Regina Kuneikienė: "Mokslai džiugina bet kokiame amžiuje"

Sutikite, ne taip jau dažnai tenka išgirsti, kad 83 metų žmogus vis dar siektų žinių.

Pavasarį man jau bus 84. Žiauriai daug, nesinori net prisiminti.

Bet panašu, kad jūs nejaučiate to amžiaus?

Tikrai pamirštu, nėra kada apie tai galvoti. Stengiuosi turėti kuo daugiau veiklos. Galbūt fizinis stovis ir nyksta, o dvasinis - priešingai. Norisi dar iš gyvenimo paimti kiek tik įmanoma. Jaučiu didžiulį žinių alkį, to, kas gražu ir gera. Prisipažinsiu, jaunystėje tikrai taip nebuvo. Matyt, iš tikrųjų dvasinis gyvenimas su senatve nesibaigia.

Todėl ir susigundėte lankyti Trečiojo amžiaus universitetą?

Viliojo ir žinių alkis, ir galimybė susitikti su žmonėmis, pabendrauti. Lankau fizinio aktyvumo ir sveikos gyvensenos, dvasinio tobulėjimo ir psichologijos fakultetus. Bet jei išgirstu, kad bus kokia įdomi paskaita kalbų, turizmo, ar meno fakultetuose - ir ten nueinu paklausyti, manęs niekas neišvaro. Pavyzdžiui, greitai bus paskaita, kaip reikia tobulinti kūno kalbą - būtinai eisiu paklausyti.

Man ypač įdomu, kai kalba apie dvasinį tobulėjimą, mūsų amžiaus tarpsnio žmonių problemas. Kai stengiasi palengvinti mūsų būtį, kad nesijaustume atstumti ir rastume veiklos. Ateinantį pavasarį jau gausime pažymėjimus, ir studijos bus baigtos. O gaila.

Matyt, ne veltui sakoma, kad mokytis niekada nevėlu.

Prie to posakio reikėtų pridėti, kad mokslai teikia labai daug džiaugsmo. Žiūriu į išmintingus dėstytojus ir sėdžiu patenkinta, užmiršusi visas ligas ir bėdas.

Dažnai vyresnio amžiaus žmonės labiau linkę patys jaunesnius pamokyti, nei iš jų patirties pasisemti. Ko naujo išmokstate?

Pavyzdžiui, vienoje paskutinių paskaitų dėstytojas nagrinėjo vyresniųjų santykius su jaunesniaisiais. Buvo labai įdomu išgirsti, kaip skiriasi kartų mąstymas, gabumai, orientacijos ir t. t. Vedė jaunas jaunas vyrukas. Nė akimirką nesudvejojome jo kompetencija. Žiūrėjom išsižioję į tą jauną vaiką. Jis mums parodė, kuo dabar domisi jaunimas. Net sunku patikėti, kokie yra tikslų ir požiūrio skirtumai. Tad ko norėti, kad jie mus suprastų. Jie visiškai kitokie - dalykiški, daro tik tai, kas jiems verta ir reikalinga, be reikalo nesuka galvos ir nesisieloja dėl romantinių meilių.

MALONŪS PRISIMINIMAI. Regina Kuneikienė jaunystėje su savo mokiniais. Asmeninio albumo nuotr.

Kai žinote, kad yra kartų skirtumai, nebėra taip pikta, kad dabartinis jaunimas kitoks?

Tokios žinios ugdo toleranciją. Tiesiog nereikia būti kategoriškiems, kad viskas turi būti taip, kaip mes įsivaizduojame. Deja, mūsų laikais auklėjimas buvo kietas, nebuvo jokio lankstumo, tad ir esame tokie kategoriški.

O kokia jūs buvote mokytoja?

Manyčiau, kad griežta. Reikalaudavau, kad darbas būtų padarytas iki galo. Bet buvo ir kita medalio pusė - aš labai mylėjau vaikus.

Nuo pat vaikystės norėjau būti mokytoja. Bet labai mėgau ir verpti rateliu, tad mama juokdavosi, esą kaip aš būsiu mokytoja, jei tiek noriu verpti. Atšaudavau, kad pasidėsiu ratelį po stalu, verpsiu ir mokysiu vaikus.

Būti mokytoja buvo mano didžiulė svajonė, gyvenant pusbadžiu po karo pasiekta. Į mokyklėlę reikėjo eiti 5 kilometrus. Vokiečiai traukėsi, tad keliai buvo tankų išvažinėti, įkrisdavome į tokią provėžą, šiaip taip išsikepurnėdavome ir eidavo toliau, nes norėjome šviesos. Todėl dabar man liūdna žiūrėti, kai vaikai iš vienos gatvės į kitą nebegali nueiti, autobusiukas veža. Galvoju, kas iš to vaiko gali išaugti, jei jis nejuda, nesigrūdina.

O aš dėkinga likimui, kad davė daug išgyvenimų, matymų ir regėjimų. Kad užgrūdino. Ir dabar nesu namisėda, vis ieškau veiklos. Jei neturiu kokio darbo, man jau yra blogai. O mokslai tai ir yra darbas. Darbas sau, savo dvasiniam tobulėjimui.

Kiek žinau, tobulinate ne tik dvasią.

Taip, ką tik grįžau iš mankštos, kuri padeda reguliuoti judėjimą, kvėpavimą, gerina lankstumą. Visą valandą jauna mergytė veda mankštą. Ir aš galvoju, kokie nuostabūs yra jauni žmonės, jų energija, žinios.

Girdėjau, kad ir linijinius šokius šokate?

Taip, vieną kartą per savaitę turiu tokį malonumą. Kai rugsėjį buvo mokslo metų šventė, šokome ir ant scenos. Buvo labai nedrąsu. Gal ir nereikėjo man šokti, bet kai lankai būrelį, atrodo, reikia parodyti ir kitiems, ko pasiekei. Vasarą, kai bus Gargždų miesto gimtadienio šventė, šoksime aikštėje. Ten gal bus drąsiau, bet ant scenos šokti buvo tikrai baisu.

Mokytojavote Gargžduose?

Iš pradžių 16 metų dirbau Žemgulių kaimo aštuonmetėje mokykloje, vėliau Gargžduose metus 1-ojoje mokykloje, o paskui, iki pat pensijos, 2-ojoje vidurinėje, dabartinėje "Kranto" pagrindinėje mokykloje. Esu labai laiminga. Darbe radau viską, kas tik įmanoma. Tiek daug geros energijos gavau iš vaikų, kad jos pakanka iki šiol.

Daugelis šios profesijos atstovų sako, kad mokytojo darbas labai sunkus.

Sutinku, šiais laikais, ko gero, ir aš nepadirbčiau. Dabar labai sunku, nes vaikai žino tik savo teises, o pareigų - nebe. O anuomet vyrukai, perskaitę knygas, dienoraščius, anotacijas rašydavo.

Kaip galvojate, kodėl viskas pasikeitė?

Galbūt viską pakeitė tos naujosios iš Vakarų, iš JAV atėjusios idėjos. Dabar vien tik projektai, projektai, į kuriuos įdedama krūvos pinigų, o mokytojų atlyginimams nebelieka. O tie pinigai taip be tikslo ištaškomi - tik pažaidimams, kurie neduoda naudos. Atrodo, kad dabar visame kame daro tik šou. Ir, žinoma, viską keičia technologijos. Juk dabar viskas kompiuterizuota, tad nebereikia ir rašyti. Todėl baigia gimnazijas, o be klaidų rašyti nemoka. Kai pamačiau savo mažiausiojo anūko sąsiuvinius, negaliu atsistebėti, kaip jis galėjo gimnaziją baigti su tokiomis lietuvių kalbos ir literatūros žiniomis.

O kiek anūkų turite?

Užauginau dvi dukras - viena matematikos mokytoja, kita, baigusi ekonomikos mokslus, dirba vyr. finansininke. Jos man padovanojo 4 anūkus. Vyriausiasis jau spėjo ir pasenti (juokiasi).

"Senjorai labai trokšta žinių"

Ramutė SIRUTIENĖ, Klaipėdos rajonbo švietimo centro vadovė

Klaipėdos rajono Trečiojo amžiaus universitetas dar labai jaunas, gyvuoja dar tik 2 metus, bet matome, kad senjorams labai reikalingas. Paskaitas lanko per 200 senjorų, be to, dar 2 kartus per mėnesį transliuojame paskaitas seniūnijų bibliotekose, kurių gali klausytis tų seniūnijų gyventojai. Iš viso turime 6 fakultetus. Ko gero, populiariausi fizinio aktyvumo ir sveikos gyvensenos, dvasinio tobulėjimo ir psichologijos fakultetai. Viename fakultete senjoras studijuoja 2 metus, o paskui gali keisti fakultetą ir mokytis toliau. Įdomu tai, kad užsienio kalbos ir kompiuterinio raštingumo senjorus moko savanoriai gimnazistai. Taip pat smagu, kad Lietuvos teisininkų draugijos Klaipėdos regiono skyriaus teisininkai kartą per mėnesį senjorus moko teisinio švietimo.