- Lietuvoje neapsimoka išlaikyti bibliotekų, kultūros namų, uždarinėjamos net mokyklos. O kaip yra su mūsų kaimynais latviais, ar irgi viską uždarinėja?
- Dėl mokyklų uždarymo provincijoje Latvija labai panašiai atrodo kaip mes. Teko lankytis ne taip seniai vienoje Latvijos mokyklų, kuri padaryta kaip muziejus, kažkada ten mokėsi vaikai. Tame kaime žmonės kultūriškai degraduoja. Kai uždaroma mokykla, kyla dar daugiau problemų, pirmiausia socialinių. Latviai vartoja tokį terminą „šviesos rūmai“, taip jie vadina mokyklas, bibliotekas. Taigi kai šviesą užrakini, lieka tamsa.
- Tačiau Lietuvoje daugybė gražių, už Europos Sąjungos pinigus renovuotų mokyklų, yra tokių, kurios po renovacijos buvo uždarytos, nes mokinių mažai. Renovuojame mokyklas vaikams, kurių jose nelieka...
- Liūdna situacija, kai vaikštai po tokių mokyklų koridorius, tau rodomi vaikų piešiniai ant sienų. O mokinių nėra. Sunku nusakyti tą jausmą. Kyla klausimas, kaip išlaikyti kultūrą, jaunuomenę kaimuose, kai nelieka mokyklų, bibliotekų, žmonės paprasčiausiai ima gerti ir vartoja alkoholį nestabdomai.
- Ar mokymasis mokykloje, kuri dėl mažo mokinių skaičiaus uždaroma, perėjimas į tolimesnę mokyklą kaip nors paveikia mokinio mąstyseną apie švietimą?
- Jaunimas tik ir galvoja, kaip greičiau išvažiuoti iš to kaimo. Ir išvažiuoja. Galų gale net ir mieste yra mokytojų, kurie skatina mokinius emigruoti iš Lietuvos. Sako: „Bėkite iš tos Lietuvos, kai baigsite mokyklą.“ Taip sakau, nes žinau tokių faktų. Yra mokytojų, kurie menkinamai žiūri į mūsų valstybę. Ir dalis mokinių iš tiesų bėga iš šalies. Čia norėčiau paminėti dar kitą „foną“, juk labai reklamuojamas vartojimas. Kai vartojimas tampa prioritetu, tai ir išvažiuoji į užsienį, kur vartoti gali daugiau ir gali sau leisti. Lietuvoje lieka ryžtingiausi, galų gale tie, kurie moka čia įsitvirtinti.
- Kur veda tokia politika?
- Veda į chaosą visą valstybę. Mokinių turėjo padaugėti mokyklose, kai atėjo mokinių karta, kuri gimė tada, kai buvo vykdoma šeimos rėmimo politika. Savo padarė pati reforma, kai buvo uždaromos, jungiamos kaimo mokyklos, - va čia yra bėda. Esu už tai, kad mokyklos provincijoje liktų, juk matome situaciją, kaip degraduoja kaimai, kai juose uždaroma mokykla. Žmonės degraduoja, nebėra mokslo, kultūros, o kartu ir darbo židinio.
Informacija
Švietimo ir mokslo ministerijos duomenimis, Lietuvoje per pastaruosius 5 metus buvo išregistruotos 198 mokyklos. Per tą patį laikotarpį pastatytos vos kelios mokyklos - Vilniaus rajono Rudaminos, Lavoriškių gimnazijų priestatai (didesni nei buvusios mokyklos), Maišiagalos kunigaikščio Algirdo gimnazija, Balsių progimnazija.
Rašyti komentarą