Kokybiškas ugdymo procesas ir racionaliai naudojamas turtas – tai pagrindiniai siekiai pertvarkant Klaipėdos mokyklų tinklą – sako miesto savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėja Laima Prižgintienė. Savivaldybės taryba ketvirtadienį svarstys bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos plano pakeitimus, tarp jų – ir siūlymus „Saulėtekio“ pagrindinę mokyklą pertvarkyti į progimnaziją. Apie numatomas permainas kalbamės su Švietimo skyriaus vedėja L. Prižgintiene.
- Bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos planas patvirtintas tik pernai, kodėl jį vėl prireikė keisti?
- Situacija švietimo srityje nuolat kinta, naujų siūlymų pateikia ir pačios ugdymo įstaigos, todėl kasmet būtina iš naujo įvertinti, kokios korekcijos yra būtinos. Esamą padėtį išanalizavo iš Savivaldybės tarybos narių ir administracijos specialistų, mokyklų atstovų ir kitų kviestinių asmenų sudaryta darbo grupė. Planas pildomas naujomis ugdymo programomis: „Gilijos“ pradinėje mokykloje bus taikomi Sporto ir sveikatos ugdymo, Tauralaukio progimnazijoje – Ekologijos ir aplinkos technologijų ugdymo sampratos elementai. Plane taip pat numatyta galimybė steigti tarptautinę mokyklą arba klases anglų bei vokiečių kalbomis. Dar vienas pokytis – tris pagrindines mokyklas – „Vyturio“, Vitės ir „Saulėtekio“ – numatoma pertvarkyti į progimnazijas, ateityje jose bus siūloma ugdyti nebe 1–10, o 1–8 klasių mokinius. Įgyvendinus struktūrines pertvarkas šiose įstaigose ir baigus procesus tose mokyklose, kur jie jau pradėti, Klaipėdoje turėsime vieningą gimnazijų ir progimnazijų tinklą, o nenorinčius lankyti gimnazijų, tačiau pageidaujančius baigti 9 ir 10 klases, yra pasirengusios priimti miesto profesinės mokyklos bei Ievos Simonaitytės jaunimo mokykla. Siūlomiems pertvarkos plano pakeitimams pritarė 37 švietimo įstaigos, tik viena – „Saulėtekio“ pagrindinė mokykla – pritarė iš dalies, ši įstaiga turi kitokį požiūrį dėl racionalaus patalpų naudojimo.
- Būtent apie „Saulėtekio“ mokyklą viešojoje erdvėje pastaruoju metu daugiausiai ir kalbama. Kodėl šiai įstaigai reikia permainų?
- Dėl Saulėtekio mokyklos susiduriame su nemenkais iššūkiais – jei prieš dešimtmetį čia buvo per puspenkto šimto mokinių, dabar neliko nė dviejų šimtų. Drastiškai sumažėjus mokinių skaičiui, įstaigai nepakanka skiriamų mokinio krepšelio lėšų, todėl norint užtikrinti atlyginimų mokėjimą mokytojams, tenka pridėti papildomai. Be to, šios švietimo įstaigos pastatas – vienas iš didesnių mieste, o ugdymo patalpų plotas, tenkantis 1 mokiniui, miesto vidurkį viršija 3 kartus, tad problema tapo ir patalpų išlaikymas.
Pernai patvirtintame mokyklų tinklo pertvarkos plane buvo numatyta, kad „Saulėtekio“ pagrindinė mokykla bus pertvarkyta į pradinę, o 5-8 klasės bus perkeltos į Sendvario progimnaziją. Kaip jau minėjau, situacija švietimo srityje nuolat kinta – Sendvario progimnazijoje mokinių skaičius išaugo, tad perkelti dar ir „Saulėtekio“ moksleivius čia būtų sudėtinga, nepabloginus ugdymosi sąlygų. Kita vertus, šiokių tokių vilties ženklų matome ir pačioje „Saulėtekio“ mokykloje: pernai ir šiemet moksleivių skaičius čia stabilizavosi, tad galime kalbėti apie progimnazijos variantą. Tam pritaria ir mokyklos bendruomenė, tačiau norint išvengti lėšų trūkumo, būtina susitvarkyti savo ūkį – atsisakyti perteklinių patalpų ir protingai išnaudoti turimus resursus.
- Kaip galima išnaudoti turimas patalpas?
- Ugdymo procesui nebereikalingas patalpas perima savivaldybė. Tai vyksta ne vien „Saulėtekio“ mokykloje. Pavyzdžiui, dalies patalpų yra atsisakiusi Baltijos gimnazija, jos perduotos Pedagogų kultūros ir švietimo centrui, taip pat Vitės mokykla – patalpos perduotos Gestų vertėjų centrui, o „Saulėtekio“ mokyklai atsisakius vieno mokomojo korpuso, šis, Tarybos sprendimu, perduotas nevalstybinei mokyklai – „Klaipėdos licėjui“. Dabar Licėjus veiklą vykdo dviejuose pastatuose – Mokyklos g. 3, kurį dalinasi su „Saulėtekio“ mokykla, ir Kretingos g. 44. Yra numatyta, kad ateityje ši įstaiga išsikraustys iš Kretingos gatvėje esančio pastato, o atsilaisvinusias patalpas miestas panaudotų sprendžiant klausimą dėl ugdymo vietų trūkumo šiaurinėje miesto dalyje. Licėjus ten yra investavęs beveik 500 tūkstančių eurų, todėl, kad pasikeitimas patalpomis būtų lygiavertis, dalis Licėjui perduodamų buvusių „Saulėtekio“ mokyklos patalpų buvo suremontuotos – tam savivaldybė skyrė 113 tūkstančių eurų, o Licėjus į pastatą Mokyklos gatvėje investavo 58 tūkstančius eurų.
Nors dalis atsilaisvinusių „Saulėtekio” mokyklos patalpų perduotos “Klaipėdos licėjui”, patalpų naudojimo efektyvumo rodikliai vis dar yra vieni prasčiausių mieste.
Mes džiaugiamės, kad mūsų įstaigoms nebereikalingose patalpose toliau vyksta ugdymo procesas, nes ne visada pavyksta lengvai ir greitai tuščioms patalpoms rasti naują pritaikymo būdą. Kad ir kalbant apie tą pačią „Saulėtekio“ mokyklą – prieš kelerius metus viename aukšte perimtas nebereikalingas patalpas buvome priversti laikyti tuščias, kol galimybe čia įsikurti susidomėjo Licėjus, kuris susitvarkė trečią aukštą savo lėšomis. Savivaldybei nukrito našta mokėti už tuščių patalpų šildymą, be to, labai džiaugiuosi, kad mūsų įstaigoms nebereikalingos patalpos toliau naudojamos švietimo veiklai, nes tikrai nesinori, kad po tuo pačiu stogu kurtųsi kirpyklos ar pigių rūbų parduotuvės.
- Tačiau įvertinus viešojoje erdvėje pasirodančią informaciją, susidaro įspūdis, kad „Saulėtekiui“ patalpų kaip tik trūksta.
- Išties, bendruomenė kelia nepasitenkinimą dėl „Klaipėdos licėjui“ perduotų patalpų, nors jų atsisakė pati „Saulėtekio“ mokykla, tačiau siūlau kalbėti ne emocijomis, o faktais ir skaičiais. Nors atsilaisvinusios patalpos palaipsniui ir perduodamos, patalpų naudojimo efektyvumo rodikliai vis dar yra vieni prasčiausių mieste: jeigu miesto mokyklose vienam mokiniui vidutiniškai tenka apie 2,7 kvadratinių metrų ugdymo ploto, tai „Saulėtekio“ mokykloje – 6,9. Kad ir paprastas pavyzdys – šioje mokykloje yra atskiri fizikos, chemijos ir biologijos kabinetai. Optimalus variantas, kad kiekvienas kabinetas būtų naudojamas po 30 valandų per savaitę, o štai „Saulėtekio“ mokykloje kabinetai didžiąją dalį laiko yra užrakinti: fizikos kabinete vyksta 3, chemijos – 7 pamokos per savaitę, ne ką geresnė situacija ir dėl muzikos kabineto – čia per savaitę vyksta 4 pamokos. Kalbant apie 5-8 klasių mokinius, viena klasė per vieną pamoką galėtų naudotis 4 kabinetais, o štai logopedas dirba tokio dydžio kabinete kaip dviejų kambarių butas – plotas siekia 52 kvadratinius metrus. Ar iš tiesų mokyklai reikia tiek patalpų? Gal tiesiog užtektų permąstyti, kur ką įkurdinti, gal vietoj trijų atskirų ir mažai naudojamų kabinetų fizikai, chemijai ir biologijai užtektų vieno gamtamokslinio kabineto ir protingai sudėlioto pamokų tvarkaraščio? Manau, racionaliai išnaudojant erdves, atsirastų vietos ir mokytojų kambariui, ir vaikų poilsio erdvėms, o tarp „nuskriaustųjų“ minimas muzikos kabinetas iš tiesų yra įkurdintas prie aktų salės ir yra vienas gražiausių kabinetų mokykloje. Juk kalbėdami apie didžiulius plotus, kalbame ne tik apie erdvės pojūtį – viso to išlaikymas kainuoja. Po vienu stogu tikrai gali gyventi ir puikiai sugyventi dviejų švietimo įstaigų bendruomenės, o tokios situacijos kaip viešojoje erdvėje minimas ėjimas į sporto salę per lauką – buvo tik laikinas sprendimas patalpų, pro kurias reikia praeiti, remonto laikotarpiu.
- Kalbant apie remontą – kodėl matyti akivaizdūs skirtumai tarp Licėjaus ir „Saulėtekio“ mokyklos patalpų būklės?
- „Saulėtekio“ mokyklai finansavimas skiriamas lygiai tokiu pačiu principu, kaip ir kitoms miesto švietimo įstaigoms. Skiriamų lėšų nė vienai švietimo įstaigai nėra per daug, tačiau net ir vienodą finansavimą gaunančiose mokyklose vaizdas skirtingas. Pinigų panaudojimas ir prioritetų susidėliojimas – įstaigų vadovų užduotis. Žinoma, dėl mažo mokinių skaičiaus „Saulėtekio“ mokyklos negalime įtraukti į Valstybės ar Europos Sąjungos lėšomis finansuojamus renovacijos projektus, tačiau kalbant apie einamąjį remontą, šiai įstaigai sudarytos tokios pat sąlygos, kaip ir kitoms įstaigoms. Nuo 2000 iki 2017 metų mokyklos remontui buvo skirta 537 tūkstančiai eurų.
- Tai kokia yra „Saulėtekio“ mokyklos ateitis?
- Dėl to apsispręs Taryba. Manau, atsižvelgiant į šiandieninę situaciją, optimaliausias variantas – progimnazija. Tikiuosi, kad šis statusas įstaigą pastūmėtų pokyčiams. Mokyklų tinklo pertvarka retai kada apsieina be aistrų, tačiau geriausiai ir objektyviausiai jos rezultatus galima įvertinti praėjus keleriems metams.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą