Vietoje klasės - kompiuteris

Vilniaus Ozo gimnazija pripažįstama vienintele mokykla šalyje, organizuojančia nuotolinį mokymą aprašytuoju būdu. Nors šios srities entuziastų šalies pedagogų gretose yra ir daugiau, anot gimnazijos direktoriaus Albino Daubaro, dažniausia nuotoliniu pavadinamas seniai žinomas savarankiškas mokymasis, jį paįvairinant šiuolaikiškais komunikacijos metodais. Ozo gimnazija savo ruožtu siūlo virtualų sinchronišką mokymą, t. y. realiu laiku vykstančias pamokas bei konsultacijas.

Kokiu keliu žengs Klaipėdos mokyklos, kol kas svarstoma, tačiau jų ketinimai sekti moderniu pavyzdžiu - rimti. Anot uostamiesčio savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėjos Laimos Prižgintienės, apie šiuos dalykus mąstoma rengiant bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos iki 2015 metų projektą.

"Mokyklų, norinčių taikyti nuotolinį mokymą, mieste yra. Kadangi programinė jo įranga - labai brangi, manome esant tikslinga Klaipėdoje turėti po vieną vidurinę mokyklą arba progimnaziją, vieną gimnaziją ir vieną suaugusiųjų mokyklą, kurios organizuotų tokį mokymą, - sakė L. Prižgintienė.

- Nuotolinis mokymas dabar dažnai vadinamas paspirtimi emigrantams, tačiau mes pirmiausia galvojame apie vaikus, kurie dėl įvairių negalių negali lankyti mokyklos. Jiems šis mokymo būdas yra reikalingas."

Lietuviškas atestatas - dirbant užsienyje

Naujakiemio suaugusiųjų vidurinės mokyklos direktoriui Pranui Surbliui nuotolinis mokymas atrodo itin aktualus dalykas, mat moksleiviams, dėl įvairių priežasčių nebaigusiems mokyklos kartu su bendraamžiais, o vėliau nusprendusiems tęsti mokslus, juos paprastai tenka derinti su darbu. Nemažai tokių, kurie ilgą laiką praleidžia komandiruotėse arba tiesiog dirba užsienyje.

Nuotolinis mokymas padėtų išvengti tokių moksleivių "nubyrėjimo" ir sukurtų patogias sąlygas tiek jiems, tiek pedagogams. Gimnazijos statuso siekiančiai mokyklai siekis diegti šiuolaikiškas metodikas yra vienas iš prioritetų.

"Jau ir dabar yra įprasta, kad moksleiviai gauna užduotis ir konsultuojasi su mokytojais elektroniniu paštu bei per "Skype" programą, o būsimi ugdytiniai, pildydami mokyklos anketą, turi nurodyti tiek telefono numerį, tiek elektroninio pašto adresą. Speciali virtuali mokymosi aplinka visa tai dar labiau supaprastintų", - įsitikinęs direktorius, jau dabar turintis ne vieną "savarankiško mokymosi su nuotolinio elementais" pavyzdį.

Prieš šešerius metus viena mergina, susitarusi su mokyklos vadovu ir pedagogais, baigiamosios klasės kursą išėjo gyvendama ir dirbdama Vokietijoje. Su mokytojais bendravo elektroniniu paštu, o tarpiniams atsiskaitymams ir valstybiniams egzaminams grįždavo namo. Rezultatas - brandos atestatas, įgytas neaukojant darbo vietos, tik laisvą laiką.

Kolegai antrino ir "Baltijos" gimnazijos direktorė Vitalija Grybauskienė, taip pat besidominti nuotolinio mokymosi diegimu. "Visose miesto mokyklose yra mokinių, kurie mokosi namuose. Nuotolinis būdas jiems labai praverstų. Jeigu mūsų gimnazija galėtų tapti tokio mokymosi centru, galėtume pritraukti moksleivių, išlaikyti jaunus gabius mokytojus", - svarstė ji. Gimnazija turi reikalingos įrangos, o kolektyvas, kurio gretose nestinga jaunų specialistų, naujovių atžvilgiu taip pat palankus.

Auditorija pasikeitė

Prieš devynerius metus nuotolinio mokymo idėją įgyvendinti pradėjusios Vilniaus Ozo gimnazijos direktorius Albinas Daubaras mano, kad tai - švietimo ateitis, ir gana artima. "Visuomenės opinija - inertiška, radikalioms naujovėms atviri ne visi. Tačiau aš esu tikras, kad nuotolinis mokymas yra aktuali perspektyva", - sakė jis.

A. Daubaro pamąstymus iliustruoja ir mokyklos bendruomenės pokyčiai: pradžioje nuotolinio mokymo sumanymą čia įgyvendino kuopelė entuziastingų mokytojų, o dabar jau vos vienas įstagoje dirbantis pedagogas neveda virtualių pamokų. Pasikeitė ir moksleivių sudėtis: apie du trečdalius gimnazijos ugdytinių šiuo metu sudaro "nuotolinukai", kurių, be to, nuolatos daugėja.

Keičiantis aplinkybėms pasikeitė ir "tikslinė auditorija". Užgimęs kaip patogi galimybė šioje mokykloje besimokiusiems jauniesiems sportininkams bei neįgaliems vaikams ir jaunuoliams, šiuo metu nuotolinis mokymasis Ozo mokykloje yra populiarus tarp lietuvių emigrantų ir jų atžalų, gyvenančių įvairiuose pasaulio kampeliuose.

Sumanę mobilaus biuro idėją adaptuoti švietimo procesui, mokyklos pedagogai metus dirbo papildomai už dyką. "Pradžioje turėjome tik interneto ryšį, keletą kompiuterių ir entuziazmo. Postūmį suteikė Vilniaus universiteto Nuotolinių studijų centras, suteikęs galimybę naudotis WebCT mokomąja aplinka", - sakė A. Daubaras.

Gauta Europos struktūrinių fondų parama leido sukurti elektronines pamokas, kurių gimnazija šiuo metu turi apie 6000 - visam 9-12 klasių kursui. "Realioje pamokoje mokytojas vargu ar kartos visą išdėstytą medžiagą jos nesupratusiems. Mokantis virtualiai, tokia galimybė yra, - teigė direktorius. - Visos mūsų pastangos sutelktos į reguliarų virtualų mokymąsi - su pamokų tvarkaraščiu, mokytojo kontrole ir t. t. Savarankiško mokymo dažniausiai mokomasi pripuolamai - kai tam randama laiko." Daugiausia klausimų, kaip ir "realioje" mokykloje, "virtualioje" sulaukia matematikos ir fizikos mokytojai.

Metodika atrodo esanti pažangi - pokalbininko duomenimis, Ozo gimnazijos abiturientų egzaminų rezultatai netgi pranoksta Vilniaus vidurkį.

Artimiausi neseniai gimnazijos statusą įgijusios švietimo įstaigos planai - dar labiau stiprinti šiuolaikiškas metodikas ir rengti pamokas vaizdo konferencijų metu, kur mokytojai ir mokiniai matytų vieni kitus ir bendrautų realiu laiku.

Dar viena vis populiarėjanti iniciatyva - prieš trejus metus įkurta lituanistinė mokyklėlė, kurioje 1-8 klasių moksleiviai, daugiausia - išeivių vaikai, nuotoliniu būdu mokosi lietuvių kalbos ir istorijos.