Studijas užsienyje lydi išbandymai

Studijas užsienyje lydi išbandymai

19-me­tis Li­nas Jan­kaus­kas nuo ru­dens stu­di­juos Ško­ti­jos Stir­lin­go uni­ver­si­te­te. Me­tus pra­lei­do Aber­dy­ne, kur stu­di­juo­ja ke­li šim­tai lie­tu­vių. Stu­di­jos pi­ges­nės, gy­ve­ni­mo ko­ky­bė – ge­res­nė, bet ne vis­kas ro­ži­nės spal­vos. Da­lis lie­tu­vių pra­si­ge­ria, tam­pa pri­klau­so­mi nuo nar­ko­ti­kų. O tė­vai nie­ko ne­ži­no­da­mi, jų svai­ga­lams siun­čia pi­ni­gų.

Pa­si­rin­ko Eu­ro­pą, ne Ame­ri­ką

Bū­da­mas de­šim­to­ku, Li­nas pa­gal mai­nų pro­gra­mą me­tams iš­vy­ko mo­ky­tis į Rok­for­dą (mies­tą ne­to­li Či­ka­gos, JAV). Ge­rai se­kė­si, to­dėl dar pa­si­mo­kęs nuo­to­li­niu bū­du, jis Ame­ri­ko­je bai­gė mo­kyk­lą.

„Stu­di­juo­ti Ame­ri­ko­je ne­pa­si­li­kau, nes ten stu­di­jos – la­bai bran­gios. Jei ir bū­tų pa­vy­kę gau­ti sti­pen­di­ją, ji pa­deng­tų tik 80 pro­cen­tų stu­di­jų mo­kes­čio. Nuo 40 tūks­tan­čių do­le­rių už stu­di­jų me­tus 8 tūks­tan­čius tu­rė­čiau pa­deng­ti pa­ts. Man ir tė­vams tai – per bran­gu“, – vie­ną iš pa­grin­di­nių prie­žas­čių, pa­ska­ti­nu­sių stu­di­jų žval­gy­tis Eu­ro­po­je, sa­kė vai­ki­nas.

Jo nuo­mo­ne, ir moks­lo ko­ky­bė, jei neįs­to­ji į pres­ti­ži­nius uni­ver­si­te­tus Ame­ri­ko­je, pra­stes­nė nei Eu­ro­po­je.

„Ka­dan­gi esu iš Eu­ro­pos, ne­bū­čiau ir pa­pil­do­mo dar­bo ten su­si­ra­dęs, ne­bent uni­ver­si­te­to te­ri­to­ri­jo­je“, – sa­ko stu­den­tas.

Aukš­ti rei­tin­gai ir pa­ra­ma

Ko­dėl Ško­ti­ja? „Stu­di­jos ang­lų kal­ba ir aukš­tą rei­tin­gą pa­sau­ly­je uži­man­tys uni­ver­si­te­tai“, – trum­pai api­bū­di­na Li­nas ir skai­čiuo­ja, kad Lie­tu­vos uni­ver­si­te­tus rei­tin­guo­se Jung­ti­nės Ka­ra­lys­tės aukš­to­sios mo­kyk­los len­kia per 500 vie­tų.

Me­tus Aber­dy­ne lietuvis pra­lei­do, no­rė­da­mas ga­lu­ti­nai ap­si­spręs­ti dėl stu­di­jų Ško­ti­jo­je.

Pra­šy­mus pa­da­vė į pen­kis Ško­ti­jos uni­ver­si­te­tus. Įs­to­ti į maž­daug 40 vie­tą pa­sau­ly­je uži­man­tį Šv. And­rie­jaus uni­ver­si­te­tą Li­nui ne­pa­vy­ko. „Gal ir ge­rai, – da­bar svars­to, – pra­gy­ve­ni­mas bū­tų bu­vęs la­bai bran­gus. Šis uni­ver­si­te­tas ypač iš­po­pu­lia­rė­jo, kai jį bai­gė prin­cas Vil­ja­mas“.

Stir­lin­go uni­ver­si­te­tas lietuvį pa­vi­lio­jo aukš­tai ver­ti­na­mo­mis psi­cho­lo­gi­jos ir rinkodaros stu­di­jo­mis, ku­rios jį do­mi­no. Mo­kes­tis už stu­di­jas čia ES pi­lie­čiams šiuo me­tu yra 1820 sva­rų me­tams. Ško­ti­jos vy­riau­sy­bė kol kas šį mo­kes­tį pa­den­gia. „Jei­gu nu­spręs­tų ne­be­deng­ti, man stu­di­jos Ško­ti­jo­je vis tiek bū­tų pi­ges­nės, nei, pa­vyz­džiui, Vil­niaus uni­ver­si­te­te“, – skai­čiuo­ja vai­ki­nas.

Ne vis­kas ro­ži­nės spal­vos

Li­nas pa­ju­to au­gan­tį ško­tų prie­šiš­ku­mą ne tik stu­den­tams iš Lie­tu­vos, bet ir iš ki­tų Eu­ro­pos vals­ty­bių. Iš da­lies vai­ki­nas tai pa­tei­si­na: „At­va­žiuo­ja to­kių, ku­rie vi­siš­kai ne­si­sten­gia iš­mok­ti kal­bos, iš­šau­kian­čiai el­gia­si“.

Pa­sek­mes jun­ta ir nu­si­tei­kę rim­toms stu­di­joms. „Vie­na lie­tu­vai­tė mi­nė­jo, kaip iš ei­li­nio sto­jan­čio­jo rei­ka­la­vę 32 ba­ka­lau­rea­to kla­sės eg­za­mi­nų ba­lų, priė­mi­mo ko­mi­si­jos na­riai, pa­ma­tę lie­tu­vių pa­var­dę, pa­rei­ka­la­vo 38 ba­lų“, – pa­sa­ko­jo jis.

Į Edin­bur­go, Šv. And­rie­jaus uni­ver­si­te­tus, anot jo, pa­vyks­ta pa­tek­ti re­tam lie­tu­viui: „Į Glaz­gą įsto­jo iš eg­za­mi­nų su­rin­ku­sie­ji per 90 pro­cen­tų. Sto­da­mas Edin­bur­ge ga­li bū­ti su­rin­kęs ir 95–96 pro­cen­tus, ta­čiau ne­bū­si tik­ras, kad įsto­si. Ver­ti­na­mos ir ang­lų kal­bos ži­nios, gir­dė­jau pa­sa­ko­ji­mų, kad priė­mi­mo ko­mi­si­jos na­riai ga­li bū­ti tie­siog be nuo­tai­kos ir ta­vęs ne­priim­ti.“

Sto­jan­čių­jų priė­mi­mo rei­ka­la­vi­mai griež­ti­na­mi ir dėl to, kad spar­čiai au­ga no­rin­čių stu­di­juo­ti Ško­ti­jos uni­ver­si­te­tuo­se skai­čius. Li­no ži­nio­mis, į Aber­dy­no uni­ver­si­te­tą šie­met bu­vo pa­teik­ta 15 tūks­tan­čių pir­ma­kur­sių pra­šy­mų stu­di­juo­ti. Di­de­lis no­rin­čių stu­di­juo­ti skai­čius šie­met bu­vo ir Stir­lin­ge. Tarp jų – abi­tu­rien­tai iš Šiau­lių, Pa­ne­vė­žio, Kau­no, vie­nas ki­tas – iš Aly­taus, Ma­ri­jam­po­lės.

Vie­ni lei­džia pra­mo­goms, ki­ti gy­ve­na su­si­spau­dę

Lietuviui Aber­dy­ne te­ko su­tik­ti ne vie­ną lie­tu­vį stu­den­tą, ku­ris iš tė­vų ir dar­bo per mė­ne­sį pra­gy­ve­ni­mui su­ren­ka apie 2000 sva­rų.

„Bet jau­ni­mė­lis pi­ni­gus lengva ranka iš­lei­džia pra­mo­goms“, – pa­sa­ko­ja Li­nas.

Jį liū­di­na pra­si­gė­rę, nuo nar­ko­ti­kų ap­svai­gę jau­nuo­liai, ku­rie pra­mie­ga ir dar­bą, ir stu­di­jas. „Ga­liau­siai juos iš­me­ta iš uni­ver­si­te­to, dar­bo, o tė­ve­liai to­liau jų svai­ga­lams siun­čia pi­ni­gus“, – Li­nas ra­gi­na tė­vus pa­si­do­mė­ti, ką sve­tur vei­kia jų vai­kai.

„Ži­no­ma, yra ir to­kių, ku­rie per mė­ne­sį Ško­ti­jo­je iš­gy­ve­na už 600 li­tų: su­ge­ba ir nau­jų dra­bu­žių nu­si­pirk­ti, ir mais­tui už­ten­ka, ir į spor­to klu­bą nuei­na“, – pa­sa­ko­ja vai­ki­nas.

Bend­ra­bu­tis at­siei­na nuo 260 iki 480 sva­rų per mė­ne­sį. Vie­no kam­ba­rio bu­tas (sve­tai­nė su vir­tu­ve ir mie­ga­ma­sis), ku­ria­me lie­tu­viai stu­den­tai ne­re­tai įsi­gud­ri­na gy­ven­ti tri­se, kai­nuo­ja nuo 200 iki 600 sva­rų.

„La­biau­siai džiu­gi­na ma­ži pa­pil­do­mi mo­kes­čiai – tik už elekt­rą ir du­jas, su­da­ran­tys vi­du­ti­niš­kai apie 40 sva­rų mė­ne­siui“, – skai­čiuo­ja vai­ki­nas. Būs­to mo­kes­tis, ku­rį su­da­ro mo­kes­čiai už šiukš­les, ap­lin­kos (kie­mų, laip­ti­nių) prie­žiū­rą, šal­tą van­de­nį, per me­tus – 1000 sva­rų, ta­čiau stu­den­tai nuo šio mo­kes­čio at­lei­džia­mi.

Lie­tu­viai mais­tui per sa­vai­tę yra įsi­gud­ri­nę iš­leis­ti apie 20 sva­rų, val­gy­da­mi ma­ka­ro­nus ir šal­dy­tą mais­tą. „30–40 sva­rų iš­lei­si, jei dar pirk­si švie­žių dar­žo­vių, mė­sos“, – skai­čiuo­ja Li­nas.

Iš­nau­do­ji­mo po­žy­mių yra ir ten

Nu­si­tei­kęs Ško­ti­jo­je stu­di­jas de­rin­ti su dar­bu, Li­nas per 8 Aber­dy­ne pra­leis­tus mė­ne­sius pa­kei­tė ke­tu­ris dar­bus. Pir­miau­sia įsi­dar­bi­no pa­da­vė­ju, ta­čiau ke­lio­nė į dar­bą truk­da­vo per il­gai – apie pust­re­čios va­lan­dos.

Vė­liau mies­to cent­ro ba­re dir­bo bar­me­nu. Čia vai­ki­nui trū­ko bend­ra­vi­mo, nes bar­me­no dar­bas Ško­ti­jo­je, ki­taip nei Lie­tu­vo­je, ap­si­ri­bo­jo vien grei­tu klien­tų ap­tar­na­vi­mu.

Pa­dir­bęs grei­to mais­to res­to­ra­ne ka­si­nin­ku, ga­liau­siai ki­ta­me res­to­ra­ne įsi­dar­bi­no pa­gal­bi­niu dar­bi­nin­ku.

Ne­ma­lo­nių ne­ti­kė­tu­mų dar­be neiš­ven­gė: vie­ni darb­da­viai ven­gė mo­kė­ti už jo ati­dirb­tas va­lan­das, ki­ti ne­da­vė tiek ir to­kių dar­bo va­lan­dų, ku­rių no­rė­jo. „Ju­tau nuo­la­ti­nę įtam­pą dėl atei­ties, nes ne­ži­no­jau, kiek dirb­siu, ar iš vi­so tu­rė­siu dar­bo ir kiek už jį už­dirb­siu“, – pa­sa­ko­jo Li­nas.

Ar taip el­gia­ma­si tik su už­sie­nie­čiais, ar ir su vie­ti­niais?

„Bė­da ta, kad mai­ti­ni­mo sek­to­riu­je įsi­tvir­ti­nę Ar­ti­mų­jų Ry­tų ir Af­ri­kos at­sto­vai, ku­riems ne­mo­kė­ti dar­buo­to­jams at­ly­gi­ni­mo yra nor­ma­lu, – pa­sa­ko­ja vai­ki­nas. – Ko­le­gės pa­sa­ko­jo, kad joms – ga­na įpras­ti darb­da­vių pa­siū­ly­mai už pa­pil­do­mą at­ly­gį su­teik­ti in­ty­mias pa­slau­gas“.

Vis dėl­to Li­nas, pra­dė­jęs stu­di­juo­ti, ne­pra­ran­da vil­čių įsi­dar­bin­ti tarp­tau­ti­nė­je kom­pa­ni­jo­je, kad ir už ma­žes­nį, bet sta­bi­lų at­ly­gį ir jam tin­kan­čioms dar­bo va­lan­do­mis.

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder