Švietimo sistema kreipia į darbo biržą

Tiek analitikai, tiek ir verslo atstovai akcentuoja, kad nors šalies švietimo ydos žinomos jau seniai, nė viena valdžia nesiryžta padaryti esminių reformų. Tad ir toliau jaunieji specialistai ruošiami neatsižvelgiant į darbo rinkos poreikius.

Be darbo - ir inžinieriai

Lietuvos darbo biržos duomenimis, liepą tarp užsiregistravusiųjų universitetų absolventai sudarė 28,6 proc., kolegijų - 30,1 proc., baigusieji profesines mokyklas - 41,3 proc. Klaipėdos teritorinėje darbo biržoje per liepą iš viso buvo užregistruota 570 absolventų, 260 jų - profesinių mokyklų auklėtiniai.

Klaipėdos miesto (rajono) teritorinės darbo biržos direktorius Andrius Adomaitis sakė, jog iš liepą besikreipusiųjų bedarbių 29 proc. buvo absolventai, išsilavinimą įgiję aukštosiose ir profesinėse mokyklose.

"Iš baigusiųjų kolegijas ar universitetus į darbo biržą daugiausia kreipėsi įvairių sričių inžinieriai, vadybininkai, taip pat ekonomikos, filologijos studijas baigę absolventai",- sakė pokalbininkas.

Dauguma besiregistruojančiųjų į darbo biržą profesinių mokyklų absolventų atsineša virėjų, apdailininkų, statybininkų, automobilių remontininkų, aptarnavimo sferos darbuotojų diplomus. Tokie duomenys tarsi paneigia iki šiol vyravusią nuomonę, jog baigus profesinę mokyklą darbo vieta - garantuota.

Statybininkų - mažiau

Pasak Klaipėdos statybininkų mokyklos direktoriaus Stepono Rimkaus, tokios padėties ir reikėjo tikėtis.

"Kai buvo statybų pagyvėjimas, statybininkų ir apdailininkų net trūko, o šiuo metu labiau reikia betonuotojų. Dabar daug lemia ekonominė padėtis, todėl absolventams sunkiau gauti darbą",- sakė pokalbininkas.

Visgi S. Rimkus teigė, kad jo vadovaujamos mokyklos auklėtiniai sugeba įsidarbinti.

"Kai studentai atlikinėjo praktiką, tik 3 iš 271 nesugebėjo susirasti, kur tai padaryti", - džiaugėsi direktorius.

S. Rimkus sakė, jog šiemet priimta keturiasdešimčia pirmakursių mažiau nei pernai, tačiau norintieji mokytis vis dar kreipiasi, tad yra tikimybė, kad skaičius bus toks pat. Tačiau ekonominė padėtis ir nedarbo lygis pakoregavo ir specialybių grupių sudarymą.

"Šiemet statybininkų, apdailininkų sudaryta po vieną grupę vietoj buvusių 2-3, nebėra po keturis šimtus norinčiųjų stoti į vieną specialybę", - sakė mokyklos vadovas.

Tuo tarpu Klaipėdos paslaugų ir verslo mokyklos direktoriaus pavaduotoja Loreta Maželienė džiaugėsi, kad jų absolventų rezultatai geri, negaunančių darbo esą yra labai nedaug.

Klaipėdos siuvimo ir paslaugų verslo mokyklos direktorė Ina Andriulienė sakė, jog šiais metais buvo planuota rinkti po vieną visų ruošiamų specialybių grupę. Mokyklos vadovė pasidžiaugė, kad planai įgyvendinti - visos grupės jau surinktos.

Anot jos, daug profesinių mokyklų absolventų registruojasi darbo biržoje dėl įstatymų, naudingų darbdaviams.

"Įstatymai dabar suteikia galimybę darbdaviams gauti pinigų už įdarbinamą absolventą", - teigė I. Andriulienė.

Užimtumo rėmimo įstatymas numato, kad remiami asmenys, pradedantys darbo veiklą pagal įgytą kvalifikaciją. Viena iš rėmimo priemonių - įdarbinimas subsidijuojant. Tai reiškia, kad darbdaviams, įdarbinusiems teritorinės darbo biržos siųstus absolventus, mokama parama darbo užmokesčiui, nurodytam įdarbinto asmens darbo sutartyje, ir nuo šio darbo užmokesčio apskaičiuotoms draudėjo privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokoms iš dalies kompensuoti.

Įdarbinus absolventą, darbdaviui kompensuojama 50 proc. apskaičiuotos sumos. Pavyzdžiui, jei darbdavys įdarbindamas darbuotoją nustato jam darbo užmokestį 2 440 Lt, jo išlaidos sudaro 3195,91 Lt (atlyginimas + 30,98 proc. nuo užmokesčio sumos). Darbdaviams, pasinaudojantiems darbo įgūdžių įgijimo priemone, iš šių išlaidų (3195,91 Lt) darbo birža kompensuoja pusę sumokėtos sumos, t. y. 1597,96 Lt.

Ministerija - optimistė

Švietimo ir mokslo ministerijos Bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo departamento direktoriaus pavaduotojas Romualdas Pusvaškis tvirtina, kad "dėl trumpesnio mokymo laiko, mokymo turinio suderinimo su ūkio poreikiais, pastaruoju metu sparčiai atnaujinamos mokymo bazės profesinės mokyklos gali greitai atsiliepti į kvalifikuotų specialistų paklausą rinkoje".

Anot jo, šiose mokyklose įgyta specialybė ne tik leidžia nesunkiai susirasti darbą, bet ir suteikia galimybę tęsti studijas kolegijose ar universitetuose - profesinę kvalifikaciją turintis stojantysis papildomai gauna vieną arba du balus, o baigiamojo kvalifikacinio egzamino įvertinimas gali atstoti vieną valstybinį egzaminą.

Pasak R. Pusvaškio, šiuolaikinėje darbo rinkoje ypač vertinami darbuotojai, greta universiteto ar kolegijos diplomo turintys ir profesinę kvalifikaciją. Jis akcentuoja, kad pernai į profesines mokyklas buvo priimta 14 proc. daugiau mokinių negu buvo planuota.

Rimantas RUDZKIS, banko "DnB NORD" vyriausiasis analitikas

Švietimo ir mokslo ministerija mėgina pertvarkyti dabartinę Lietuvos švietimo sistemą, už ką būtų galima ją pagirti. Bet tai vyksta per lėtai, nors visos ydos žinomos jau seniai. Kalbant apie aukštąjį ir profesinį mokslą, norėčiau Lietuvą palyginti su Vokietija - šios dvi šalys turi panašios struktūros aukštojo mokslo sistemą. Vokietijoje daugiausiai abiturientų stoja į profesines mokyklas, kiek mažiau - į kolegijas, mažiausias skaičius - į universitetus. Lietuvoje viskas yra atvirkščiai. Matome apverstą piramidę - specialistų pasiūla neatitinka paklausos. Tai ir lemia absolventų nedarbą.

Aukštojo mokslo sistema turi dvi didžiausias blogybes. Pirma, specialistų ruošimas nėra suderinamas su ūkio poreikiais - atsiranda per daug kurios nors srities darbuotojų. Antra, Lietuvoje yra per daug universitetų. Esant dideliam studentų skaičiui mažėja finansavimas studijuojančiojo ruošimui. Tad niekam ne paslaptis, jog studijų kokybė Lietuvoje žema. Reikia ryžtingos pertvarkos, mažinti universitetų skaičių. Svarbiausia turėtų būti specialistų paruošimo kokybė, o ne kiekybė. Deja, Lietuvos Seimas yra išglebęs, neryžtingas, kad darytų tokias reformas.

Dovilė BAŠKYTĖ, Lietuvos pramonininkų konfederacijos Verslo socialinės politikos ir teisės departamento direktorė

Absolventų nedarbą rodančius skaičius mes siejame su studijų programų pasirinkimų populiarumu. Dažniausiai pasirenkamos socialinių ir humanitarinių mokslų studijų programos, tad daugiausia bedarbių absolventų yra įgiję šių sričių specialybes. Profesines mokyklas baigusiųjų neišskiriame iš bendro absolventų skaičiaus. Manome, jog reikėtų labiau populiarinti technologinius mokslus. Juos baigę asmenys turi daug didesnes galimybes įsidarbinti ir tikėtina, kad jie ir ateityje bus populiaresni tarp darbdavių.

Specialistai turi būti ruošiami darbo rinkai. Sudarinėjant stojančiųjų grupes reiktų orientuotis į ateities perspektyvas, žiūrėti, kas reikalinga verslo, paslaugų rinkoje.