Ulijana Petraitienė: "Siekiame padėti"

Ulijana Petraitienė: "Siekiame padėti"

Praėjusių metų rudenį dalies uostamiesčio ugdymo įstaigų duris pravėrė nauji vadovai, po netrumpos pertraukos vadovą pagaliau surado ir Klaipėdos pedagoginė psichologinė tarnyba (PPT). Šios įstaigos direktore tapusi Ulijana Petraitienė nuo pirmų dienų ėmėsi reformų.

Spalio mėnesį Klaipėdos PPT direktore tapusi U. Petraitienė prisipažįsta, jog atėjo be išankstinių tarnybos veiklos vertinimų.

Ką veikia PPT?

Pasak pokalbininkės, pagrindinis tarnybos tikslas - teikti psichologinę pedagoginę pagalbą mokiniui, mokytojui, vaikui, tėvui, mamai.

"Taip pat užsiimame ir šviečiamąja veikla - vedame seminarus miesto mokyklų psichologams, auklėtojams, mokytojams, nagrinėjame situacijas, su kuriomis jie susiduria. Be to, esame vienintelė PPT Lietuvoje, kurioje yra "Vaikų linija". Esame VšĮ "Vaikų linija" dalis ir atsiliepiame į skambučius iš visos Lietuvos, paskirtu laiku dirba profesionalūs psichologai", - aiškino Klaipėdos PPT direktorė.

Dešimt metų "Vaikų linijos" Klaipėdos padaliniui vadovavusią Klaipėdos PPT psichologę Džiuljetą Raščiuvienę pakeitusi Jurgita Vainauskienė, pasak U. Petraitienės, nuo pat pirmos dienos gyvena linijos reikalais, todėl taip pat tikimasi gerų pokyčių.

Be to, nuo šių metų Klaipėdos PPT pirmoji Lietuvoje pradės ir ugdymo karjerai konsultacijas. Prieš kurį laiką šalies mokykloms buvo padengiamos tokios specialisto darbo vietos išlaidos, tačiau, pasibaigus projektui, reta kuri mokykla išgali išlaikyti ugdymo karjerai konsultantą. Dėl to buvo nuspręsta tokią pareigybę įkurti Klaipėdos PPT - konsultacijos bus skirtos visoms uostamiesčio mokykloms.

"Esame tarsi flagmanai, nes Klaipėdos miesto savivaldybė suprato šio ugdymo svarbą. Esame vienintelė PPT Lietuvoje, kuri turi ir startuosiantį ugdymą karjerai, ir "Vaikų liniją". Džiaugiuosi, kad turiu puikius pagalbininkus - tarnybos specialistus", - kalbėjo U. Petraitienė.

Jos teigimu, psichologų darbas PPT ir konsultacijos "Vaikų linijoje" yra reikalingi, nes pagal skambinimo dažnumą pirmoje vietoje yra santykiai su bendraamžiais, antroje - patyčios, trečioje - santykiai su šeimos nariais. Taip pat aktualios seksualumo ir lytiškumo, fizinės sveikatos problemos.

"Tai rodo, kad šeimoje per mažai bendraujama su vaikais, per mažai kalbama apie dalykus, kurie rūpi vaikams ir paaugliams, todėl jie ir ieško atsakymų į savo klausimus", - konstatuoja U. Petraitienė.

Norėdami padėti keisti situaciją, PPT specialistai organizuoja mokymų grupes tėvams, kuriose jie gali kalbėtis apie šeimą, vaikams ir tėvams svarbius dalykus. Praėjusiais metais tokia galimybe pasinaudojo 284 klaipėdiečiai tėvai. Iniciatyvos imasi ir mokyklos - į tėvų susirinkimus, mokytojų, Vaiko gerovės komisijų pasitarimus psichologus kviečiasi pačios.

Pagalbos ieško visi

Per 2014 metus Klaipėdos "Vaikų linijos" psichologai atsiliepė į kiek daugiau nei 20 tūkst. skambučių, o visi šalyje dirbantys "Vaikų linijos" specialistai pernai atsakė į daugiau nei 123 tūkst. skambučių. Vis dėlto pokalbininkė atkreipia dėmesį, jog per praėjusius metus nebuvo galimybių atsiliepti į dar per 2 milijonus skambučių, nes linija buvo užimta.

SKAIČIAI. Per 2014 metus Klaipėdos PPT psichologai, dirbantys ir "Vaikų linijoje", atsiliepė į kiek daugiau nei 20 tūkst. skambučių, prie pagalbos telefonų praleido net 1275 valandas.

"Būtinai reikia paminėti tai, kad 15 proc. skambučių yra konsultaciniai, t. y. pasiekę savo tikslą, nes buvo suteikta reikalinga informacija ir pagalba. Kiti skambučiai būna ir žaidybiniai, ir agresyvūs, bet kartais taip vaikai tikrina linijoje dirbančius specialistus, - pasakojo U. Petraitienė. - Būna atvejų, kai vaikai skundžiasi beviltiška padėtimi namuose, pavyzdžiui, tėvai girtauja, nėra maisto ir pinigų. Tada skambutį peradresuojame kitai, pagalbos vaikui linijai, kurios specialistai į pagalbą pasitelkia Vaiko teisių apsaugos tarnybos darbuotojus."

Dauguma skambinančiųjų į "Vaikų liniją" - 11-15 metų vaikai, šiek tiek mažiau kreipiasi 16-18 metų amžiaus paaugliai, mažiausiai skambina pradinukai. Natūraliai kyla klausimas, koks yra psichologų vaidmuo mokyklose, jei vaikai pagalbos ieško telefonu?

"Psichologai mokyklose neabejotinai yra labai svarbūs, daugelis vaikų kreipiasi į juos konsultacijų. Dažnai kalbama apie patyčias. Jeigu mokykloje kiekvienos srities pagalba būtų reglamentuota ir visi žinotų, kaip turi tam tikroje situacijoje elgtis mokinys, psichologas, administracija, klasių vadovai, mokytojai, patyčių būtų kur kas mažiau. Daug kas priklauso nuo to, kaip mokyklos susitvarko viduje, kaip sugeba situaciją valdyti psichologas, - mano U. Petraitienė, atkreipianti dėmesį, jog mokytojai pasakoja apie patiriamą nepagarbą savo atžvilgiu.

- Patiriama nepagarba mokytojui, mokymuisi apskritai. Dėl to ir kyla konfliktai. Mokytojas siekia ir nori, kad mokinys išmoktų, ir turi surasti mokymo formas, kurios mokinį sudomintų, bet yra įvairių vaikų, todėl konfliktinės situacijos yra labai įvairios. Kyla klausimas, kiek tas situacijas yra pasiruošęs ir gali išspręsti mokytojas. Tačiau akivaizdus daugumos mokinių požiūris į mokytoją - jie labai gerai žino savo teises, bet yra pamiršę pareigas ir reikėtų kalbėti apie pareigą šeimai ir mokyklai, žinioms, apie savigarbą, nes nepagarba kitam pirmiausia yra nepagarba sau. Reikia sugrįžti prie vertybių, kurios labai išbarstytos, nebėra gilesnių dalykų. Apie tai kalbame."

Situacija keičiasi

Pokalbininkė, paklausta apie pirmąsias darbo Klaipėdos PPT savaites, teigia mananti, jog nesveika būtų galvoti, kad viską žinai ir viską moki padaryti: "Atėjau su šiokiu tokiu nerimu, bet be išankstinių nuostatų, be nusiteikimo ir sakiau, kad viską vertinsiu tik būdama vietoje ir susipažinusi su žmonėmis, su dokumentais."

Pasak jos, situacija, kurią ji rado tarnyboje, nebuvo džiuginanti.

"Nesakau, kad džiaugiuosi tuo, ką radau, tačiau matau, kaip dabar klostosi santykiai kolektyve, kaip tvarkomos sritys, kurios laukia pertvarkos. Pamažu dalis dalykų keičiasi iš esmės ir aš džiaugiuosi, kad kolektyvas supranta mano matymą, kaip tai turi būti padaryta.

Džiaugiuosi, kad su kolektyvu sutariame be konfliktų, jog priimami pasikeitimai tiek tarnyboje, tiek darbo drausmės, apmokėjimo tvarkos, darbo laiko pakeitimai", - vardijo U. Petraitienė.

Beveik 20 metų pedagoginį darbą dirbusi U. Petraitienė tikina, jog dabar ji jaučiasi radusi savo vietą: "Tai, kad aš kasdien sutinku besišypsančias akis, yra labai daug. Ateinu į šį darbą be diskomforto. Vienai buvusiai kolegei į klausimą, kaip man čia sekasi, atsakiau: "Tikriausiai šiandien turiu svajonių darbą."

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder