– Prorektore, Vilnių iškeitėte į Klaipėdą. Ar pajūris Jums yra artimas?
– Taip, pajūris man artimas, čia gyvena daug giminių, draugų, gražūs vaikystės ir jaunystės prisiminimai. Iš Klaipėdos krašto kilęs mano vyras, jau dvylika metų pajūryje turiu antrus namus, kuriuose dabar ir apsigyvenau. Šeima palaikė mano apsisprendimą važiuoti dirbti į Klaipėdą, tai labai sustiprina. Mes visi šeimoje esame aukštojo mokslo proceso dalyviai ir suprantame nūdienos iššūkius.
Na, o galimybė dirbti dominančioje srityje, kur turiu daugiausia kompetencijos ir patirties, yra didžiulė dovana. Esu dėkinga KU rektoriui prof. dr. Eimučiui Juzeliūnui ir KU Tarybai už pasitikėjimą. Atvažiavau čia dirbti, nes patraukė Rektoriaus siekiai kilstelėti universitetą į tarptautinį lygį. Matau galimybę pritaikyti savo ilgametę vadybinę patirtį, kompetencijas ir žinias, įgytas dirbant bei stažuojantis užsienio universitetuose.
KU mane žavi savo kultūros ir mokslo židinio vaidmeniu mieste, stipria regionine politika, unikaliomis jūros mokslų ir technologijų studijų programomis bei moksliniais tyrimais. Dėl to yra gardus kąsnis norintiems jį prisijungti Kauno ar Vilniaus universitetams. Mane žavi ir kūrybinga, iniciatyvi akademinė bendruomenė, universiteto aura. Neatsistebiu miesto vadovų, verslo žmonių parama universitetui, jų rūpesčiu ir sutelktumu ginant universiteto, kartu miesto ir regiono interesus.
– Vos kelios dienos naujame darbe, kokie pirmieji įspūdžiai?
– Čia sutikau puikų kolektyvą, jau matau, ką bus galima padaryti. Susitikau su Studijų ir Studentų reikalų skyrių darbuotojais: man įdomu, kas už ką atsakingas ir kaip dirba žmonės. Galiu pasidžiaugti, kad per pirmas tris darbo dienas su kolegomis sutarėme net dėl trijų jungtinių studijų programų su užsienio universitetais. Būdama dekane dirbau su jungtinėmis programomis, užsienio studentais, tarptautinėmis programomis, modulinėmis studijomis, todėl galiu drąsiai sakyti, kad KU turi didžiulį tarptautinių studijų plėtros potencialą. Ypač Jūros technologijų ir gamtos mokslų fakultetas, vienintelis Lietuvoje ar net Baltijos jūros regione vykdantis unikalias studijų programas. Fakultetas puoselėja ryšius su užsienio universitetais. Su užsienio universitetais programas kartu rengia ir Sveikatos mokslų fakultetas. Prasmingus tarptautinius renginius – metodologijos seminarus, mokslines konferencijas – rengia ir kiti Klaipėdos universiteto padaliniai.
– Jūs turite daug tarptautinės patirties, be to, 17 metų dirbote dekane, kiek tai artima naujam studijų prorektorės darbui?
– Dirbti studijų prorektore man reiškia didesnę atsakomybę ir įsipareigojimą akademinei bendruomenei, įvairiapusišką veiklą, nors siekiai ir darbai – panašūs. Svarbu kryptingai kurti universiteto studijų strategiją bendradarbiaujant su universiteto padaliniais. Turiu ir prorektorės darbo patirties, nes beveik trejus metus dirbau Šiaulių universiteto mokslo prorektore.
