Projekto rezultatai viršijo lūkesčius

Projekto rezultatai viršijo lūkesčius

Savivaldybėse išbandytas unikalus projektas patvirtino, kad neformaliojo vaikų ugdymo finansavimas principu „pinigai paskui vaiką“ gali sudaryti vaikams daugiau galimybių užsiimti prasminga popamokine veikla, o teikėjams – pasiūlyti didesnę šių užsiėmimų įvairovę bei prieinamumą.

Švietimo ir mokslo ministerijos inicijuotas, Ugdymo plėtotės centro įgyvendinamas projektas „Pasirenkamojo vaikų švietimo finansavimo modelio sukūrimas ir išbandymas savivaldybėse“ vyksta Anykščių, Klaipėdos, Panevėžio rajono bei Panevėžio miesto savivaldybėse. Jų bendrojo ugdymo įstaigose mokosi 26190 mokinių.

„Sudarius tinkamas sąlygas, visi šie vaikai galėtų lankyti pasirenkamojo ugdymo užsiėmimus savo aplinkoje. Tačiau dėl lėšų stygiaus ir įvairesnių būrelių trūkumo iki projekto pradžios neformaliojo ugdymo programose dalyvavo vos 19 proc. minėtose savivaldybėse gyvenančių mokinių, – sakė projekto vadovė Asta Lesauskienė. – Projektas padėjo šį skaičių padidinti dvigubai, iki 39 proc., ir į popamokines veiklas įtraukti jų iki tol nelankiusius 5200 vaikų. Todėl galime teigti, kad pagrindinį projekto tikslą – į pasirenkamojo ugdymo veiklas įtraukti kuo daugiau vaikų – sėkmingai pasiekėme“.

Projekto metu padidinta ir pasirenkamojo ugdymų veiklų įvairovė bei prieinamumas: keturiose savivaldybėse akredituotos 332 naujos pagal 46 naujas neformaliojo ugdymo kryptis įgyvendinamos programos. Labai svarbu tai, kad projektas pritraukė mokinių iš kaimiškųjų vietovių – jie sudarė 23 proc. visų projekte dalyvavusių vaikų.

Klaipėdos rajono savivaldybėje į projektą įsitraukė 1039 mokiniai, iki projekto nelankę neformaliojo švietimo ir formalųjį švietimą papildančio ugdymo įstaigų. Iš jų 582 gyvena kaimiškosiose vietovėse.

„Mokiniams pasiūlyta rinktis iš 70 akredituotų neformaliojo ugdymo programų (46 – Klaipėdos rajono teikėjų ir 24 iš kitų savivaldybių), pasirinktos 49. Projekto metu, t. y. 5 mėnesius, neformaliuoju švietimu pavyko užimti iš viso 40,98 proc. Klaipėdos rajono mokinių, – sakė Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėjo pavaduotoja Nijolė Gotlibienė. – Projektas atskleidė, kad rajono neformaliojo švietimo įstaigose trūksta techninės kūrybos, technologijų, medijų programų. Projekto įgyvendinimo metu penkiose tokių krypčių programose dalyvavo 179 mokiniai, arba 17,2 proc. projekto dalyvių“.

Pasak Panevėžio rajono savivaldybės Pasirenkamojo vaikų švietimo specialistės Loretos Kubiliūnienės, šiame rajone būrelių paklausa viršijo pasiūlą: „Į veiklas galėjome priimti 764 vaikus, o norinčių buvo 1200. Džiugu, kad atsidaro naujos paslaugos ir atėjo nauji teikėjai, pasiekta sudėtingiausiai į popamokinę veiklą įtraukiama vaikų amžiaus grupė. Projektas parodė, kad tokių veiklų pageidauja tiek vaikai ir tėvai, tiek ir teikėjai. Džiugu, kad įgyvendinus projektą teikėjai gali naudotis jo metu įsigytomis priemonėmis ir veiklą tęsti netgi jam pasibaigus.“

Panevėžio miesto savivaldybėje projektas įtraukė 2758 mokinius.

„Svarbiausias uždavinys buvo parengti kuo patrauklesnes programas – prie to daug dirbo programų vadovai, savo iniciatyva pristatinėję programas mokyklose, gimnazijose ir kvietę mokinius aktyviai įsijungti į veiklą. Daugiausia programų įgyvendino asociacija „Kūrybinės saviraiškos erdvės“, VšĮ „American English School“ – jų veikloje dalyvavo per 1000 moksleivių. Įdomią veiklą organizavo VšĮ „Gyvas Aukštaitijos kaimas“, Panevėžio miesto dailės galerija. Apskritai projekto metu neformaliojo ugdymo įstaigų veikla rajone buvo žymiai suaktyvėjusi“, – sakė Projekto koordinatorė rajone Virginija Milaševičienė.

Projekte dalyvavusioje Anykščių rajono savivaldybėje įvykdytos 43 pasirenkamojo vaikų ugdymo programos, pusė jų – naujos. Projekto metu išplėtotas ir pasirenkamojo vaikų ugdymo teikėjų tinklas, į kurį daugiausiai įtraukta nevyriausybinių organizacijų. Trečdalis visų projekte dalyvavusių organizacijų atvyko vykdyti veiklų iš kitų miestų ir rajonų.

„Lūkesčius viršijo didelis rajono mokinių ir tėvų susidomėjimas pasirenkamojo vaikų ugdymo programomis, daugiausiai – sporto, technologijų, meninės, užsienio kalbų ir pilietiškumo ugdymo. Ypač džiaugiamės atrastais naujais talentais ir padidėjusiu mokinių užimtumu kaimo vietovėse, kur jį sunkiau organizuoti dėl susisiekimo problemų. Ateityje tikimės ir toliau siūlyti mokiniams įdomias, anksčiau neorganizuotas popamokines veiklas,“ – sakė Anykščių rajono savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėja Vida Dičiūnaitė.

Projekto metu sukurta eksperimentinė teisinė bazė, atnaujinti ir pritaikyti švietimo registrai, sukurtas finansavimo modelio administravimo prototipas PAKIS, išbandytos administravimo procedūros (teikėjų atitiktis, akreditavimas, vaikų ir tėvų pasirinkimas, registravimas, stebėsena ir kt.), informuoti paslaugų teikėjai bei gavėjai ir suteikta 3600 konsultacijų apie dalyvavimo pasirenkamojo vaikų ugdymo veiklose galimybes. Šiuo metu yra rengiami galutiniai dokumentai ir tikslinamos procedūros, programuojama galutinė PAKIS versija.

Apie projektą

„Pasirenkamojo vaikų švietimo finansavimo modelio sukūrimas ir išbandymas savivaldybėse“

Projekto įgyvendinimui skirta 5,9 mln. Lt. Jis finansuojamas iš Europos socialinio fondo ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų pagal 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 2 prioriteto „Mokymasis visą gyvenimą“ VP1-2.2-ŠMM-10-V priemonę „Neformaliojo švietimo paslaugų plėtra“. Projektą įgyvendina Ugdymo plėtotės centras.

Sidebar placeholder