"Mūsų matematikos mokytoja galėjo vaikus išvadinti debilais, daunais, o jau jos rėkimas - baisu ir prisiminti. Gera mokykla ir pedagogai puikūs, tik ji viena paliko nekokius prisiminimus", - su "Vakarų ekspresu" prisiminimais dalijosi buvusi mokinė. Jai antrino ir tėvai, susidūrę su vaikus gąsdinančia mokytojos bendravimo maniera kitoje ugdymo įstaigoje.
"Klaipėdos pradinėje mokykloje-darželyje anglų kalbos mokytojos jau daugelį metų bijo ne tik vaikai, bet ir jos kolegės, ir net įstaigos direktorė, - "Vakarų ekspresui" pasakojo buvusio pradinuko tėvai. - Apie agresyvų anglų kalbos mokytojos bendravimą, nuolat pakeltą toną mes pirmiausiai pasikalbėjome su visos klasės mokytoja. Iš jos supratome, kad tai ne naujiena, kad tai sena problema, bet čia nieko nepadarysi, neverta net vargti. Tuomet informavome mokyklos direktorę. Ji pažadėjo "pasikalbėti" su mokytoja; praėjus dar maždaug mėnesiui - dar kartą pažadėjo, bet niekas taip ir nepasikeitė.
Mūsų vaikas toje mokykloje nebesimoko, bet gaila kitų vaikų, kurie tikriausiai kenčia tą patį. Iš kitų tėvų girdėjome, kad kitose mokyklose kai kurie mokytojai taip pat leidžia sau rėkti ant vaikų, kad šie blogai atliko užduotį arba pamiršo namuose pieštuką, arba vien todėl, kad yra nuolat prastai nusiteikę. Norėtume žinoti, ar toks elgesys nėra traktuotinas kaip vaiko teisių pažeidimas", - piktinosi mokinio tėvai.
Vaikas ginamas įstatymų
Ar pedagogo balso tono pakėlimas prieš mokinį gali būti traktuojamas kaip vaiko teisių pažeidimas? Šį klausimą pateikėme Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigai.
"Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 46 straipsnio 1 dalies 7 punkte teigiama, kad saugios aplinkos užtikrinimas yra viena iš tinkamo vaiko teisės į mokslą įgyvendinimo sąlygų, t. y. vaikas jo buvimo ugdymo įstaigoje laikotarpiu turi teisę būti ugdomas savitarpio pagarba grįstoje, psichologiškai, dvasiškai ir fiziškai saugioje aplinkoje.
Ugdymo įstaiga turi pareigą, vykdydama vaikų priežiūrą, tokią aplinką užtikrinti", - dėstė Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos specialistas Valdas Dambrava.
Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad Jungtinių Tautų vaiko teisių apsaugos konvencijos 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog kiekvienas vaikas turi būti ginamas nuo įvairaus pobūdžio fizinio ar psichologinio smurto <...>.
"Vadovaujantis Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 10 straipsnio 2 dalies nuostatomis, draudžiama vaiką kankinti, žaloti, žeminti jo garbę ir orumą, žiauriai su juo elgtis", - pridūrė pokalbininkas.
Pasak jo, šauksmai, nuolatinė kritika, patyčios, gąsdinimas, menkinimas ir kitokie nefizinio kontakto priešiški elgsenos modeliai sukelia arba sudaro sąlygas sukelti žalą vaiko fizinei, emocinei, psichinei, dvasinei, moralinei ar socialinei sveikatai ir raidai. Taip nurodyta ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2011 m. sausio 3 d. įsakymu Nr. A1-2 patvirtintos Nacionalinės smurto prieš vaikus prevencijos ir pagalbos vaikams 2011-2015 metams programos 2 punkte.
Atsako administracija
"Mokymo, auklėjimo, gydymo ir kitų įstaigų vadovai, auklėtojai ar jiems prilygstantys asmenys, šių įstaigų administracija atsako už jų prižiūrimų vaikų auklėjimą. Jeigu šie asmenys nevykdo savo pareigų arba vykdo jas netinkamai, fiziškai, psichiškai žaloja auklėtinius arba kitaip pažeidžia vaiko teises, jie atsako įstatymų nustatyta tvarka", - sakė V. Dambrava.
"Atsižvelgus į minėtas nuostatas, įvertinus, jog mokytojo balso pakėlimas (rėkimas) gali sukelti mokiniui neigiamus išgyvenimus ir padaryti neigiamą įtaką jo emocinei būsenai bei dvasinei pusiausvyrai, manytina, jog toks bendravimo būdas ir tokia pasirinkta auklėjimo priemonė mokymo procese neturėtų būti naudojama, o esant atitinkamoms aplinkybėms galėtų būti traktuojama emocinis smurtas ir kartu kaip vaiko teisių pažeidimas", - išaiškino specialistas.
Vaikai yra žmonės
"Atsakydama į jūsų klausimą, ar rėkimas ant mokinio nėra emocinis smurtas ir vaiko teisių pažeidimas, pirmiausiai norėčiau paprašyti įsivaizduoti, kad pradedate lankyti, pavyzdžiui, užsienio kalbos ar kokius kitokius kursus, ir jūsų mokytojas pradeda ant jūsų šaukti dėl neteisingai atliktos užduoties. Kaip jaustumėtės? - sakė socialinio darbo ir vaiko teisių ekspertė, VO "Gelbėkit vaikus" programų vadovė Kristina Stepanova. - Ar tokį elgesį suvoktumėte kaip jūsų teisių pažeidimą? - retoriškai klausė vaiko teisių ekspertė. - Tas pats yra ir su mokytojais bei mokiniais mokykloje. Šaukimas, rėkimas ir kitoks nepagarbus elgesys yra žmogaus orumo pažeminimas. Ir todėl tai - nepriimtinas elgesys.
Vaikai kaip ir suaugusieji yra žmonės, kuriems priklauso tam tikros teisės. Be to, šaukimas ant vaiko dažniausiai yra lydimas žeminančių komentarų (tu kvailas, tu nieko nesugebi ir t.t.), o tai ne tik žemina vaiko žmogaus orumą, tačiau taip pat neigiamai veikia jo pasitikėjimą savimi, savo vertės suvokimą, norą rizikuoti, tirti, pažinti ir mokytis. O tai neigiamai veikia ne tik dabartinį vaiko gyvenimą, bet ir jo ateitį."
Rodo mokytojo bejėgiškumą
K. Stepanova akcentavo dar vieną ypač svarbų aspektą: iš ko vaikas mokosi elgesio taisyklių.
"Suaugusieji dažnai skundžiasi netinkamu vaikų elgesiu: jie nepaklusnūs, nepagarbūs, arogantiški ir taip toliau. Tačiau iš kur vaikas mokosi elgesio taisyklių ir modelių? Iš suaugusiųjų, kuriuos gali stebėti kiekvieną dieną. Tad ko apie tarpusavio santykius ir tinkamą elgesį gali išmokti vaikas, ant kurio nuolat šaukiama? Kad šaukimas yra tinkama priemonė pasakyti kitam žmogui apie savo pyktį, suirzimą, nepasitenkinimą. Kad tai tinkamas būdas bendrauti su aplinkiniais. Taigi mūsų elgesys projektuoja ir vaiko elgesį, nes vaikas neturi kitokių būdų mokytis - tik stebint žmones aplink."
Specialistė suaugusiam žmogui pataria paklausti savęs, kodėl jam kyla noras šaukti ant vaiko.
"Ar tuo siekiate paskatinti vaiką nustoti netinkamai elgtis? Ar paprasčiausiai nežinote, ką daryti su savo bejėgiškumu, pykčiu, suirzimu, nuovargiu ir stresu?" K. Stepanovos įsitikinimu, šaukimas ar kitoks žeminimas asmens, kuris turi mažiau galios ir jėgų nei mes, yra mūsų pačių silpnumo išraiška.
"Surengti akistatą"
Pasak Klaipėdos savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjos Laimos Prižgintienės, dėl mokytojų bendravimo problemų tėvai į Švietimo skyrių nėra kreipęsi.
"Manau, jog spręsti tokias problemas yra mokyklos kompetencija: yra įstaigos vadovas, klasės auklėtoja, vaiko gerovės komisija. Jeigu yra pagrindo - vadovas sprendžia, ką daryti, gali skirti mokytojui nuobaudą, - sakė vedėja. - Tačiau pirmiausia reikia išsiaiškinti situaciją. Manau, būtina išklausyti abi puses, surengti mokytojo ir mokinio akistatą. Joje turėtų dalyvauti ir įstaigos vadovas, ir tėvai."
Į klausimą, jeigu tėvai kreipiasi į mokyklos vadovą, bet situacija vis tiek nesikeičia, L. Prižgintienė atsakė, jog reikia kreiptis dar kartą, galima ir raštu: "Reikia išbandyti visus būdus."
Keičiamos autoritarinės nuostatos
19-oje šalies mokyklų nuo šių metų pradėtas projektas "Mokykla tėvams ir auklėtojams", kuriame daug dėmesio skiriama pedagogo ir vaiko santykių klausimams. Jį įgyvendina VO "Gelbėkit vaikus" su kitomis institucijomis. "Iki šiol daugelyje mokyklų vyravo autoritarinės nuostatos: mokytojas pasakė, vadinasi - šventa. Dabartiniu požiūriu, pedagogai turi išklausyti mokinius, leisti jiems savarankiškai priimti sprendimus, klysti, suprasti veiksmo priežasties ir pasėkmės ryšį", - sakė VO "Gelbėkit vaikus" generalinė direktorė Rasa Dičpetrienė. Apklausa, atlikta tarp pedagogų po pirmųjų projekto mokymų, parodė, kad jie turi per mažai kompetencijų užtikrinti mokinio emocinį ir psichologinį stabilumą.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą