Vyras su sijonu, moteris - su priekalu
Jei pildytųsi Briuselio klerkų fantazijos, prie staklių gamyklose sukinėtųsi ne augaloti vyrukai, o dailiosios lyties atstovės. Tuo metu vyrai vietoj statybininko šalmo kaip darbo įrankius kur kas dažniau rinktųsi makiažo šepetėlius ir nagų dildes.
O kol taip nėra, ES šalims narėms, tenka kurpti strategijas bei rekomendacijas, kaip pasiekti, kad vyrų ir moterų įvairiose institucijose dirbtų po lygiai.
Štai Švietimo ir mokslo ministerija nusprendė, kad mūsų šalyje lyčių lygybės dar nepasiekta, kaip to reikalauja Europos Taryba. Todėl parengtas ir ministro pasirašytas įsakymas „Dėl rekomendacijų lygioms vyrų ir moterų galimybėms Lietuvos mokslo ir studijų institucijose užtikrinti“.
Jei aukštosios mokyklos jas imtų vykdyti aklai, priimant studijuoti ar į darbą lytis taptų kone svarbesnė už gebėjimus.
Pavyzdžiui, Mokslo ir studijų institucijoms rekomenduojama įtraukti lyčių tematiką į visų sričių studijas, ypač rengiant pedagogus. Siekti pritraukti daugiau priešingos lyties atstovų į mažai vyrų arba moterų atstovaujamas studijų sritis. Pavyzdžiui, skatinti vyrus kaip papildomą dalyką rinktis studijas socialinių, komunikacijos ir informacijos paslaugų, humanitarinių, sveikatos bei gyvybės mokslų kryptyse, o moteris rinktis studijas matematikos ir kompiuterių mokslo, inžinerijos, technologijų, žemės ūkio kryptyse.
Be skatinimo, kalbama ir apie lyčių kvotas institucijose. Rekomendacijose numatyta, kad būtų nustatyta tam tikra lyčių proporcija institucijų valdymo organuose - senatuose, rektoratuose, tarybose, direkcijose, komitetuose ir kt. Taip pat siūloma mokyti personalą apie lyčių lygybę.
Tarp siūlymų - net taikyti finansinio poveikio priemones. Pavyzdžiui, biudžeto lėšų dalį paskirstyti padaliniams, atsižvelgiant į pažangą siekiant lyčių lygybės. Siūloma, kad konkretūs institucijos padaliniai gautų tam tikrą procentinę dalį savo metinio biudžeto, kuri būtų paskirstoma remiantis lyčių lygybės rodikliais.
Rektoriams juokinga
Lietuvos universitetų rektorių konferencijos prezidentas, Vilniaus Gedimino technikos universiteto rektorius prof.dr. Alfonsas Daniūnas sako, kad jam kol kas neteko susipažinti su ministerijos parengtomis rekomendacijomis. Tačiau jis įsitikinęs, kad problemų, su kuriomis ragina kovoti EK, Lietuvoje nėra - visi mūsų šalyje turi vienodas galimybes ir studijuoti, ir dirbti mokslo bei studijų institucijose. O tai, kad egzistuoja kažkokios lyčių disproporcijos, rektoriui atrodo gyvenimiška ir natūralu.
„O kodėl atrodo, kad aukštajame moksle lygios galimybės neužtikrinamos?“ - stebėjosi aukštosios mokyklos vadovas.
„Jei kalbame apie studijas ir studentus, tai visiems stojantiesiems, nepriklausomai nuo lyties, rasės, odos spalvos, religijos ir kitų dalykų stojimo sąlygos yra idealiai vienodos. O ką mes galime pakeisti? Juk į tam tikrą studijų programą stoja tie, kas nori. Aišku, mes galime agituoti, bet įsivaizduokite, jei pradėsime į inžinerines ar kitas programas raginti stoti daugiau merginų, vaikinai gali pasijausti įžeisti ir diskriminuojami. Aš manau, kad visiškai natūralu, kai į vienas specialybes stoja daugiau vaikinų, į kitas - merginų. Taip padiktavo prigimtis“, - svarstė A.Daniūnas.
Anot jo, VGTU studijuojančių vaikinų ir merginų skaičiaus santykis yra panašus, tačiau tokios studijų programos kaip elektronika ar mechanika visuomet pritraukia daugiau vaikinų. „Matyt, jos nenori. O kur problema? Jei yra viena kita studijuojanti - puiku, jos neturi jokių problemų. O jei žmogus nenori, kam jį verst?“
A.Daniūnui dar keistesni siūlymai dėl kvotų valdymo organuose.
„Turime 10 fakultetų, tik trims vadovauja moterys dekanės. Turim keturis prorektorius ir tarp jų tik viena moteris. Turim vieną rektorių ir jis vyras. Gal ir yra tos disproporcijos, bet nėra jokios diskriminacijos. Aš į kvotas žiūrėčiau tikrai keistai. Savaime aišku, kad niekas neturi būti diskriminuojamas dėl lyties, bet man atrodo, kad priimant į darbą svarbiausi kriterijai yra žmogaus noras ir gebėjimai užimti poziciją, o ne jo lytis“, - kalbėjo rektorius.
Skaičiai
Švietimo ir mokslo ministerija skaičiuoja, kad aukštosiose mokyklose 2014 metais moterų visose studijų pakopose studijavo daugiau nei vyrų ir jos sudarė 59 procentus visų studentų.
Moterys daugiausia studijavo humanitarinių mokslų, socialinių mokslų, menų studijų ir biomedicinos mokslų studijų srityse. Vyrai - fizinių mokslų ir technologijos mokslų studijų srityse.
2013 metais 63 procentai aukštojo mokslo diplomų buvo įteikti moterims. Praėjus 12 mėnesių po universitetinių studijų baigimo, moterų įsidarbino 63 procentai, vyrų - 37 procentai, o baigusių kolegines studijas įsidarbino 60 procentų moterų ir 40 procentų vyrų.
Vietoj komentaro
Švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis, „Vakaro žinių“ paklaustas apie jo paties pasirašytas rekomendacijas aukštosioms mokykloms, neslėpė jų nė neprisimenantis. „Aš žinau, dėl ko jos gimė. O jos gimė dėl to, kad tokia yra EK iškelta sąlyga - turėti tokį aprašą, kad galėtume naudoti ES struktūrinius fondus“.
Ministras žadėjo pakomentuoti savo pasirašytą dokumentą, tačiau su juo detaliau susipažinęs nusprendė patylėti. Už jį prakalbo atstovai spaudai, atsiųsdami atsakymą raštu.
„Rekomendacijos lygioms vyrų ir moterų galimybėms Lietuvos mokslo ir studijų institucijose užtikrinti buvo patvirtintos kaip viena iš išankstinių sąlygų Lietuvai siekiant gauti 2014-2020 m. ES struktūrinių fondų finansavimą“, - teisinosi ministerija.
„Nors bendras moterų ir vyrų santykis Lietuvos mokslo ir studijų institucijose yra geras: moterys sudaro 48 proc. visų tyrėjų, turinčių mokslo laipsnį, kiti rodikliai yra gerokai prastesni. Remiantis Europos Komisijos pateiktais duomenimis, Lietuvoje moterų, einančių aukščiausias „A“ kategorijos pareigas, skaičius 2010 metais buvo mažiausias ES. Tarp akademinio personalo moterys užėmė 2 procentus A kategorijos pareigybių, vyrai - 13 procentų. Lietuvos indeksas, parodantis sunkumus moterims siekti aukščiausių pareigų, yra vienas didžiausių ES - 27“, - laiške cituojamas švietimo ir mokslo ministras prof. D.Pavalkis.
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą