Tokias jaunimo nuostatas atskleidė bendrovės „Spinter tyrimai“ praėjusį rudenį atlikta reprezentatyvi Lietuvos gimnazistų apklausa.
„Palankią moksleivių nuomonę iš esmės lemia dvi priežastys. Pirma, Lietuvos muziejai ir kitos kultūros įstaigos išties išgyvena renesansą – čia vykdoma vis daugiau jaunimui patrauklių ir įtraukiančių veiklų, pasitelkiamos skaitmeninės technologijos, pažintinis turinys derinamas su pramoginiu ir tai pasiteisina. Kita vertus, ir patys jauni žmonės į kultūrą dažniau ima žvelgti kitomis akimis. Muziejai jiems nebėra nuobodulį keliančios vietos – lankymasis juose tampa madingu“, – sako Lietuvos muziejų asociacijos valdybos pirmininkas, Šiaulių „Aušros“ muziejaus direktorius Raimundas Balza.
Pasak R. Balzos, jauni žmonės atranda, kad kultūros objektuose galima sužinoti įdomių dalykų, negirdėtų faktų, patiems daug ką išbandyti, iš jų išeiti kupiniems įspūdžių. Todėl moksleiviai nori ir vėl čia sugrįžti su draugais ar šeimos nariais bei įdomiai praleisti laisvalaikį.39 proc. tyrime dalyvavusių moksleivių sakė, kad lankymasis kultūros objektuose iki karantino buvo puikus būdas jiems leisti laisvalaikį su šeima, o 24 proc. šias vietas renkasi laisvalaikio leidimui su draugais.
Plečia akiratį, ieško informacijos
Apklausa atskleidė įdomią tendenciją – skaitmenine karta dažnai vadinami jaunuoliai domisi ne tik išmaniosiomis technologijomis, bet ir kultūra, istorija bei menu. Taip teigė 47 proc. apklausos dalyvių, lankymąsi kultūros objektuose pavadinę naudinga veikla plečiant akiratį ir ieškant informacijos apie dominančius dalykus.
Anot R. Balzos, šiuolaikinis jaunimas nėra pasyvus kultūros objektų stebėtojas, jam nepakanka tiesiog grožėtis muziejų eksponatais. Kultūros įstaigose besilankantys moksleiviai nori patys tapti diskusijų, kultūrinių veiklų, meno projektų dalyviais. Pačių moksleivių nuomone, interaktyvios veiklos ir ekspozicijos, panaudojant virtualius akinius ar QR kodus leidžia geriau įsiminti visą juose pateikiamą informaciją, lengviau ją suprasti.
Šiaulių „Aušros“ muziejaus direktoriaus teigimu, kadangi šiuo metu dėl pandemijos dalis kultūros objektų tebėra kuriam laikui užvėrę duris lankytojams, natūralu, kad šalies moksleiviai, kaip ir kiti gyventojai, yra jų pasiilgę. Tą parodė ir apklausa – šiemet kas antras šalies moksleivis kultūros objektuose lankėsi rečiau nei įprasta, o kliūtimi tai daryti tapo pandemija ir griežti karantino ribojimai. Tiek pat gimnazistų prisipažino dėl to netgi jaučiantys stresą.
Vilioja susitikimai su įžymybėmis
Neatitolti nuo kultūros moksleivius skatino šiemet vykusi edukacinė kampanija „Rink(is) kultūrą“, inicijuota Centrinės projektų valdymo agentūros (CPVA). Kampanijos metu gimnazistai balsavo už jiems patraukliausius Europos Sąjungos investicijomis modernizuojamus kultūros objektus.
Paaiškėjo, kad Lietuvos moksleiviai įdomiausiais laiko įtraukiančius ir įvairų pramoginį turinį siūlančius kultūros objektus. Daugelis gimnazistų taip pat akcentavo muziejų, dvarų ar kitų lankytinų vietų „fotogeniškumą“ – savo gyvenimo akimirkomis socialiniuose tinkluose dalintis mėgstantis jaunimas mieliau lankosi ten, kur gali rasti dalinimosi vertų vaizdų.
Moksleiviai taip pat siūlė idėjas, kaip padidinti kultūros objektų patrauklumą ir pritaikyti juos jaunajai kartai – sulaukta beveik 300 šalies gimnazistų pasiūlymų. Jų nuomone, objektams tapti populiaresniais padėtų virtualūs turai, galimybė pabendrauti su žymiais žmonėmis, autentiškos veiklos, gražiai sutvarkyta aplinka.
Balsavime dalyvavę kone 800 gimnazistų patraukliausiu Aukštaitijos regiono objektu išrinko Anykščių Istorijų dvarelį, Dzūkijos regiono nugalėtoju tapo Užutrakio dvaro sodyba, Mažosios Lietuvos – Hugo Šojaus muziejus, įsikūręs Šilutėje, Suvalkijos – Senoji Zapyškio šv. Jono Krikštytojo bažnyčia, Žemaitijos – Kretingos Šv. Pranciškaus Mažesniųjų brolių vienuolynas.
Lietuvos moksleivių apklausą CPVA užsakymu „Spinter tyrimai“ atliko 2020 m. spalio 30 d. – gruodžio 5 d.
Palyginti su tų pačių metų gegužę atlikta analogiška apklausa, moksleivių vertinimas šalies kultūros objektų atžvilgiu tapo palankesnis. Pavasarį kultūros objektus kaip šiuolaikiškus įvardijo 62 proc. apklausos dalyvių (lapkritį – 64 proc.), kaip patogius ir atvirus – 69 proc. (lapkritį – 72 proc.).
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą