Sveikatos mokslai Klaipėdos universitete privalo išlikti – to reikalauja jūrinio regiono specifika

Jūra, pušynai, švarus ir gaivus oras į pajūrį kasmet sutraukia minias žmonių, trokštančių pailsėti, atgauti jėgas, sustiprinti sveikatą. Prie jūros yra didžiausi šalies kurortai, sanatorijos, kuriose reabilitacijos paslaugas gauna ligoniai iš visos Lietuvos . Čia sparčiai kuriasi turizmo infrastruktūra, orientuota į sveikatinimą.

„Visai šiai sveikatinimo industrijai reikalingi kvalifikuoti darbuotojai. Tokie, atitinkantys visus jūrinio regiono poreikius, rengiami Klaipėdos universitete. Todėl Sveikatos mokslų fakulteto vizija, svarstant šalies universitetų pertvarkos planą, tiesiog negali būti pamiršta, ar ignorojama“ – sako KU Sveikatos mokslų fakulteto dekanas prof. Artūras Razbadauskas.

Sveikatos mokslų fakulteteas yra didžiausias ir stipriausias Klaipėdos universitete. Šiuo metu čia studijuoja beveik 1500 studentų, apie 200 iš jų – atvykę iš užsienio šalių. Panaikinus Sveikatos mokslus, studentų skaičius Klaipėdos universitete kristų drastiškai. Žlugdyti regiono poreikius atitinkančią ir aukštą studijų kokybę užtikrinančią infrastruktūrą būtų neprotinga pažvelgus ir į tarptautinių ekspertų vertinimus bei rekomendacijas - Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras (MOSTA) jūrinius sveikatos mokslus Klaipėdos universitete įvertino kaip atitinkančius tarptautinius standartus, o čia atliekamus mokslinius tyrimus slaugos srityje pripažino geriausiais Lietuvoje.

MOSTA ekspertų vertinimo objektų spektras buvo itin platus – nuo strategijos, plėtros perspektyvų iki mokslo santykio su verslu, inovacijų, tarptautiškumo ar turimos, moksliniams tyrimams atlikti reikalingos infrastruktūros.

„Visus su mokslo tyrimų kokybe susijusius aspektus ekspertai įvertino labai gerai, – sako Sveikatos mokslų dekanas prof. A. Razbdauskas. – Konstatuojama, kad aukštą vykdomų mokslinių tyrimų lygį rodo tarptautinių publikacijų ir daugiausia cituojamų publikacijų proporcija. KU yra santykinai daugiausiai mokslinių straipsnių publikuojančių šalies universitetų penketuke.“

Pasak prof. A. Razbadausko, ekspertai itin palankiai atsiliepė apie fakulteto biotechnologijos mokslo specialistų vykdomus tyrimus – Klaipėdos regione esančio geoterminio vandens panaudojimo kurortologijoje ir jūros aplinkos pritaikymo sveikatinimui, dar vadinamus mėlynąja biotechnologija. Atkreiptas dėmesys ir į didelį Visuomenės sveikatos mokslų srities mokslininkų įdirbį, sprendžiant pirminės sveikatos priežiūros organizavimo klausimus.

Geriausiai Lietuvoje slaugos tyrimus įvertinę MOSTA ekspertai pažymėjo, kad vidutinė gyvenimo trukmė ilgėja – visuomenė sensta. Žmonės laukia sprendimų, galinčių padėti senti patogiai ir oriai. Todėl slaugos ir socialinio darbo sričių mokslininkų vykdomiems tyrimams sveiko senėjimo srityse atsiveria itin didžiulė perspektyva.

Teiginiai, kad Klaipėdos universitetas valstybės biudžetui yra per didelė našta – nepagrįsti. Tereikia palyginti, kiek valstybės skiriamų lėšų tenka vienam Klaipėdos universtitete studijuojančiam studentui ir didžiųjų Vilniaus ar Kauno universitetų studentams. Bemat taps aišku, kad daugiausia lėšų nukeliauja būtent centruose esančioms mokslo įstaigoms.

Valstybės finansuojamų studijų dalis Klaipėdos universiteto biudžete sudaro iki 30 proc. Visa kita universitetas užsidirba - iš mokamas studijas pajūryje pasirinkusių studentų, arba vykdydamas mokslinius projektus. Taigi - bandymas priversti atsisakyti perspektyvių mokslinių tyrimų, ar už kokybišką išsilavinimą mokančių studentų, yra ne kas kita, o kišimasis į ir taip aršią mokslo įstaigų konkurenciją.

Aukštojo mokslo reorganizacija – būtina. Tačiau ne naikinant, o stiprinant tai, kas yra geriausia. Klaipėdos universiteto Tarybos nuomone, uostamiestyje būtina vienyti universiteto ir čia veikiančių kolegijų pajėgas.

„Kolegijos ir universitetas turi eiti kartu – taip yra Latvijoje ar Estijoje. – sako KU Sveikatos fakulteto dekanas prof. Artūras Razbadauskas. - Kolegijos specialistus profesiniame lygyje parengia labai gerai. Universitetas galėtų būti atsakingas už aukštesnės pakopos mokslą - magistrantūrą, doktorantūrą. Susivienijus potencialas būtų daug stipresnis. Kol „antklodę“ kiekvienas atskirai stengsimės patemti į savo pusę, tol nieko gero nebus.“

Turėti stiprų universitetą svarbu ir miestui, ir visam regionui. Jaunus žmones reikia išlaikyti čia. Tai galima pasiekti suteikiant aukštos kokybės studijas, pagal regiono darbo rinkos paklausą. Kitaip sustabdyti protų ir iniciatyvų nutekėjimą į didžiuosius šalies centrus, ar užsienio šalis - neįmanoma.

„Universitetas - nėra vien švietimo įstaiga. Tai svarbus veiksnys, stiprinantis visą regiono vystymąsi. Todėl į mokslo ir studijų reorganizacijos programą negalima žiūrėti tik kaip į švietimo sistemos dalį. Tai yra ir itin svarbus regioninės plėtros veiksnys“, – sako KU Sveikatos mokslų fakulteto dekanas prof. A. Razbadauskas.

Reklama