Vaikų auklėjimas: 8 patarimai iš Danijos

Vaikų auklėjimas: 8 patarimai iš Danijos

Laimingiausios pasaulyje šalies gyventojai danai turi savo gyvenimo filosofiją, kurią vadina "hygge": trumpai tariant, tai gebėjimas mėgautis paprastais dalykais, būti nuoširdžiam ir atsakingam. Remdamiesi šiuo požiūriu, augina ir savo vaikus. Danų psichologės Jesper Juul, daugybės knygų apie vaikų ugdymą autorės, patarimai gali praversti ir mums...

J. Juul - šeimos santykių psichoterapeutė, dirbanti šį darbą daugiau nei 35 metus. Ji įkūrė Tarptautinę šeimos laboratoriją - konsultavimo centrą tėvams, skaito paskaitas bei veda seminarus Vokietijoje, Austrijoje, Šveicarijoje ir daugelyje kitų šalių.

Kad gerai išauklėtum savo vaikus, nebūtina būti tobulam, teigia J. Juul. Laimingų tėvų ir vaikų santykių pagrindą, anot psichologės, sudaro keturios dalys: teisingumas, harmonija, nuoširdumas ir atsakomybė.

Teorija aiški, tačiau kaip šiuos principus įgyvendinti praktikoje? Danų psichologės patarimai...

Nesaugokite vaiko nuo negatyvių emocijų

Tikriausiai ne kartą stebėjote sceną kavinėje, kai pietaujanti šeima ne mėgaujasi valgymu ir bendravimu, o bando sutramdyti įsisiautėjusį trimetį. Vaikas muistosi, verkia, aikštijasi ir t. t. "Taip jis bando kovoti už savo teisę jausti susierzinimą, nerimą, baimę ar liūdesį", - komentuoja J. Juul.

Nieko baisaus, jeigu vaikas viešoje vietoje ims pykti ir rėkti, sako danų psichologė. Pasak jos, naujųjų romantikų kartos tėvai įsikalė į galvas, kad vaikams reikia skirti daug dėmesio, ir skiria jo dukart daugiau nei reikia. "Vaikams nebelieka galimybės išmokti paprastą tiesą: kiti žmonės irgi turi poreikius, taisykles bei jausmus. Už tai vaikui teks brangiai mokėti tada, kai jis liks akis į akį su kitais žmonėmis."

J. Juul pataria: leiskite vaikui demonstruoti tikruosius jausmus, bet nepamirškite ir savųjų poreikių.

Nepainiokite pasekmės ir bausmės

Tai panašios sąvokos, tačiau tarp jų yra skirtumas. "Tam tikrų veiksmų padariniai gali būti nemalonūs ir skausmingi, bet, kitaip nei bausmė, jie nežemina žmogaus orumo ir neskiepija kaltės jausmo", - mano psichologė.

Pavyzdžiui, vaikas lipa ant stalo, bet nukrenta ir susižeidžia. "Tai jo paties veiksmų rezultatas, - aiškina specialistė. - Tokiu būdu vaikas supranta, kad jo fizinės galimybės ribotos. Padarinys - guzas kaktoje - padidina jo žinias, ir kitą kartą jis bus atsargesnis. Bet jeigu išgirs iš tėvų: "Tu gi puikiai žinai, jog nukrisi, kodėl neklausai, kas tau buvo sakyta!" - pasijus pažemintas ir kaltas.

Bausti vaiko tokioje situacijoje visiškai nereikia. Pakanka, kad jis gavo pamokomą savo veiksmų pasekmę.

Tinkamai sakykite "ne"

Vaikai visada nori išgirsti "taip". Atsisakymas pildyti jų norus sukelia nusivylimą ir pyktį.

"Šios dramos dalyviai turi ją pereiti, - sako J. Juul. - Kitaip vaikai negalės normaliai priimti neigiamų atsakymų vėliau, kai bus suaugusiųjų pasaulyje. Tai elementari gyvenimo patirtis, kurią jie turi išmokti. Vėliau, po nesėkmių ir likimo smūgių, jie galės atsistoti ant kojų. Jie turi suprasti, kad bandyti apeiti jūsų "ne" - beprasmiška, kai šis "ne" - nesvarstytinas."

Leiskite nuobodžiauti

Per pastaruosius 10-15 metų daugelis vaikų neteko gebėjimo pabūti su savimi bent 10 minučių. Jie įprato būti linksminami televizoriaus, interneto, išmaniojo telefono, planšetės, žaidimų konsolės... "Nuobodžiaujantys vaikai" jaučia nerimą ir ima aikštytis. Jie reikalauja, kad tėvai su jais žaistų ar linksmintų kitokiais būdais.

Ruošdamiesi į kelionę, į svečius ar į kavinę, tėvai su savimi tempia krūvas knygų, žaislų ir t. t. - kad tik išgelbėtų vaiką nuo nuobodulio. "O juk nuobodulys yra naudingas. Kai dabartiniai tėvai buvo vaikai, nuobodulys juos motyvavo kurti, sugalvoti įvairiausių žaidimų, pažinti save ir pasaulį."

"Jeigu kantriai išlauksite nerimo dėl nuobodulio periodą, galite atrasti vaiko kūrybines galias. Tai daug svarbiau nei šiaip piešimas, lipdymas ar modelių konstravimas. Kurti - tai pajausti ir pažinti save, atrasti skirtingų saviraiškos variantų, - sako danų psichologė. - Kūrybinės paieškos atlieka dar vieną svarbų vaidmenį: taip vystosi vaiko savivertė ir unikalumas, jis nesistengia būti kaip visi. Didesnis savarankiškumas veda prie geresnio gyvenimo ir visuomenės supratimo."

Netaikykite visų auklėjimo postulatų

"Daugelį knygų apie vaikų auklėjimą parašė tokie patys tėvai kaip ir jūs - remdamiesi savąja patirtimi, - sako psichologė. - Kai kurie tendencingai atrinko faktus iš įvairių tyrėjų darbų. Neverta visko priimti už gryną pinigą ir pritaikyti savo vaikams."

"Kai nutariate pasinaudoti kuria nors jums patikusia metodika, iš pradžių pagalvokite, ar norėtumėte tai išbandyti su savo sutuoktiniu, - pataria J. Jull. - Jeigu atsakymas "ne", tuomet atsisakykite šios idėjos. Antraip atsidursite tarp tų tėvų, kurie nenori vaikų laikyti visaverčiais žmonėmis."

Vaikams reikia protingo vadovavimo

Dažnai šiuolaikiniai tėvai stengiasi tapti savo vaikų draugais. Kai šis požiūris neduoda rezultatų ir atžalos įsisiautėja, tėvai ir mamos griebiasi autoritarinių auklėjimo metodų, kuriuos taikė jų senoliai. Šie kraštutinumai turi daugybę trūkumų.

"Nereikia nei stengtis tapti vaiko draugu, nei nusipirkti jo pagarbą, aprūpinant jo laimingą vaikystę visomis įmanomomis materialinėmis gėrybėmis, - sako psichologė. - Tačiau piktnaudžiavimas savo valdžia - irgi bloga išeitis. Prieš taikydami vaikams daugybę apribojimų, tėvai pirmiausiai turėtų gerai pažinti savo pačių asmenybę."

Palaikykite dialogą

"Dialogas - tai ne pokalbiai ir ne diskusijos. Jis reikalauja tėvų atvirumo, susidomėjimo, lankstumo, noro sužinoti apie save ir savo vaiką kai ką naujo, - sako J. Juul. - Tikro dialogo nebus, jeigu tėvai išsikėlė tikslą, kuris jiems svarbiau už viską."

Žingsnį link dialogo turi žengti tėvai, pedagogai ir kiti suaugusieji. Grįžtamasis ryšys iš vaiko - svarbesnis ir efektyvesnis už nuobaudas ir paskatinimus. Vaikai jaučia, kai suaugusieji užsideda kaukes.

Leiskite būti išskirtiniam

Ilgą laiką suaugusieji manė, jog jie geriau žino, koks yra ir koks turi tapti jų vaikas. "Mes įgyjame tikrą jėgą tik tada, kai mums leidžiama būti tais, kuo esame, - primena psichologė. - Tai reiškia, jog kiekvieną dieną reikia kovoti už savo vaiko individualumą ir, be abejo, pripažinti jo išskirtinumą."

Raktažodžiai
Sidebar placeholder