Šimtukininkė: "Mėgstu džiaugtis kukliai"

Milda aukščiausiais balais buvo įvertinta už matematikos, istorijos bei anglų kalbos egzaminus. Iki ketvirtojo - lietuvių kalbos ir literatūros - šimtuko jai pritrūko vos vieno balo. Tačiau sėkme rezultato mergina nevadina - pasak jos, jis atspindi įdėtą darbą.

Darbas, darbas, darbas

Susitikome lyjant lietui, tačiau M. Venckutė nuolat šypsojosi - "Mėgstu džiaugtis, bet mėgstu džiaugtis kukliai, o dabar gaunu tiek dėmesio. Yra daug žmonių, kurie daug stengėsi, bet ne visiems taip pasisekė."

Vis dėlto paklausta apie sėkmę, pokalbininkė tvirtina, jog svarbiausia - darbas.

"Mano tikslas buvo iš visų dalykų gauti per 90 balų, kad įstočiau į norimą vietą. Trys šimtukai buvo siurprizas, bet mano tėvai visada sakydavo: "Iš visko bus šimtukai." Beveik pataikė, tačiau tai nemažina džiaugsmo, - šypsosi M. Venckutė. - Visiškai sėkme to nepavadinčiau. Sėkmė gali būti nuo 95 iki 100 balų - kiek tiksliai gausi, bet mano atveju tai buvo sistemiškas ir labai nuoseklus darbas."

Pasak Mildos, reikia turėti daug noro, bet daug svarbiau - užsispyrimas ir valia tą norą paversti realybe.

"Tų paskutinių komponentų daugeliui ir pritrūksta. Visi nori gerų rezultatų, bet valia ir aistra mokslui yra labai svarbu. Aš mokydamasi jaučiu malonumą, tad rezultatų siekimas buvo ilgalaikis ir natūralus", - paprastai dėsto pokalbininkė.

Kryptis - politika

Milda sako jau užpildžiusi prašymą studijoms - norinti Vilniaus universitete studijuoti politikos mokslus, nors anksčiau svarstė ir apie mediciną bei kitus socialinius mokslus. Vis dėlto nugalėjo politikos mokslai - sritis, kurioje M. Venckutė tikisi save geriausiai realizuoti.

O ar gavus puikius įvertinimus nebuvo minties studijuoti užsienyje?

"Jaučiasi spaudimas, kad užsienyje studijų kokybė geresnė. Bet išsikėliau sau tikslą - arba stoti į geriausius užsienio universitetus, arba pasilikti Lietuvoje. Kai apsisprendžiau dėl specialybės, net nebandžiau stoti užsienyje. Labai noriu arba dirbti Lietuvoje, arba reprezentuoti ją užsienyje, galbūt - Europos Sąjungos institucijose. Manau, pirmiausia reikia gerai apsižvalgyti ten, kur gyveni, prieš neriant į gilesnius vandenis", - teigė abiturientė.

Ji pati užsienyje norėtų rinktis magistrantūros studijas - tarptautinius santykius ir diplomatiją. Tačiau tik tuomet, kai sako suprasianti, kas vyksta gimtoje šalyje.

"Norisi prisidėti prie visuotinės gerovės. Viena svajonių - dirbti ES, Jungtinių Tautų organizacijoje, - pasakoja M. Venckutė. - Politika glaudžiai susijusi ir su teisine sistema. Nesitikiu, kad studijos bus labai lengvos, tempas bus didelis, bet, manau viskas pavyks. Norėčiau iš universiteto pasiimti kiek tik galiu daugiausiai."

Egzaminai - kokių tikėjosi

Nors viešojoje erdvėje buvo daug nusiskundimų dėl egzaminų sudėtingumo, šimtukininkė tikina, jog priekaištų neturi.

"Bent tie keturi, kuriuos laikiau, buvo tokie, kokių tikėjausi, ir kokie, mano nuomone, turėtų būti. Aš manau, kad jie nebuvo per sunkūs - jie nebuvo per lengvi, bet keista, kad sulaukė tiek kritikos viešoje erdvėje. Nebuvo taip, kad išėjusi iš egzamino pagalvočiau, jog šįkart egzaminų sudarytojai persistengė. Nebuvo lengva, bet buvo įveikiama ir viskas buvo pagal programą", - nuomonę išdėstė abiturientė, dalyvavusi ir Nacionalinės moksleivių akademijos veikloje.

Pasak jos, tai, kad šiemet buvo gana daug neišlaikiusiųjų, gali rodyti, kad galbūt dalis neadekvačiai pasirinko egzaminus.

"Kiekvienas egzaminas turi savo specifiką - reikia žinoti esminius dalykus, kuriuos reikia paminėti. Gal iš dalies ir gerai, kad kiek daugiau neišlaikiusiųjų, nes taip išsigrynina, ar tu vos "ištempi", ar tu tikrai moki", - sakė M. Venckutė.

Pasak jos, kad keistųsi situacija, reikėtų pradėti nuo požiūrio į švietimą keitimo.

"Investuojant į švietimą galima labai daug pasiekti. Vis bandoma reformuoti, galbūt šįkart reformos baigsis sėkmingai. Tai tokia sritis, kurioje viskas turi nuolat atsinaujinti. Skaudžiausia, kai išgirstu, kad mokiniai nori mokytis daugiau nei iš jų reikalaujama. Čia yra problema, kurią reiktų taisyti, nes jei mokinių žingeidumas yra didesnis, jiems reikia duoti daugiau, nes bandant mokytis savarankiškai ne visada žinai, iš kur tos informacijos gauti, - kalbėjo M. Venckutė.

- Bet ne visiems to reikia. Pažįstu žmonių, kurie yra labai nuostabūs, bet jiems tiek žinių nereikia, nes jie nebus akademikai. Dabar švietimo sistemoje dėmesys nukreiptas į tuos, kuriems sekasi prasčiau, norint jiems padėti, bet, mano galva, labai svarbus ir didesnis dėmesys gabiems vaikams - tai juos motyvuoja daryti dar daugiau."

DVIESE. Kartu su M. Venckute šiemet tris šimtukus gavo ir "Ąžuolyno" gimnaziją baigusi Mai Nguyen Ngoc (dešinėje) - už chemijos, matematikos ir anglų kalbos egzaminus.

"Esu perfekcionistė"

Mergina prisipažįsta, jog kartais yra vadinama geriete, tačiau kai tai išgirsta, primena, jog taip būna ne visada.

"Esu šiek tiek perfekcionistė, kartais gal ir per daug, bet tai padeda siekti aukščiausių rezultatų. Jei kažko labai noriu, stengiuosi tai pasiekti kiek tik galiu. Labai mėgstu bendrauti, stengiuosi būti tolerantiška ir kiekvieną žmogų priimu tokį, koks jis yra. Tolerancija ir pagarba kitam yra tie dalykai, kuriuos turėtų puoselėti kiekvienas", - įsitikinusi Milda.

Paklausta apie laisvalaikį, juokdamasi sako, kad tai - skaudus klausimas.

"Paprastai per mokslo metus nėra ribos tarp mano mokymosi ir laisvo laiko. Apskritai, jei turiu laisvo laiko, mėgstu skaityti - grožinę bei saviugdos literatūrą, muzikuoti, mokykloje dainavau chore, ansamblyje, grojau fortepijonu. Laiko reikia skirti ir šeimai, draugams. Turiu dar dvi seseris, esu vyriausia, tai savotiškai įpareigoja", - apie kasdienybę pasakojo Milda.

Tačiau ji randa laiko dar ir darbui - jau antrą vasarą dirba kempinge.

"Kai jūs man paskambinote, stovėjau su šluota ir guminėmis pirštinėmis (juokiasi. - Autor. past.). Tai nieko ypatingo, tačiau tai - ir patirtis, ir užsidirbami pinigai. Be to, labai šaunūs vadovai", - sakė M. Venckutė.