Dalyvavau stažuotėse, mokslinėse konferencijose ir seminaruose, Erasmus programos mainuose beveik visose ES šalyse, Šveicarijoje, JAV, Čilėje, Turkijoje, Malaizijoje. Mokiausi intensyviuose aukštųjų mokyklų vadovų kursuose Harvardo universiteto Švietimo vadybos institute. Manau, kad toks ir yra aukštojo mokslo vadybininko uždavinys: mąstyti globaliai, veikti lokaliai. Norisi į Klaipėdos universitetą perkelti gerąją kitų universitetų patirtį.
– Pastaruoju metu vis kalbama apie studijų kokybės gerinimą. Kaip planuojate gerinti Klaipėdos universiteto kokybę?
– Visų pirma, siekiant kokybiško studijų proceso, turi būti užtikrinta studijų ir mokslo vienovė. Dėstytojas į studijų procesą turi integruoti savo mokslinių tyrimų rezultatus. Taip studentai gautų naujausių mokslo žinių, priešingu atveju mokymas bus vadovėlinis, mokyklinis, tai ne studijos.
Rūpindamasi studijų kokybe, vadovaujuosi Pasaulio universitetų asociacijos nuostata, kad studijų procesas turi remtis keturiais principais: atitikimas regiono, nacionaliniams poreikiams, studijų prieinamumas, jų tarptautiškumas ir rentabilumas. Todėl būtina toliau plėtoti jūrų technologijų studijų programas. Dažnai, kalbant apie atitikimą regiono poreikiams, girdime, kad KU turėtų būti technologijų universitetas. Iš tiesų KU išplėtotos unikalios technologijų ir fizinių mokslų studijų programos, kurių neturi joks kitas Lietuvos universitetas. Be to, į regioną orientuotos tarptautinį pripažinimą pelniusios sveikatos mokslų studijų programos.
Universitetas neįsivaizduojamas be humanitarinių, socialinių mokslų ir menų studijų programų. Svarbu pritraukti į jas kuo daugiau užsienio studentų, rengti jungtines programas su užsienio universitetais, taip sudarant studentams galimybę įgyti jungtinio dvigubo universiteto diplomą. Tai prisidėtų prie studijų tarptautinimo, kartu mažintų studijų programos vykdymo sąnaudas, jas dalijantis keliems universitetams.
Tokių iniciatyvų jau yra Jūros technologijos ir gamtos mokslų fakultete (JTGMF): šiuo metu fakulteto dekanė doc. dr. R. Mickevičienė rengia studijų programą su Vilniaus Gedimino technikos ir Lappeenranta technologijos (Suomija) universitetais; Sveikatos mokslų fakultetas (SvMF) rengia jungtinę studijų programą su Talino universitetu (Estija). Studijų patrauklumą kartais lemia ir dėstytojo asmenybė: ką tik pasirašyta sutartis su Liepojos universitetu dėl Vaidybos bakalauro studijų programos vykdymo KU, taigi studentai iš Latvijos atvyks studijuoti vaidybos meno pas prof. Valentiną Masalskį. Tai KU pasididžiavimas ir sektinas pavyzdys, kaip pritraukti į universitetą geriausius Lietuvos ir užsienio universitetų dėstytojus, mokslininkus. Didžiulį studijų tarptautinimo potencialą turi Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutas (BRIAI), vykdantis tarpdisciplininius mokslinius tyrimus bei turintis strateginių partnerių užsienyje. Neišnaudotas ir Socialinių mokslų (SvMF) bei Humanitarinių ir ugdymo mokslo (HUMF) fakultetų potencialas.
Gerinant studijų prieinamumą, svarbu sudaryti palankias sąlygas kolegijų studentams įsitraukti į universitetines studijas. Daug studijų programų persidengia su Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos programomis, todėl čia įžvelgiu puikų JTGMF studijų programų plėtros potencialą. Planuojame į tradicines studijų formas įtraukti informacines technologijas, kaip virtualią mokymosi sistemą „Moodle“, neišsemtos yra nuotolinio mokymo galimybės, ypač pritraukiant emigrantus, užsienio studentus. Taip galėtume didinti studentų skaičių.
Mažėjant studentų skaičiui, kai kurios nepaklausios studijų programos gali nunykti. Lietuvos aukštosiose mokyklose numatyta sumažinti studijų programų nuo 1800 iki 700. Išlieka aktualus humanitarinių ir socialinių mokslų studijų programų optimizavimo klausimas, planuojama didinti studentų skaičių grupėse, organizuojant srautines paskaitas. Tai sudarytų prielaidą studijų dalyką dėstyti geriausiam tos srities dėstytojui, taip išvengiant dalykų dubliavimosi paskiruose fakultetuose. Bus pertvarkomos ir bakalauro studijų programos, jos trumpinamos iki 3 metų.
Laukia darbas su studentais – svarbu žinoti jų poreikius, lūkesčius, nuomonę apie studijas universitete. Pasikvietę nepriklausomus ekspertus organizuosime akademinės etikos tyrimus, taikydami jau išbandytą metodiką. Siekdami gerinti studijų kokybę, dėmesį skirsime ir dėstytojų pedagoginio meistriškumo tobulinimui.
Universitetas yra ne tik šventovė, miesto kultūros židinys, tai yra forumas, kur atvirai diskutuojant mokiniams ir mokytojui gimsta tiesa. Istoriniai pavyzdžiai byloja, kad iš miesto išsikėlus universitetui šis nunykdavo. Taigi regionas be universiteto yra pasmerktas ištuštėti.
– Šiandien Klaipėdos universitete tvyro nežinomybė. Neseniai Seime įregistruotas siūlymas dėl Lietuvos aukštojo mokslo pertvarkos, kuriame uostamiesčio universiteto neliko. Kaip Jūs matote šią situaciją?
– Tai tik dar vienas kažkam kilęs siūlymas šiame aukštojo mokslo pertvarkos chaose. Optimizuoti aukštąsias mokyklas reikia, tačiau laikantis ne tokio požiūrio, koks yra šiandien. Trūksta sisteminio požiūrio apskritai į visą švietimo reformą, ne tik į aukštojo mokslo pertvarką. Pertvarkant reikėtų pradėti ne nuo namo stogo, o nuo jo pamato: dar nesutvarkytas ikimokyklinis ir priešmokyklinis ugdymas, neperžiūrėtos ir nepertvarkytos ištęstos ir perkrautos bendrojo lavinimo mokyklos programos, nėra Švietimo ir mokslo ministerijos siūlymų dėl kolegijų ir universitetų studijų santykio, studijų perimamumo sudarymo. Kolegijos dubliuoja universitetų programas: ir universitetai, ir kolegijos suteikia tą patį ISCED 6 išsilavinimo lygį.
Gaila, kad šiandien Lietuvos akademinė bendruomenė yra sukiršinta ir supriešinta, taip neturėtų būti. Šalis yra pernelyg maža, neturėtume skaidytis – priešingai, reikia telktis. Mes vykdome tarpdisciplininius mokslininkų grupių tyrimus, taigi Lietuvos universitetai galėtų bendradarbiauti vykdydami atskiras studijų programas. Mes rengiame ir vykdome studijų programas su užsienio universitetais, tuo tarpu Lietuvoje nesutariame, konkuruojame tarpusavyje.
Galiu pateikti pavyzdį: prieš keletą metų teko dalyvauti pasauliniame aukštojo mokslo forume Penangoje. Visi Malaizijos universitetai prisidėjo prie forumo organizavimo, rėmė Penangos universitetą ir finansiškai, ir intelektualiai, kad šalis sudarytų kuo geresnį įspūdį užsienio mokslininkams, ekspertams, susirinkusiems diskutuoti apie globalias aukštojo mokslo problemas. Ar galėtume įsivaizduoti tokią vienybę pas mus? Sunkiai. Vis dėlto mes Lietuvoje turėtume bendradarbiauti, o ne skaidytis.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą