Kokie įvykiai Klaipėdos universitetui buvo patys svarbiausi šiais metais?
Manau, aktualiausi buvo du. Pirmasis - tai, jog sausio 5 dieną universitetas pakeitė savo statusą ir tapo viešąja įstaiga. O antrasis įvyko visai neseniai - praėjusią savaitę buvo paskelbtas naujas KU Tarybos narių sąrašas. Nauja Taryba dabar turės nemažai valdžios, o Senatui liks spręsti tik akademines problemas. Tarybos laukia daug darbų: tvirtinti universiteto strategiją, rūpintis finansais, organizuoti rektoriaus rinkimus bei užsiimti daugybe kitų svarbių dalykų.
Kaip Tarybos darbą pakeis faktas, jog į ją įsiliejo ir neakademinio sluoksnio žmonės?
Visuomenėje žinomi ar versle patyrę žmonės gali tiesiog neturėti laiko visiškai atsiduoti universiteto reikalams. To buvo tikėtasi pagal naują tarybų įstatymą, kurio modelis buvo pasiskolintas iš amerikiečių. Bet JAV situacija šiek tiek kitokia - ten universitetų tarybų nariai kartu yra ir akcininkai. Dabar tarybos išrinktas rektorius turės didesnę valdžią, tačiau ir jai pačiai reikės tvarkyti daugybę reikalų. Negalima pamiršti fakto, jog neakademinio sluoksnio žmonės ne visiškai gerai išmano universiteto specifiką, todėl apie būsimą tarybos veiklą kol kas šnekėti anksti.
Kaip jau daug metų besitęsiantys emigracijos procesai paveikė Klaipėdos universitetą? Ar galima daryti konkrečias išvadas?
Situaciją puikiai iliustruoja skaičiai. Šiais metais, palyginti su praėjusiais, KU finansavimas sumažėjo 7 milijonais litų. Dotacijos tapo mažesnės dėl menkesnio studentų skaičiaus - tai susiję procesai. Universitete studentų vis mažiau, tačiau emigracija nėra vienintelė to priežastis: prie šios tendencijos prisidėjo ir buvusios gimstamumo problemos, sumažėjęs abiturientų skaičius mokyklose, žinoma, ir pasikeitusi universiteto finansavimo tvarka. Liūdna, tačiau nieko gero nesitikime ir kitais metais.
Ką reiktų daryti, kad situacija pasitaisytų?
Vykstantys procesai - ilgalaikiai, o ir mes nepabudome vieną dieną bei nepamatėme, kad situacija bloga. Universitetas nuolat planuoja studijų ateitį, susieja ją su galima rinka bei studentų skaičiumi.
Taikomės prie esamos situacijos ir pastebime naujas tendencijas. Matome, kad specialybės, kurios buvo populiarios prieš 5 metus, dabar jau nebėra paklausios.
Akivaizdu, kad administravimas ir vadyba išeina iš mados. Yra ir sunkiai suprantamų dalykų - informatikai šiuo metu jau nebegali susirasti darbo. Taigi svarbiausia - taikytis prie šių dienų aktualijų ir matyti ateities perspektyvas.
Kaip klostosi Klaipėdos jūrinio slėnio projekto reikalai?
Finansavimas yra, tačiau mes patys kol kas nesugebame atlikti rimtų pirkimų. Tiesa, įrangos jau supirkta už daugiau nei 9 milijonus litų. Tačiau šiuo metu užstrigęs konkursas dėl pastato bei laivo projektavimo darbų neleidžia projekto plėtoti toliau. Bet to reikėjo ir tikėtis - paprastai didesni pirkimai iš karto neįvyksta. Turime vilties, kad reikalai pajudės - reikia pereiti svarbiausius pirkimus, padaryti projektą ir pradėti statybas.
Universiteto politika teigia, jog būtent jūrinės specialybės yra uostamiesčio akademinės įstaigos veidas. Ar jos pakankamai populiarios ir atitinka lūkesčius?
Nors Klaipėdos universitetas ir vienintelis, galintis pasiūlyti tokio pobūdžio studijas, kyla klausimas, kiek Lietuvai reikia tokių specialistų. Paradoksalus dalykas - praėjusiais metais labai nedaug studentų stojo į technologinių specialybių dalykus.
Per neseniai vykusias atvirų durų dienas studijų prorektorius V. Laurėnas sakė, jog universitetas yra suinteresuotas, jog jaunimas vietoj anksčiau buvusių populiarių socialinių mokslų specialybių rinktųsi gamtos mokslų studijas. Kokios to priežastys?
Gamtos mokslai, matematika, fizika yra mažiau taikomi, labiau akademiniai, todėl pritraukia nedaug studentų. Šios "skaudžios" specialybės turėtų būti savotišku valstybės užsakymu. Valstybė turėtų matyti, kiek ir kokių specialistų reikės po 5 ar 10 metų. Rodos, kuriamos ir strategijos, bet jos kaip tas žvirbliukas - dažnai pašoka ir staiga nuskrenda. Tokioms studijų programos turėtų būti skiriamos kvotos, nesvarbu, kuriame mieste yra universitetas - studentas vietą pasirinks pats. Visų šių dalykų nėra, o tai labai blogai.
Minėjote, kad ir Sveikatos mokslų fakultetas kitais metais turėtų susilaukti daugiau susidomėjimo. Kodėl?
Susidomėjimas yra nemažas. Studentų jau laukia paruoštos kai kurios studijų programos, kurios, tikimės, atkreips jaunimo dėmesį. Pavyzdžiui, medicinos inžinerija - įdomus ir perspektyvus mokslas, kuris, viliamės, bus paklausus. O sveikata iš principo yra populiari. Pažiūrėkite, kiek daug slaugos, visuomenės sveikatos specialistų iš Lietuvos kviečia vokiečiai, norvegai, britai.
Kvalifikuotų dėstytojų trūkumas kiekvienais metais priverčia pagalvoti apie tam tikrų specialybių universitete atsisakymą. Ar galime laukti įsiliejančių naujų žmonių?
Visada tikimės, kad universitete atsiras naujų veidų. Žinoma, prisivilioti dėstytojų nėra lengva - taip paprastai jie nelaksto. Tačiau tai vienas iš nuolatinių mūsų tikslų. Būtų puiku į Klaipėdos universitetą pasikviesti mūsų partnerių Baltarusijos ar Ukrainos profesūrą, bet kyla kliūčių dėl biurokratinių procesų.
Kaip vertinate Klaipėdos universiteto studentų sąjungos (KUSS) veiklą?
Manau, kad veikla buvo aktyvi. Buvusi KUSS prezidentė Salomėja Sovaitė dirbo puikiai, tikėkimės, kad ir naujoji atstovė Aurima Švedaitė darbuosis gerai. O dialogo tarp universiteto ir studentų netrūksta. Žinant didelius studentų poreikius, tas dialogas dažnai atsiranda labai natūraliai.
Ar jau galima kalbėti apie konkrečias studijų reformos pasekmes?
Žinote, nereiktų šnekėti apie svetimus vaikus, - juokiasi. - Tačiau manau, kad reformos sumanytojų, rengėjų ir vykdytojų lūkesčiai toli gražu nepasiteisino. Įstatymas, mano supratimu, buvo priimtas skubotai ir Seime "nustekentas". Dėl priimtų sprendimų ir įstatymų nesuderinamumo dabar problemų turi ir universitetai, ir Švietimo bei mokslo ministerija. Be to, universitetai žadėtos autonomijos neįgijo.
Kaip turi atrodyti kokybiškos studijos?
Svarbiausias kokybiškų studijų rodiklis - katedros, kuriose dirba mokslininkai - vykdo nuolatinę mokslinę ir tiriamąją veiklą. Tuomet studentai gauna šviežias žinias, naujausius savo srities duomenis, o svarbiausia - suteikiama proga pasireikšti ir pačiam akademiniam jaunimui. Ten, kur šie procesai vykdomi formaliai, - apie kokybę kalbėti sunku. Mūsų universitete, kaip ir kiekvienoje akademinėje Lietuvos įstaigoje, yra stiprių ir silpnesnių vietų. Kitas svarbus dalykas - pačių studentų motyvacija. Jei jaunuolis žino, ko nori, dėstytojo pareiga jam padėti. Tačiau net ir nepriklausomai nuo dėstytojo darbo, studentas turi visas sąlygas tapti kvalifikuotu specialistu.
Neseniai Klaipėdos universitetas atšventė 20 metų jubiliejų. Kokio universiteto tikitės po 10 ar 20 metų?
Tam tikros permainos tikrai vyks. Tačiau nemanau, kad universitetas taps didesnis nei yra dabar. Reiktų atsirinkti savo stipriąsias vietas, kad tam tikrose srityse galėtume tapti lyderiais. Visur geras nebūsi, todėl didesnį dėmesį reiktų sutelkti į tam tikras specialybes.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą