Sužinojusi, kiek teršalų skleidžia laivai, laivybos entuziastė išsižadėjo kruizų

Klimato aktyvistai susirūpinę stebi didėjančią taršą ir protestuoja. Kiekvieną penktadienį visame pasaulyje vykstančias eitynes už švarų pasaulį "Fridays for future" mato daugelis. Juos įkvėpusi 16-metė Gretha Thunberg nebekeliauja lėktuvais. Kovoti už švarų pasaulį nekeliaujant gamtą teršiančiu transportu renkasi vis daugiau žmonių. Tarp jų - ir klaipėdietė G. Martinkutė.

Ji palaiko klimato kaitos stabdymo iniciatyvą. "Esu be galo laiminga, kad vyksta tokie renginiai, mokymai ir eitynės. Opios, visą žmoniją liečiančios temos yra vis labiau viešinamos, apie jas kalbama garsiai. Ypač nuostabu tai, kad jauni žmonės supranta klimato kaitos svarbą ir kaip greitai turime pakeisti dabartinę situaciją. Laiko nebėra. Tad reikia imtis konkrečių veiksmų ir kuo skubiau", - įsitikinusi ji.

O kodėl mergina pati priėmė sprendimą prisijungti prie gamtos saugotojų būrio? G. Martinkutė kalbėjo, kad tai lėmė jos atliktas tyrimas.

"Nesakau, kad nebūtų įdomu pakeliauti kruiziniu laivu, tačiau atlikusi tyrimą supratau, kiek laivų ilgą laiką plaukioja be jokio svaraus tikslo. Juose norima tik suteikti paslaugas ir pramogas vadinamiesiems keliautojams. Tačiau juk laivai - tai transporto priemonė. Deja, dažniausiai kruiziniai laivai tik marširuoja vandenyse, kol pramogautojai ilsisi. Man atrodo, kad tai milžiniškas resursų švaistymas", - įsitikinusi ji.

Baigiamąjį darbą studentė rengė pusę metų. "Dėl šios temos turėjau daug dvejonių, svarstymų", - pripažino ji.

Tačiau mergina negailėjo pagyrų dėstytojams. "Labai pagelbėjo Lietuvos Aukštosios Jūreivystės Mokyklos dėstytojai, praktikos bei baigiamojo darbo vadovai. Išsakė savo nuomonę, pasiūlymus ir bendrai priėmėme sprendimą, kokią temą pirmiausia man būtų įdomu gvildenti. Svarstėme, kas tikrai galėtų būti aktualu mano gimtajam uostamiesčiui. Pradėjusi rengti darbą, lankytis konferencijose bei pristatinėti savo straipsnius šia tema pajaučiau, kad pasirinkimas buvo tikrai teisingas tiek įdomumo, tiek aktualumo atžvilgiu", - džiaugėsi klaipėdietė.

Teršalų nemažėja

Tyrime G. Martinkutė akcentavo, kad kruizinė laivyba - tai dalis jūrų transporto sektoriaus, kuris praėjusiais metais įtrauktas į Paryžiaus susitarimą dėl klimato kaitos. Buvo iškeltas tikslas sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį bent 50 procentų. Šis tikslas turėtų būti pasiektas iki 2050-ųjų metų.

Deja, klaipėdietės tyrimo rezultatai parodė, kad bent 2014-2018 metais Klaipėdos uoste prisišvartavusių kruizinių laivų išmetamų teršalų kiekis nemažėjo.

Sunerimti turėtų ne tik Klaipėda. Anot G. Martinkutės, dažniausiai kruiziniai laivai keliauja po Karibų jūros regioną. Antroje vietoje - Viduržemio jūros regionas.

Tiesa, tyrimas kartu parodė, kad kruizinių laivų pramonė, siekdama tiekti nebrangias, linksmas ir įsimintinas atostogas poilsiautojams, mėgina mažinti ir kelionės išlaidas, tad yra dedamos didelės pastangos patobulinti laivus ir jų šiukšlių šalinimo sistemas, taupyti kurą.

Analizuodama keliamus reikalavimus dėl oro taršos mažinimo, G. Martinkutė pastebėjo, kad priimami vis griežtesni apribojimai, teikiami pasiūlymai bei metodai, kaip statyti naujus laivus, kurių oro tarša būtų mažesnė. Deja, anot jos, laivai ir toliau teršia. Kokį poveikį pasauliui tai daro? Užteršiami ne tik vandenys, bet ir atmosfera, dirvožemiai, todėl aplinka rūgštėja, stratosferos ozono sluoksnis plonėja.

Kenkia klaipėdiečių sveikatai

O kaip stipriai aplinką teršia kruiziniai laivai, pasiekiantys Klaipėdą?

"Nustatyta, kad nuo 2014 iki 2018 m. kuro sunaudojimas išaugo beveik 8 proc. (nuo 2,9 t iki 3,1 t), o išmetamo anglies dioksido kiekis - taip pat 8 proc. (nuo 9,2 t iki 9,9 t)", - dėstoma tyrime.

G. Martinkutė aiškino, kad Klaipėdos valstybinis jūrų uostas yra tarpinis uostas be nakvynės. "Tarpiniuose uostuose daug dėmesio skiriama sparčiam ir kokybiškam keleivių aptarnavimui. Reikalinga greita reakcija į susiklosčiusias situacijas, būtinas geras susisiekimas su keleiviniu transportu, suteikiančiu galimybę poilsiautojams apžiūrėti miestą bei lankytinas vietas ir reikiamu laiku saugiai grįžti į laivą", - akcentavo ji.

Klaipėdietė pažymėjo, kad stovintis laivas prie krantinės neišmeta tiek teršalų, kiek judantis.

Tačiau atsižvelgiant į faktą, jog kruiziniai terminalai dažniausiai įkuriami netoli miesto centrų, urbanistinių vietovių bei palankių susisiekimo įstaigų, didžioji dalis išmetamų teršalų pasklinda po minėtas vietas ir kelia didžiulį pavojų žmogaus sveikatai bei aplinkai. Ne išimtis ir Klaipėdos uostas, kuriame Kruizinis laivų terminalas įsikūręs pačiame senamiesčio centre.

Kruiziniai laivai gali būti priimami ir Centriniame Klaipėdos terminale, kuris nuo senamiesčio nutolęs per 4-5 kilometrus. Čia per metus aptarnaujama apie 500 tūkst. keleivių.

Tyrimas parodė, kad nuo 2014 iki 2018 metų Klaipėdos uostą kasmet aplanko apie 57 kruiziniai laivai, turintys 74 tūkst. vietų keleiviams.

"Analizuojant pirmus tris tiriamus metus matomas kruizinių laivų skaičiaus sumažėjimas, tačiau tuo pačiu laikotarpiu keleivių skaičius augo. Taip įvyko todėl, kad Klaipėdos valstybinį jūrų uostą aplankė didesni kruiziniai laivai, techniškai pajėgūs gabenti daugiau keleivių", - dėstė G. Martinkutė.

Tai lemia, kad vienam keleiviui tenka vis mažiau sunaudojamo kuro, tačiau, pasak G. Martinkutės, kruizinė laivyba toliau plėsis.

Kaip stabdyti taršą?

Anot G. Martinkutės, nors atliktas tyrimas leidžia teigti, kad didesni ir naujesni laivai kur kas mažiau teršia aplinką, tačiau išmetamas bendras anglies dioksido kiekis vis vien išlieka nemažas.

Tad kaip būtų galima šią problemą išspręsti?

"Kalbant apie oro taršą iš laivų stovint prie krantinės kone dažniausia siūloma idėja - laivui prisijungti prie miesto tiekiamos elektros. Tai leidžia išjungti laivo pagrindinius ir pagalbinius variklius, taip sumažinant emisiją iki nulio. Laivo elektromechanikai yra atsakingi už elektros energijos perjungimą nuo laivo dyzelinių elektros generatorių prie krantinės elektros šaltinio", - aiškino G. Martinkutė.

Tiesa, ji pažymėjo, kad šis perjungimo procesas trunka nemažai laiko. Dėl to šis metodas labai retai naudojamas kruizinėje laivyboje. "Taip pat šio metodo nenaudojimą Klaipėdos uoste lemia ir kruizinių laivų per trumpas stovėjimo laikas prie krantinės. Dažniau prijungimas prie elektros yra naudojamas didesniuose uostuose, kai laivų keleiviai apsistoja uoste su nakvyne", - tyrime teigė klaipėdietė.

Tiesa, teigė ji, jau yra sukurta integruota sistema, leidžianti laivams, esantiems uostuose, greitai ir lengvai atlikti elektros perjungimą nuo laivo prie kranto ir atvirkščiai. Anot G. Martinkutės, ji reikalauja atlikti žymiai mažiau veiksmų, taigi, Klaipėda galėtų apie ją pagalvoti.

Ji aiškino, kad laivų savininkams būtų tikslinga atsižvelgti ir į rinkos siūlomas alternatyvias kuro rūšis.

"Biodegalai turi labai mažą sieros kiekį ir išskiria mažai anglies dioksido. Bioetanolis gali būti tvariai gaminamas iš atliekų ir lignoceliuliozės (krakmolo turinčių) žaliavų, turinčių daug didesnį tiekimo potencialą, galintį pakeisti visą iškastinį kurą laivybos sektoriuje. <