Seimas pritarė valstybinių universitetų pertvarkos planui
Seimas pritarė valstybinių universitetų pertvarkos planui

Seimas savo nutarimu pritarė Valstybinių universitetų tinklo optimizavimo planui.

Vilniuje ir Kaune planuojama sutelkti po vieną klasikinį, plačios aprėpties tyrimų universitetą. Šiuose miestuose taip pat gali veikti profiliniai technologijos, sveikatos mokslų ir menų universitetai. 

Taip pat žadama išlaikyti Klaipėdoje ir Šiauliuose regionų poreikius atitinkančius ir savo išskirtinumu pasižyminčius universitetinio mokslo centrus, kurie gali būti kitų universitetų padaliniai; sutelkti švietimo ir ugdymo mokslinius tyrimus ir pedagogų rengimą klasikiniuose universitetuose ir Šiaulių universitetiniame mokslo centre, išvengiant dubliavimo miesto mastu.

Nustatyta, kad galutinis sprendimas jungti ar kurti naujas aukštąsias mokyklas bus priimtas tik po to, kai bus nustatyta, kad jungiamos ar naujai steigiamos aukštosios mokyklos būtų pajėgios įgyvendinti Vyriausybės nustatytus tikslus ir atitikti patvirtintus kokybinius studijų ir mokslo kriterijus.

Nutarime įvardijami stipriausi šalies universitetai: Vilniaus mieste - Vilniaus universitetas, Vilniaus Gedimino technikos universitetas; Kauno mieste ir regione - Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Kauno technologijos universitetas. Siekiant užtikrinti Lietuvos aukštojo mokslo sistemos pažangą, šie universitetai bus laikomi aukštojo mokslo tinklo optimizavimo atramomis.

Nutarimu įtvirtinta, kad profilinių Vilniaus universitetų - Mykolo Romerio universiteto, Lietuvos edukologijos universiteto - studijų kryptys dubliuojasi su Vilniaus universiteto studijų kryptimis, o Kaune tarpusavyje dubliuojasi nemaža dalis Vytauto Didžiojo universiteto, Aleksandro Stulginskio universiteto, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, Kauno technologijos universiteto ir Vilniuje esančių universitetų Kauno fakultetų studijų krypčių. 

Dokumente teigiama, kad Lietuvos muzikos ir teatro akademija ir Vilniaus dailės akademija veikia artimose veiklos srityse. Jose (kartu su Vilniaus dailės akademijos fakultetais Kaune, Klaipėdoje ir Telšiuose) studijuoja nedaug studentų, abiejų akademijų tarpusavio sinergija yra menka. Tad menų studijų akademiniai ir administraciniai ištekliai, infrastruktūra šalies mastu nėra naudojami pačiu efektyviausiu būdu.

Vadovaujantis nuostata, kad pedagogų rengimas turi vykti stipriausiuose šalies universitetuose, nutarime įtvirtinta, kad pedagogų rengimo centrai ateityje turėtų būti vystomi abiejuose svarbiausiuose universitetiniuose miestuose Kaune ir Vilniuje, o specialiosios pedagogikos - dar ir stiprias tos krypties pedagogų rengimo tradicijas turinčiuose Šiauliuose.

Nutarime įtvirtinta, kad aukštųjų mokyklų finansavimas bus grindžiamas Vyriausybės patvirtintais studijų ir mokslo kokybės kriterijais, finansinius išteklius sutelkiant į geriausią studijų ir mokslo kokybę, tarptautinį konkurencingumą Europoje ir pasaulyje užtikrinančius pažangiausius universitetus.

Vyriausybei iki 2017 m. gruodžio 1 d. pasiūlyta parengti šio plano įgyvendinimo priemones ir kitus teisės aktus, užtikrinant jų atitiktį Vyriausybės programai.

Siekiama, kad, įgyvendinus planą ir kitas būtinas aukštojo mokslo sektoriaus reformas, 2030 metais Lietuvos aukštojo mokslo sistemoje būtų vykdomi aukščiausio lygio, tarptautiniu mastu konkurencingi moksliniai tyrimai, studijos ir taikomoji inovacinė veikla. Lietuvos aukštosios mokyklos turėtų tapti tarptautiniais studentų ir mokslininkų traukos centrais; svarbiausiose šalies mokslo ir studijų plėtros srityse būtų sutelkta tarptautinio lygio mokslininkų kritinė masė.

Įgyvendinus planą, tyrėjo ir dėstytojo darbas Lietuvoje turėtų tapti vienu iš labiausiai prestižinių darbų. Tikimasi, kad mokslas ir studijos atitiks šalies visuomenės, valstybės ir verslo poreikius ir bus vienas iš svarbiausių jų nuolatinio atsinaujinimo, konkurencingumo, technologinių ir socialinių inovacijų kūrimo šaltinių.

Už nutarimą ketvirtadienį balsavo 77 parlamentarai, 6 buvo prieš, 31 susilaikė. 

Raktažodžiai
Sidebar placeholder