Jis vertinant bendrai pagal 56 skirtingus parametrus surinko 68,27 taško iš 100 ir antroje vietoje esantį Kauno technologijos universitetą (KTU) lenkia bemaž dešimčia taškų (59,91).
Universitetų vertinimus naujame numeryje skelbiantis žurnalas „Reitingai“ pažymi, kad tarp universitetų, esančių 2–5 vietose, reikšmingo atotrūkio jau nėra. Trečias yra Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) su 54,1 taško, ketvirtas – Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VGTU) su 53,31 taško, penktas – Lietuvos sveikatos mokslų universitetas su 53,11 taško.
Universitetai reitinguoti pagal mokslo, meno ir/ar sporto veiklą bei personalo pasiekimus, esamą ir ateities akademinį personalą, alumnų kuriamą pridėtinę vertę ir darbdavių vertinimus bei kitus kriterijus.
Vertindami pokyčius aukštajame moksle, žurnalo autoriai spaudos konferencijoje trečiadienį sakė, kad jame vyksta teigiamos permainos.
„Dugnas buvo 2016 metais, nuo jo atsiplėšėme, vien stojamojo balo kartelės įvedimas situaciją gerokai pakoregavo (...), tiek vadovai, tiek dėstytojai džiaugiasi, kad studentų lygis auga, jie gali dirbti rimčiau, sudėtingesnes temas nagrinėti, nebereikia mokyklos spragų kai kada kamšyti“, – teigė žurnalo „Reitingai“ vyriausiasis redaktorius Gintaras Sarafinas.
Anot jo, sąlygos Lietuvos aukštosiose mokyklose – tiek universitetuose, tiek kolegijose – yra žymiai pagerėjusios visomis prasmėmis: infrastruktūra, tarptautiškumu ir kt.
„Kas svarbu – stiprėja ne viena ar dvi aukštosios mokyklos, o daugiau negu pusė. Tarkime, mes matome iš universitetų reitingo, kad dėl antros vietos konkuruoja net keturi universitetai“, – aiškino G. Sarafinas.
Eksperto žodžiais, „stulbinami“ pokyčiai vyksta ir profesiniame moksle. Tuo metu mokyklų situaciją reitingų autoriai vertina kritiškai.
„Daugybė tyrimų mums atskleidžia pakankamai niūrų paveikslą (...). Mokinių pasiekimai Lietuvoje negerėja dešimt metų, tai jau turi ilgalaikių pasekmių“, – teigė G. Sarafinas.
Pagal žurnale skelbiamą gimnazijų reitingą, geriausia mokinius atsirenkanti mokykla Lietuvoje Vilniaus licėjus, toliau rikiuojasi Vilniaus jėzuitų gimnazija, į trečią vietą nustūmusi KTU gimnaziją. Tarp mokinių neatsirenkančių mokyklų geriausiai įvertinti Klaipėdos licėjus, Panevėžio Juozo Balčikonio gimnazija, Vilniaus Šolomo Aleichemo ORT gimnazija.
„Iš palyginimo matome, kad akivaizdžiai didėja praraja tarp gerųjų mokyklų ir prastųjų“, – pažymėjo žurnalo „Reitingai“ vyriausiasis redaktorius.
Kolegijoms – darbdavių komplimentai
Valstybinių kolegijų reitingo viršūnėje, kaip ir keletą pastarųjų metų, yra Vilniaus kolegija, toliau rikiuojasi Kauno kolegija, Kauno technikos kolegija, Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla, Vilniaus technologijų ir dizaino kolegija.
Tiek, universitetų, tiek kolegijų reitinge tarp kitų parametrų atsižvelgiama į darbdavių nuomonę. Pastarieji geriau atsiliepia būtent apie kolegijų absolventus.
„Lyginant universitetus ir kolegijas, pastebimas įdomius niuansas, kad universitetų absolventų žiniomis ir gebėjimais nepatenkintų darbdavių yra gerokai daugiau negu kolegijų, tai yra kolegijų absolventais labiau patenkinti darbdaviai“, – sakė „Reitingų“ žurnalistė Jonė Kučinskaitė.
Spaudos konferencijoje dalyvavęs Vilniaus kolegijos direktorius Gintautas Bražiūnas džiaugėsi, kad kolegijos nebepriešinamos su universitetais, kad kolegijų suteikiamas išsilavinimas yra vertinamas. Tačiau jis abejojo valdžios užmoju šiemet planuojamas papildomas valstybės finansuojamas labiausiai kreipti į kolegijas.
„Situacija tokia, kad mes to neįvykdysime, aš galiu krauju pasirašyti šiandien, kad mes to neįvykdyme, nes pernai jau palikome laisvus krepšelius, kai buvo mažiau, mes neįvykdėme, ir balas praeinamas buvo mažesnis“, – aiškino G. Bražiūnas.
Valstybės finansavimas kitais mokslo metais numatytas maždaug 2 tūkst. daugiau kolegijų bakalauro studijų studentų nei per 2017 metų priėmimą.
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą