Vadybininkų bus mažiau

Nenorintiems po ketverių metų varstyti Darbo biržos durų, jau dabar pats metas įsigilinti, kokių specialybių absolventai turi mažiausią paklausą ir dideliais atlyginimais pasigirti negali. Redakcijos archyvo nuotr.

Nori gerai uždirbti

Atrodo, kad abiturientai pamažu įsiklauso į raginimus nestoti į populiarias, tačiau neperspektyvias socialinių mokslų studijų programas. Iki bendrojo priėmimo pabaigos likus 10 dienų, pastebima, kad šiemet abiturientai ateities profesiją renkasi geriau apsvarstę įsidarbinimo perspektyvas ir atlyginimų dydį.

Kaip „Vakaro žinioms“ pasakojo Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) prezidentas Pranas Žiliukas, vadybos studijų programos jau nebepatenka į populiariausių studijų programų dešimtuką. Tiesa, stojantieji vis dar aktyviai renkasi teisę ir ekonomiką.

„Vadybos studijų programos jau yra nutolusios nuo populiariausių viršūnės. Prieš penketą metų net 60 proc. pirmųjų pageidavimų būdavo pateikiama į socialinius mokslus, o šiandien taip nėra. Jei lygintume su praėjusiais metais, pagal pirmąjį prioritetą trauka į socialinius mokslus sumažėjo 3 proc., medicinos mokslų trauka išaugo daugiau kaip 1 proc. Taigi šiemet šiokių tokių pokyčių yra. Jaučiasi, kad ten, kur tikimasi didesnio atlyginimo ar yra lengviau įsidarbinti, trauka didėja“, - kalbėjo asociacijos prezidentas.

Nepopuliariausi - humanitariniai ir fiziniai mokslai

Šiemet tarp stojančiųjų į universitetus populiariausi išlieka Vilniaus ir Lietuvos sveikatos mokslų universitetai. Tarp kolegijų daugiausia veržiamasi į Kauno ir Vilniaus kolegijas.

LAMA BPO duomenimis, daugiausia pirmųjų pageidavimų pateikta į medicinos studijas Lietuvos sveikatos mokslų universitete (LSMU; 503 prašymai studijuoti), mediciną Vilniaus universitete (VU; 357). Trečioje vietoje atsiduria odontologija LSMU (261), ketvirtoje - teisė Vilniaus universitete (246). Toliau populiariausių universitetinių studijų programų dešimtukas rikiuojasi taip: ekonomika VU (196 pageidavimai), veterinarinė medicina LSMU (177), programų sistemos Kauno technologijos universitete (167), teisė ir ikiteisminis procesas Mykolo Romerio universitete (166), politikos mokslai VU (165), programų sistemos VU (164).

Pagal pirmąjį prioritetą kolegijose pirmauja kosmetologija Kauno kolegijoje (KK; 177 prašymai studijuoti). Nežymiai atsilieka bendrosios praktikos slauga Vilniaus kolegijoje (VK; 176). Toliau rikiuojasi higieninė ir dekoratyvinė kosmetika VK (163), bendrosios praktikos slauga KK (133), buhalterinė apskaita VK (112), tarptautinis verslas VK (98), transporto logistika Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijoje (94), kineziterapija KK (91), grožio terapija Klaipėdos valstybinėje kolegijoje (90), jūrų laivavedyba Lietuvos aukštojoje jūreivystės mokykloje (86).

Pagal studijų kryptis populiariausia vis dėlto išlieka socialinių mokslų kryptis (ją jau pasirinko 37 proc. stojančiųjų.). Antroje vietoje yra biomedicinos mokslai (25 proc.), trečioje - technologijos mokslai (18 proc.). Menų studijų sritį renkasi 8 proc. stojančiųjų, fizinių mokslų - 6 proc., humanitarinių mokslų - taip pat 6 proc.

P.Žiliukas spėja, kad medicinos mokslai, kurie trunka ilgai ir yra sudėtingi, jaunimą vilioja dėl didelių atlyginimų ir labiau užtikrintos ateities.

„Aukštųjų mokyklų, kurios rengia medicinos specialistus, garbei reikėtų pasakyti, kad yra pasitikima jų suteikiamu išsilavinimu ir tarptautiniu jo pripažinimu. Kitas dalykas: ko gero, daugelis supranta, kad jei ne Lietuvoje, tai užsienyje ras gerai apmokamą darbą“, - svarstė jis.

O štai karinių mokslų populiarumas, anot P.Žiliuko, išlieka toks pat, nors, atrodytų, gynybinės nuotaikos mūsų šalyje stiprėja, o ir šauktinių savanorių netrūksta.

„Į visas Generolo Jono Žemaičio karo akademijos siūlomas studijų programas kol kas pageidavimų pateikta tik 65. Tačiau ten ir yra ribotas studijų vietų skaičius“, - akcentuoja jis.

Vis dar vilioja burtažodžiai

P.Žiliukas atkreipia dėmesį, kad aukštosios mokyklos vis dar neatsikratė įpročio studentus vilioti skambiais naujai iškeptų studijų programų pavadinimais. Tas esą vyksta ir šiemet.

„Paprastai kasmet į rinką ateina kelios dešimtys naujų studijų programų. Vienos užgęsta jau po metų, kitos įsišaknija. Be abejo, dar yra žaidžiama jų pavadinimais, nes tikrai yra nemaža dalis asmenų, kurie nelabai gilinasi, kur stoja. Aišku, negali sakyti, kad jaunimas neturi motyvacijos. Bet tikrai yra tokių, kurie studijuoti eina inertiškai, pagal patikusį pavadinimą, kelis burtažodžius, nusakančius programą“, - apgailestavo jis.

Ką asociacijos vadovas patartų stojantiesiems, kurie vis dar renkasi profesiją ir nepateikė prašymo LAMA BPO sistemai?

„Savo mintis, kuo norėtų būti gyvenime, jau reikėtų suaktyvinti, nes liepos 18 d. baigiasi prašymų teikimas. Nors iki to laiko dar galima koreguoti savo prašymus, studijų kryptį tikrai reikia įsivaizduoti. Pagaliau reikia atsižvelgti ir kaip sekėsi mokslai gimnazijoje, kokie mokslai buvo prie širdies, o kur rezultatą žmogus išvargo. Juk toliau į tuos dalykus reikės gilintis jau aukštesniu lygiu. Studijas reikia rinktis apgalvotai, pasikliaujant savimi, bet ir įsiklausant į tėvų ar kolegų patarimus.“

Kur pakviesti studijuoti, stojantieji sužinos liepos 23 d. iki 15 val.

Pasibaigus studijoms traukia į Darbo biržą

Kaip ir įprasta, aukštosioms mokykloms baigiant išdalyti aukštojo mokslo diplomus, Lietuvos darbo biržą užplūsta absolventai.

Liepos 1 d. duomenimis, per birželį, palyginti su geguže, jaunimo registravosi beveik penktadaliu daugiau - per mėnesį įregistruota 7,1 tūkst. 16-29 metų bedarbių. Į teritorines darbo biržas kreipėsi ir darbo pasiūlymų laukia 1,4 tūkst. absolventų: kvalifikuoti ką tik mokslus baigę jaunuoliai pasirengę dirbti virėjais, automobilių mechanikais, apdailininkais, vadybininkais, kompiuterinės technikos operatoriais, suvirintojais ir kt.

Anot LDB Komunikacijos skyriaus vedėjos Jūratės Baublienės, daugiausiai absolventų, registruotų Darbo biržoje, yra baigę Mykolo Romerio universitetą, Vilniaus universitetą, Vytauto Didžiojo universitetą, Klaipėdos universitetą, Kauno technologijos universitetą.

Tarp registruotų darbo ieškančių absolventų didžioji dalis yra baigę teisės studijas. Toliau rikiuojasi viešasis administravimas, kineziterapija, verslo vadyba, socialinis darbas, ekonomika, buhalterinė apskaita, finansai, bendrosios praktikos slauga, politikos mokslai, vadyba ir verslo administravimas, automobilių techninis eksploatavimas, aplinkos apsaugos inžinerija, tarptautinis verslas, teisė ir valdymas, verslo administravimas.

O štai darbo rinkoje labiausiai reikalingi šie specialistai: reklamos ir rinkodaros specialistai, administravimo ir vykdomieji sekretoriai, sandėliavimo tarnybos tarnautojai, buhalteriai, apskaitos ir buhalterijos tarnautojai, pagrindinio ir vidurinio ugdymo mokytojai, verslo paslaugų srities ir administracijos vadovai, verslo paslaugų agentai, pardavimo atstovai, mechanikos inžinieriai.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“