezultatus: kaip absolventams sekasi įsidarbinti, kaip vertina darbdaviai, ar studijos atitinka profesijos standartus ir kt.

Darbo grupės specialistai tikisi, kad įvykdžius pertvarką, kuri truks 4 metus, du universitetai pateks tarp 500, o vienas iš jų - tarp 300 geriausių pasaulyje.

Investicijos aukštojo mokslo pertvarkai, iš viso sieks apie 150 mln. eurų. Numatyta planuojamai reformai panaudoti sutaupytas lėšas bei ES struktūrinių fondų investicijas.

ELTA primena, kad kovo 6 d. veiklą pradėjo Ministro Pirmininko sudaryta valstybinių aukštųjų mokyklų tinklo optimizavimo darbo grupė. Ji turėjo įvertinti vasario mėnesį Ministro Pirmininko kvietimu socialinių dalininkų pateiktus per 40 pasiūlymų dėl atskirų miestų ar regionų tinklo optimizavimo ir pateikti viziją, kuri geriausiai atliepia valstybės, regionų ir sektorių poreikius.

Ramūnas Karbauskis: jokios prievartos nebus

Seimo Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos seniūnas Ramūnas Karbauskis sako, kad darbo grupės pasiūlymai dėl aukštųjų mokyklų tinklo pertvarkos rodo tam tikrą kryptį, kelią, kuriuo galėtų eiti universitetai, bet nebus jokios prievartos universitetams jungtis jiems prieštaraujant.

„Nėra tokio ketinimo ką nors versti, yra darbo grupės pasiūlymai kaip galėtų atrodyti tas tinklas ir kaip jie mato optimalų tinklą. (...) Yra įvairių pasiūlymų, jokios prievartos nebus, bus šnekama su aukštųjų mokyklų senatais, su akademine bendruomene, sprendimai bus priimti tokie, kokie bus optimalūs“, - antradienį po valdančiosios koalicijos pasitarimo Seime žurnalistams sakė R. Karbauskis.

Politiko teigimu, pati finansavimo tvarka, akivaizdus studentų mažėjimas verčia ieškoti optimizavimosi kelių. „Tie universitetai, kurie manys, kad nereikia ieškoti kelio optimizuoti savo veiklą, jie paprasčiausiai gali bankrutuoti“, - sakė R. Karbauskis.

Premjeras Saulius Skvernelis, kalbėdamas apie reformos esmę, sakė, kad siekiama pakeisti aukštojo mokslo studijų kokybę, pakeisti jo finansavimą.

Premjero teigimu, pokyčiai privers universitetus konsoliduotis, „Visi pokyčiai nori nenori vers aukštąsias mokyklas, kurios nori atitikti reikalavimus, konsoliduotis. Jeigu mes galvojame, kad prievartiniu būdu galėsime pasakyti, kiek universitetų turi likti, tą galima padaryti, bet tai nebus teisingas žingsnis“, - žurnalistams sakė S. Skvernelis.

Paklaustas, ar Vyriausybei svarbu, koks universitetas su kokiu jungsis, jis atsakė, kad didelio skirtumo nėra. „Tikrai nėra svarbu, kas su kuo jungsis“, - akcentavo S. Skvernelis.

Jis nepaneigė, kad pokyčiai palies ir aukštųjų mokyklų dėstytojus.

„Tai reiškia, kad turėtų likti patys geriausi profesoriai, docentai, tyrėjai, kurie turi didelį potencialą ir taip pat dirba tarptautiniu lygmeniu“, - sakė Premjeras.

Komentuodama būsimą reformą švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė sakė, kad siekiama užtikrinti, jog aukštosios mokyklos būtų stiprios.

„Naikinti nėra planuojama nei vienos aukštosios mokyklos, yra planuojama sujungti, sutelkti potencialą į stambesnius junginius, užtikrinant taip pat tinklinį specialistų rengimą“, - žurnalistams sakė ministrė.

Kaip jau skelbta, Lietuvos aukštojo mokslo įstaigas siūloma pertvarkyti, sukuriant du tarptautinio lygio universitetus - Vilniaus universitetą (VU) ir naują Kauno universitetą (KU), bei du technologijų universitetus - sostinėje ir uostamiestyje. Aukštojo mokslo pasiekiamumą ir kokybę regionuose ketinama išauginti per stiprių universitetų filialus, specializuotas akademijas bei pažangias kolegijas. Nuo kitų metų numatoma įvesti nemokamas bakalauro studijas. Tai numatyta antradienį visuomenei pristatytame aukštojo mokslo pertvarkos plane, kuris apima studijų kokybės, aukštojo mokslo finansavimo bei tinklo konsolidavimo aspektus. Planą antradienį pristatė Premjero sudarytos darbo grupės nariai.

Rektorių konferencijos vadovas perspėja: jaunimas išvyks studijuoti svetur

Visos aukštojo mokslo reformos turi būti daromos apgalvotai, nes kiekvienas neatsargus žingsnis reiškia tai, kad dar daugiau jaunimo išvyks studijuoti svetur, teigia Lietuvos universitetų rektorių konferencijos vadovas prof. Juozas Augutis, kuris sveikina Vyriausybės norą kelti aukštojo mokslo kokybę, bet paskelbtus planus dėl universitetų jungimo laiko neįgyvendinamais.

„Reikėtų teigiamai vertinti Vyriausybės pastangas kelti aukštojo mokslo kokybę ir spręsti problemas, kurios susidariusios, ypač dėl programų dubliavimo, mažų grupių. O, kaip veiksmų planas, tai žinoma, tas pasiūlytas planas negali būti nei tinkamas, nei įvykdomas, nes tai yra planas, sukurtas kabinete, nederinant nei su steigėju Seimu, nei su universitetų bendruomenėmis“, - Eltai sakė J. Augutis.

Rektorių konferencijos vadovas pažymėjo, kad pagal universitetų autonomiją ir Konstitucinio teismo išaiškinimą, universiteto bendruomenės pertvarkymuose turėtų vaidinti lemiamą vaidmenį.

„Aš nesakau, kad universitetai tam priešintųsi, bet tokie labai jau drastiški ar labai ambicingi planai reikalauja trijų labai sudėtingų dalykų, tai pirmiausia labai didelio suderinamumo tarp subjektų, kurie sprendžia šituos klausimus, ir spręsti juos reikėtų taip, kad nenukentėtų nei prieinamumas studentų, nesumažėtų galimybės studijuoti, nes iš karto truputį padarius ką nors ne taip dar didesnę dalį jaunimo matysime užsienyje, studijuojančius universitetuose“, - kalbėjo J. Augutis.

Rektorių konferencijos vadovas antradienį pristatytas idėjas dėl universitetų jungimosi žiūri kaip į „paskatinimą, problemos pakėlimą, bet ne kaip realių veiksmų planą“. Jis atkreipė dėmesį, kad tokioms reformoms reikia ir lėšų, ir laiko.

„Kitas dalykas yra lėšos - norint padaryti tokias gilumines pertvarkas ir pakeisti natūralią tėkmę upių, pasukti į kitą pusę, reikia didelių lėšų, tą rodo ir Europos patirtis, kur buvo daromos tokios pertvarkos. Trečias dalykas - laikas, tai yra tikrai ne per tuos laikus padaroma, tai trunka ir iki dešimties metų tokie dalykai, nes čia negalima skubėti, pakeisti natūralios tėkmės, ir ketverių metų studijos, ir kiti dalykai“, - sakė J. Augutis.

Rektorių konferencijos pirmininkas teigiamai vertina šiuo metu egzistuojančią universitetų įvairovę ir nemano, kad tai reikėtų naikinti.

„Yra jaunimas, kurie iš karto nori pasirinkti ir siekti labai didelių aukštumų savo siauroje specializacijoje, yra klasikiniai senieji universitetai, tam sistema VU artimesnė, tas jaunimas, kurie kūrybingi, nėra iki galo apsisprendę, ieško didelio tarpdiscipliniškumo, (...) jiems „artes liberales“ sistema, laisvųjų studijų sistema, kuri yra VDU labiau tinkama. Nesuprantu, kam reikėtų sujungiant vieną ar kitą sistemą sunaikinti ir prarasti Lietuvoje“, - kalbėjo J. Augutis.

Jis teigia neįžvelgiantis, kaip iš tokio sprendimo mechaniškai jungti aukštąsias mokyklas, būtų laimėta finansiškai ar kokybės prasme.

„Yra tokių vietų, kur persidengia universitetai, turi labai daug dubliuojančių programų, bet tą galima spręsti žymiai pigiau ir paprasčiau, tai yra universitetams eiti išsigryninimo keliu, o ne darymo didžiulio milžiniško universiteto“, - teigė J. Augutis.

Rektorių konferencijos vadovas paaiškino, kad pagal dabar galiojančius įstatymus dėl universitetų jungimosi galutinį sprendimą priima Seimas, kuris yra universitetų steigėjas.

„Bet pats Seimas negali priimti sprendimo sujungti ar kažką su universitetais padaryti. Iniciatorius šitų procesų yra universitetų tarybos, kurios Seimui turi pateikti reorganizacijos planus ir naujų statutų projektus, ir po to Seimas savo balsavimu sprendžia šituos klausimus“, - teigė J. Augutis.

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder