Vytauto Didžiojo gimnazijai įteikta Taikos vėliava

Ketvirtadienį Klaipėdos Vytauto Didžiojo gimnazijai įteikta Taikos vėliava.

Balandžio 15 d. Lietuvoje jau aštuntą kartą bus minima Kultūros diena, kurią Lietuvos Respublikos Seimas 2006 m. liepos 19 d. įteisino kaip atmintiną. Kultūros dienos pažymėjimas balandžio 15 dieną susietas su Taikos Vėliavos simboliu ir Rericho Paktu – sutartimi dėl kultūros vertybių apsaugos karo ir taikos metu.

Kiekvienais metais vis daugiau visuomenės ir institucijų įsitraukia į Kultūros dienos paminėjimą: vyksta tarptautinės konferencijos, forumai, savivaldybių kultūros darbuotojų apdovanojimai, koncertai, parodos, akcijos, kiti renginiai. Visoje Lietuvoje Kultūros dieną skleidžiasi Taikos vėliavos, simbolizuodamos Taikos per Kultūrą idėją.

Taikos vėliavos istorija ir prasmė

2006 m. liepos 19 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė įstatymą, kuriuo balandžio 15-ji įteisinta Kultūros diena kaip atmintina diena. Ši diena tampriai surišta su svarbiais pasauliniais dokumentais. Tą dieną 1935 metais Vašingtone dvidešimt viena Amerikos žemyno šalis ratifikavo Rericho Paktą – sutartį dėl meno, mokslo įstaigų ir istorinių paminklų apsaugos karo ir taikos metu naudojant Taikos vėliavą. Jos simboliu pasirinktas rubino spalvos žiedas, juosiantis tris rubino spalvos skritulius baltame fone. Rericho Paktą palaikė žymūs to meto žmonės – JAV prezidentas F.D. Ruzveltas, Čekoslovakijos prezidentas T. Masarikas, Romos popiežius Pijus XI, mokslininkai, rašytojai R. Rolanas, R. Tagorė, T. Manas, B. Šou, A. Einšteinas, daug kitų visuomenės veikėjų.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Stasys Lozoraitis ir žymiausi to meto Lietuvos visuomenės, mokslo ir meno veikėjai taip pat siekė ratifikuoti šį Paktą, bet nepalankios užsienio politikos sąlygos sutrukdė tai padaryti.

Paktas tapo 1954 m. UNESCO Hagos „Kultūros vertybių apsaugos ginkluoto konflikto atveju konvencijos“ pagrindu. Hagos konvencijos šalimis narėmis yra 123 šalys (Lietuva ja tapo 1998 metais), Hagos konvencijos Antrojo protokolo, priimto 1999 m., narėmis yra 60 šalių (Lietuva ja tapo 2002 metais).

Impulsą Taikos vėliavos simbolikai N. Rerichas gavo keliaudamas po pasaulį. Trejybės simbolis randamas įvairių tautų religijose ir kultūrose, net nuo neolito laikotarpio. Trijų skritulių, apjuostų ar neapjuostų žiedu, simbolis buvo naudojamas Meksikoje, Japonijoje, senovės Graikijoje, ant senojo Egipto valdovų daiktų, senovės Indijos žynių rūbų, ant keltų monetų, skitų ir slavų papuošalų, Kaukaze ir Vidurinėje Azijoje. Jis taip pat randamas popiežiaus herbe, daugelio bažnyčių dekore bei ikonose. Trejybės simbolika atspindima ir mūsų šalies senojoje tautosakoje, etniniame palikime.

Trijų sferų ženklas aiškinimas įvairiai. Štai keletas prasmių: religija, menas ir mokslas kultūros žiede; tiesa, grožis ir teisingumas; meilė, grožis ir žinojimas; praeitis, dabartis ir ateitis amžinybės rate; Švenčiausioji Trejybė, pasaulinis susivienijimas ir panašiai.

Taikos vėliava reikšminga ir šiandien. Ji buvo iškelta ant aukščiausių planetos viršūnių, Šiaurės ir Pietų ašigalių, keletą kartų pabuvojo kosminėje erdvėje ant orbitinių stočių, jai plevėsuojant vykdomos įvairios kultūrinės akcijos. 2013 metais Argentina įteisino Taikos vėliavos kėlimą Tarptautinės taikos dienos metu rugsėjo 21 dieną. Meksikoje keliama Taikos vėliava įvairiomis progomis, atitinkančiomis šios vėliavos prasmę. Ten yra Tarptautinio Taikos vėliavos komiteto, NVO prie JT, būstinė. Lietuvos Taikos vėliavos komitetas yra šio komiteto padalinys.

Lietuvoje Kultūros dieną 2014 metais Taikos vėliava bus keliama šeštą kartą, ypač iškilmingai – prie LR Seimo rūmų. Iškeldami Kultūros dieną Taikos vėliavą, užtvirtiname aukščiausias vertybes ir įsipareigojame jas saugoti bei puoselėti.