Diskusija
"Vakarų eksprese" jau rašėme, jog Vyriausybė patvirtino programą, pagal kurią mokyklos privalės pasirūpinti privalomų plaukimo mokymo pamokų organizavimu mokiniams. Ar šio sumanymo įgyvendinimas mieste netaps utopiniu, pratęsėme pokalbius
su specialistais - programos sumanytojais, pedagogais, Savivaldybės atstovais, vienintelio uostamiesčio Savivaldybės žinioje esančio "Gintaro" baseino administracija, taip pat - naujos valdžios kandidatu į švietimo ir mokslo ministrus Gintaru Steponavičiumi.
Kūno kultūros ir sporto departamento (KKSD) parengtai vaikų mokymo plaukti bendrojo lavinimo mokyklose programai įgyvendinti 2008-2015 metais iš viso bus skirti 8 milijonai litų, 2009 metams - 500 tūkst. litų.
KKSD Kūno kultūros strategijos skyriaus vedėja Milda Laurutėnaitė pripažino, kad lėšų skirta nepakankamai, tačiau, pažymėjo ji, plaukimas - gyvybiškai svarbus įgūdis, kurį nuo šiol visi vaikai privalės įgyti lankydami mokyklą.
"Plaukimas svarbus ir sveikatinimo bei socialine prasme - plėtojantis turizmui ir vandens parkams nemokėti plaukti šiandien yra tiesiog nesolidu. Ir jei jau Vyriausybė patvirtino programą, šia kryptimi ir turime dirbti. Numatyti lėšų programai įgyvendinti formuojant biudžetą yra rekomenduojama ir savivaldybėms", - teigė M. Laurutėnaitė.
Pradiniame programos etape numatoma plaukti išmokyti visus šalies trečiokus, vėliau - ir kitų klasių mokinius, nemokančius plaukti.
Departamento atstovės teigimu, ŠMM dar turės parengti tvarkos aprašą, metodines rekomendacijas, kaip įgyvendinti programą. Savivaldybėms ir mokykloms bus suteikta laisvė apsispręsti, ar plaukti vaikus mokyti pamokų metu, po jų, ar vasarą.
Nors šalyje šiuo metu yra tik 47 savivaldybėms priklausantys baseinai, o nemaža dalis savivaldybių jų apskritai neturi, programos sumanytojai nepanikuoja. M. Laurutėnaitės manymu, mokyti plaukti vaikus tinka ne tik standartiniai - 25-50 metrų ilgio - baseinai, bet ir mažesni poilsio namų ar kiti privatūs baseinai.
"Kiek teiravomės, privačių baseinų savininkai yra pasirengę priimti mokinius, jei tik bus poreikis. Jei kur nėra baseinų, vasarą mokyklos galėtų pasamdyti kūno kultūrą studijuojančius jaunuolius ir pamokyti vaikus plaukti kokiame nors vandens telkinyje įrengtoje atviroje plaukykloje. Pradžiai užtektų, kad vaikai bent ant vandens išmoktų laikytis", - patarė ji.
Tiesa, teigė M. Laurutėnaitė, išlaidomis baseino nuomai ir miesto moksleivių kelionei iki baseino turės rūpintis pačios savivaldybės ar mokyklos, nes pinigų numatyta tik kaimo moksleivių pavežėjimui iki artimiausio baseino bei trenerių atlyginimams už 18 minimaliai kiekvienai klasei reikalingų plaukimo pamokų.
Verčia griebtis už galvos
Tuo metu uostamiesčio pedagogai ir Savivaldybės Švietimo bei Sporto ir kūno kultūros skyrių atstovai sako, jog turinčios galimybę plaukimo pamokas organizuoti mokyklos tą darė ir seniau, tačiau daugelis švietimo įstaigų tam neturi nei sąlygų, nei lėšų.
"Idėja gera, bet "nuleista" ne laiku. Čia bus daug sunkiau nei su nemokamu visų pradinukų maitinimu - juk daugiau baseinų mes nepastatysime. Nesitikiu, kad pavyks išmokyti plaukti visus trečiokus, kai baseinas mieste - tik vienas, o jų - 1 655. Treniruotis neturi kur net sporto mokyklų auklėtiniai. Aplinkinių mokyklų vaikai gal ir galės lankyti baseiną, bet kitiems realių galimybių nematau", - sakė Švietimo skyriaus vyr. inspektorė Irma Bartninkienė.
Savivaldybės Sporto ir kūno kultūros skyriaus vedėjo pavaduotojas Ignas Pocius pastebėjo, kad dalis uostamiesčio vaikų jau išmoko plaukti dalyvaudami Savivaldybės keletą metų vykdomoje plaukimo mokymo programoje, "Gintaro" baseino vykdomose vasaros socializacijos programose, tačiau tam, kad plaukimo įgūdžių įgyti galėtų daugiau mokinių, vieno baseino nepakanka. Pasak jo, Klaipėdos verslo ir technologijų kolegijai priklausančio baseino nuoma Savivaldybei būtų sunkiai įkandama, o vandens telkinių, kuriuose vaikai galėtų mokytis plaukti, Klaipėdoje taip pat nėra.
"Mūsų audringa Baltija, kuri ne tik nesaugi, bet iki vasaros vidurio dar būna ir per šalta, tam netinka", - mano jis.
I. Pociaus manymu, programą būtų realu įgyvendinti, jei ji būtų susieta su naujų baseinų statyba ir senųjų renovacija. Bet realiai naujo baseino statybų uostamiestyje, P. Lideikio gatvėje, apie kurias kalbama jau keletą metų, pradžios tikėtis galima ne anksčiau nei 2011 metais. Esą kol kas vienintelė gera žinia ta, kad kitąmet pajudės "Gintaro" baseino renovacijos darbai: iš ES regionams skirtos energijos taupymo programos baseino renovacijai numatyta skirti 1,5 milijono litų, už kuriuos bus suremontuotas stogas, pakeistos vandens pašildymo sistemos, apšiltintos sienos.
"Mažas baseinas netinka"
"Seniai laukėm šitos programos ir, kiek leidžia mūsų jėgos, esame pasiruošę ją vykdyti", - darbui nusiteikęs "Gintaro" baseino direktorius Valentinas Šeputis.
Pasak jo, sausakimšas baseinas būna tik popiet, kai čia treniruojasi plaukikai, o pamokų metu jis būna "apylaisvis", todėl organizuoti plaukimo pamokas trečiokams būtų galima.
"Jeigu skirtų pinigų treneriams samdyti, manau, išmokyti galėtume nemažą dalį trečiokų. Bet kas bus, jeigu kreipsis ir apskrities mokyklos? Juk visoje Klaipėdos apskrityje tai vienintelis Savivaldybei priklausantis baseinas. Yra mažesnių, privačių, bet norint vaiką išmokyti plaukti taip, kad nelaimės atveju sugebėtų išsigelbėti, reikia ne mažesnio nei 25 metrų baseino - būtent tokį atstumą turi sugebėti įveikti mokinys, kad galėtų save vadinti mokančiu plaukti. 2 ar 3 metrai dar nieko nereiškia", - tvirtino V. Šeputis.
Pasak specialisto, laikas, per kurį išmokstama plaukti, kiekvienam - individualus, tačiau mažiausiai vaikams prireikia 10 užsiėmimų.
"3-4 pirmus užsiėmimus vaikai tik pratinasi prie naujos aplinkos, dalijasi su draugais įspūdžiais. Tik po to palengva galima pereiti prie nesudėtingų pratimų. Maždaug 3-4 procentai vaikų paniškai bijo vandens, ir jei lašelis užtykšta ant akių - jiems tai stresas. Turėjome vieną vaiką, kuris tik įlipęs į baseiną užsikabindavo už virvės ir visą valandą pradrebėdavo: tik po 12 užsiėmimų jis po truputį pradėjo judėti. O kai kurie vaikai plaukti taip ir neišmoksta", - pasakojo V. Šeputis.
"Plaukimo pamokos jau vyksta"
Danuta KONČIUVIENĖ, Simono Dacho vidurinės mokyklos direktorės pavaduotoja ugdymui
Mūsų mokyklos pradinukai baseiną lanko jau kone dešimtmetį - gyvename prie jūros, tad, manau, mokėti plaukti yra tiesiog privalu. Kasmet antroms ir trečioms klasėms siūlome pusmetį vietoje kūno kultūros pamokų lankyti baseiną. Jeigu dauguma klasės tėvų nesutinka su tokiu pasiūlymu, kuris nėra privalomas, vaikams vyksta įprastos kūno kultūros pamokos. Ir pernai, ir šiais metais "Gintaro" baseiną lanko 5 klasės. Aišku, mokytojams tai didelis darbas - nuvesti, parvesti vaikus, po baseino juos sušukuoti, padėti apsirengti, todėl prašome ir tėvelių pagalbos. Bet vaikams mokytis plaukti labai patinka, jie paprastai prašo baseino lankymą pratęsti dar pusmečiui. Pirmokėliams mokytis plaukti nesiūlome, nes kai kurie jų dar net batų užsirišti nemoka, o ką jau kalbėti apie kitus dalykus. Ketvirtokai taip pat nelanko baseino, nes jie turi tik 2 kūno kultūros pamokas per savaitę - tiek laiko nueiti, paplaukioti ir grįžti neužtenka.
"Eilinė nesąmonė"
Diana ČEDAVIČIENĖ, Liudviko Stulpinio pagrindinės mokyklos direktorė
Išmokyti vaikus plaukti - sveikintina idėja. Tačiau kaip ji turėtų būti įgyvendinama, - sunkiai įsivaizduoju. Greičiausiai visi rūpesčiai, kaip ir dėl nemokamo pradinukų maitinimo, bus užkrauti tik ant mokyklų pečių. Abejoju, kad mokytojos sutiktų vežioti vaikus į kitame miesto gale esantį baseiną maršrutiniais autobusais, prisiimti atsakomybę, kad nepakliūtų po ratais, po baseino nesušaltų. Kas jiems už tai mokės? Be to, kiekvienoje iš keturių mūsų mokyklos trečiųjų klasių yra po 22 vaikus, o ekskursijų organizavimo nuostatai numato, kad vienas mokytojas gali prižiūrėti ne daugiau nei 15 vaikų. Tai reiškia, kad net jei būtų numatyta lėšų ir samdomas autobusas, turėtų važiuoti ne vienas, o du mokytojai arba tektų prašyti tėvų pagalbos. Bet vėlgi, tie tėveliai, net jei sutiktų padėti, tikriausiai privalėtų turėti atitinkamą kvalifikaciją, leidžiančią lydėti grupę vaikų?
"Sprendimas kelia klausimų"
Gintaras Steponavičius, kandidatas į švietimo ir mokslo ministrus
Galima įvairių būdų ieškoti, kaip gerinti moksleivių sveikatą. Bet privalomų plaukimo pamokų įteisinimas, kai nėra sutvarkyta plaukimo bazė, kelia klausimų. Apie situacijos sudėtingumą galiu spręsti ir iš man artimiausios apygardos Vilniuje. Todėl į šią programą žvelgiu labiau kaip į popierinį sumanymą, o ne rūpestį vaikų sveikata. Negaliu kol kas pasakyti, reikia ką nors keisti ar ne, bet, manau, sprendimas yra be sistemos ir epizodinis.
Laima ŠVEDAITĖ
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą