Universitetų klasteris pradės veikti be klaipėdiečių?

Klasterio iniciatoriai - Vytauto Didžiojo universitetas (VDU). Teigiama, jog šiame universitetų bendradarbiavimo modelyje kartu su VDU dalyvaus Lietuvos edukologijos ir Šiaulių universitetai. Tačiau esą klasteris yra atviras, todėl ateityje prisijungti galės ir kiti universitetai.

Ką mąsto klaipėdiečiai?

Klaipėdos iniversiteto rektorius Eimutis Juzeliūnas teigia neprieštaraujantis tokio klasterio veiklai, tačiau bent kol kas tiksliai negali atsakyti, ar į jį įsijungs ir klaipėdiečiai.

"Planuojame tai išsamiai apsvarstyti artimiausiuose universiteto Senato ir Tarybos posėdžiuose. Toks bendradarbiavimo prototipas - bendrų studijų programų kūrimas - mums nėra naujas dalykas: pavyzdžiui, šiuo metu su Šiaulių universitetu, Vidžemės universitetu (Latvija) kartu vykdome I ir II pakopos studijų programas", - minėjo E. Juzeliūnas.

Jo nuomone, VDU inicijuotas klasteris galėtų būti naudingas socialinių ir humanitarinių mokslų sričių atstovams.

"Galimai dėstytojai turės daugiau darbo, tikima, kad gerės ir įgyjamų žinių kokybė, studentams bus suteiktas kokybiškas išsilavinimas, racionaliai panaudosime turimus resursus. Grėsmių kol kas nematome, juo labiau kad esame įsitikinę, jog Švietimo ir mokslo ministerija taip pat skatina ir palaiko universitetų tarpusavio bendradarbiavimą. Vis dėlto sunkumų gali kilti administruojant šias studijas - kol kas nenumatytas studijų programų administravimo modelis", - svarstė E. Juzeliūnas.

239 pirmakursiais mažiau

Kaip ir daugelyje kitų šalies aukštųjų mokyklų, pastaraisias metais Klaipėdos universitete sulaukiama vis mažiau pirmakursių.

Klaipėdos universiteto Studijų skyriaus vedėjo Arvido Masiulio duomenimis, šiemet universitetas į pirmą kursą priėmė 1266 studentus. Pernai buvo priimti 1505 studentai.

"Bendras pirmakursių mažėjimas sudaro 15,9 procento ir tai sutampa su esamomis tendencijomis šalyje", - kad Klaipėdos universitetas nėra toks vienintelis šalyje, akcentavo A. Masiulis.

Dėl to, kad kai kurios studijų programos nesulaukė pakankamai norinčių studijuoti, šiemet Klaipėdos universitetas nutraukė priėmimą į 7 studijų programas.

"Universitetas turėjo galimybę priimti studentus, pavyzdžiui, į Jūrų transporto energetikos inžinerijos studijų programą. Tokią studijų programą inicijavo darbdaviai ir kartu su universitetu buvo pateikta paraiška šešioms valstybės tiksliniu būdu finansuojamoms vietoms gauti. Tačiau ir pati studijų programa, ir valstybės tiksliniu būdu finansuojamos studijų vietos nesulaukė deramo stojančiųjų dėmesio. Sunku paaiškinti, kodėl stojančiųjų nedomina studijų programos, kurių absolventų poreikį deklaruoja darbdaviai ir įsipareigoja jaunuosius specialistus įdarbinti po studijų baigimo. Gal tokie įsipareigojimai ir netenkina stojančiųjų?" - pasakojo Studijų skyriaus vedėjas.

Tačiau, pasak A. Masiulio, dėl to, kad buvo atsisakyta kelių studijų programų, kol kas nereikės mažinti dėstytojų etatų skaičiaus.

"Dėstytojai dirba ir kitose studijų programose, kuriose yra studijuojančiųjų, todėl ženklių pasikeitimų neturėtų būti", - minėjo A. Masiulis.

Jo duomenimis, šiemet geri studentų priėmimo rezultatai buvo Kūno kultūros ir sporto pedagogikos, Slaugos, Kineziterapijos, Informatikos inžinerijos, Statybos inžinerijos, Anglų filologijos studijų programose.

Taikys užsienio praktiką

VDU rektoriaus Juozo Augučio teigimu, Lietuvoje universitetai lig šiol be reikalo kovoja tarpusavyje, kai galėtų stiprinti jėgas populiarindami Lietuvos, kaip mokslo šalies, įvaizdį pasaulyje, kartu bendradarbiaudami ir stengdamiesi pritraukti studentus iš užsienio.

Svarstoma, kad to pasiekti padėtų aukštųjų mokyklų jungtiniai klasteriai ir jų jungtinės studijų programos, kurioms būtų taikomi bendri, aukšti standartai.

"Jungtiniuose klasteriuose studijuoti įstotų tik gabiausi, o studijų dalykus dėstytų geriausi savo sričių Lietuvos ir tarptautiniai profesionalai", - išplatintame pranešime cituojamas J. Augutis.

Pasak jo, garsiausi pasaulio universitetai - Harvardo, Kembridžo, Oksfordo - taip pat veikia tokiu principu.

Teigiama, jog pirmiausiai klasteris būtų taikomas humanitariniams ir socialiniams mokslams, jo nariai universitetai siūlytų jungtines studijų programas, kurias įgyvendintų dalimis - pagal tai, kokioje srityje kuris universitetas turi aukštesnę studijų kompetenciją.

Kaip viskas veiks?

"Jungtiniuose aukštųjų mokyklų klasteriuose planuojantys dalyvauti universitetai, turintys panašių studijų programų, turės rasti būdų jas jungti ir studijas organizuoti bendrai, pirmiausiai siekdami aukštos kokybės.

Jungtiniuose klasteriuose stojama iš pradžių būtų ne į konkrečią specialybę, bet į studijų krypčių grupę. Pavyzdžiui, stojama į socialinius mokslus ir tik po dvejų metų renkamasi konkreti socialinių mokslų specialybė", - rašoma pranešime.

Planuojama, kad jau nuo 2016 m. bus pradėtas studentų priėmimas į klasterio universiteto programas, o nuo 2017 m. vykdomos ir bendrauniversitetinės dvejų metų studijos pagal artes liberales sistemą. Nuo 2018 m. po dvejų metų bendrųjų studijų studentai galės vykti programų specializacijoms į studijų kompetencijos centrus.

"Universitetų klasteris veiks sudarant jungtinę veiklos sutartį tarp jame dalyvaujančių aukštųjų mokyklų, kurios visos bus lygiateisės. Klasteriui vadovaus jo taryba, prioritetiniais pagrindais sudaryta iš klasterio narių atstovų. Artimiausiu metu bus sudaryta bendra Švietimo ir mokslo ministerijos ir naujame universitetų klasteryje pageidaujančių dalyvauti atstovų darbo grupė, kuri aiškiai apibrėš tokio klasterio sudarymo ir veikimo principus", - teigiama pranešime.

Švietimo ministrė Audronė Pitrėnienė tikina, jog ministerija skatins ir palaikys universitetų tarpusavio bendradarbiavimą, aktyvesnį tokių klasterių kūrimą. Pasak jos, dabartinė aukštojo mokslo padėtis netenkina nei pačių universitetų, nei valstybės intereso.

"Šių metų priėmimas dar kartą aiškiai parodė problemas: žema priėmimo kartelė, daug smulkių ir nepaklausių studijų programų, tų pačių programų dubliavimas keliose aukštosiose mokyklose. Turime apsaugoti mažesnius universitetus nuo vegetavimo", - cituojama ministrė.

Skelbiama, kad labiausiai dėl studentų skaičiaus sumažėjimo šiemet nukentėjo Šiaulių ir Mykolo Romerio universitetai.