Alfredas Brustas iš Katyčių

"Vakarų ekspreso" inf.

2017-06-11 08:01

1891 m. birželio 15 d. Rytų Prūsijoje gimė vokiečių rašytojas ekspresionistas Alfredas Brustas (Alfred Brust).

Dosjė

Gimė Įsrutyje, motinai keliaujant pas tėvus į Getingeną. Ten, pas senelius, ir praleido pirmuosius penkerius vaikystės metus.

A. Brusto tėvai gyveno Katyčiuose (dab. Šilutės r.). Tėvas miestelyje turėjo nuosavą viešbutį, kavinę ir parduotuvę (1885 m. Katyčiuose gyveno 761 žmogus). Rašytojo tėvo pusbrolis Elmas Brustas, skardininkas, iki 1933 m. buvo Katyčių seniūnas (1934 m. mirė).

Katyčiuose Alfredas lankė pradžios mokyklą. Būdamas aštuonerių metų pradėjo rašyti eilėraščius.

Mokėsi Tilžės gimnazijoje. Jo klasės auklėtojas buvo Vilhelmas Storosta-Vydūnas.

Iki 1910 m. mokėsi prekybos mokykloje Tilžėje, rašė eilėraščius, pjeses. Tuo metu Tilžės miesto teatre buvo pastatytas A. Brusto vieno veiksmo spektaklis.

Dirbo laikraščiuose "Tilsitter Zeitung", "Annaberger Wochenschau". Rašė feljetonus laikraščiams "Berliner Tageblatt", "Stetiner Abendpost", "Zeitgeist", "Weltspiegel".

KNYGOS "Juta ir Julia" veiksmas vyksta Katyčiuose.

1914 m. vedė Agnes Maria Redetzk (su ja susilaukė aštuonių vaikų) ir tais pačiais metais buvo pašauktas į karo tarnybą, Rytų frontą. Dirbo karinės spaudos cenzūros skyriuose Kaune, Vilniuje ir Rygoje.

1915-1923 m. gyveno Šilokarčemoje (Šilutėje). Tuo metu parašė savo reikšmingiausias dramas.

1923 m. iš Šilokarčemos persikėlė gyventi į Krantą Kuršių nerijoje. Tais pačiais metais buvo išspausdintas trumpų pasakojimų rinkinys.

1926 pasirodė romanas "Dingusi žemė". 1929 m. įteikiama Kleisto premija. Publikuojamas lyrikos tomas.

1931 m. A. Brustas su šeima persikėlė gyventi į Karaliaučių. Dirbo knygų tyrimo tarnyboje. Gyvenimo sąlygos buvo sunkios.

1933 m. išleistas eilių rinkinys "Ich bin" ("Aš esu"), kuriame apdainuojama Rusnės, Šilutės, Kuršių nerijos gamta.

1934 rugsėjo 18 d. A. Brustas mirė nuo tuberkuliozės Karaliaučiuje.

Kūrybos palikimas, 1945 m. buvęs Karaliaučiuje, neišliko.

Katyčiai

Pagal vokiečių istoriko Gunterio Uschtrino knygą "Wo liegt Coadjuthen?" ("Kur yra Katyčiai?"), pirmąkart Katyčių kaimas paminėtas 1492 m., vokiečių ordino didžiojo magistro Hans von Tiefe instrukcijoje, kuria jis Klaipėdos miesto ir Ragainės miesto komtūrus ragina pasveikinti Didįjį Lietuvos kunigaikštį Aleksandrą jo išrinkimo didžiuoju kunigaikščiu proga ir įpareigoja paprašyti, kad jis paragintų Žemaičių genties vadą atnaujinti taikos sutartį bei pasiųsti savo įgaliotinį į kaimą, kuris vadinasi Cathegut (Katyčiai), ir kad tenai būtų atnaujinta sutartis dėl sienos.

EVANGELIKŲ liuteronų bažnyčia, pastatyta 1733 m.

Mažosios Lietuvos istorijos tyrinėtojo, architekto dr. Martyno Purvino duomenimis, Katyčiai nuo seno buvo svarbi prekyvietė šalia reikšmingo kelio iš Prūsijos į Žemaitiją. Nuo Katyčių vieškelis vingiavo link sienos perėjimo punkto ties Degučiais.

XVIII a. pabaigoje vakarinė Katyčių dalis stovėjo Šyšos upės dešiniajame krante, ten buvo bažnyčia ir gretima turgaus aikštė. Rytinė gyvenvietės dalis buvo išsidėsčiusi Šyšos kairiajame krante. Abi dalis jungė rytų-vakarų kryptimi ėjęs svarbusis tarpvalstybinis vieškelis. Katyčiai tada priklausė Būbliškės valsčiui ir Tilžės parapijai.

TURGAUS diena Katyčiuose. XX a. pr. (www.epaveldas.lt)

XIX a. Katyčiai sparčiai augo: pasienio prekyba ir kita veikla leido pragyventi dideliam skaičiui žmonių. Iki I pasaulinio karo šioje gyvenvietėje buvo daug ir įvairių prekybos, amatų, aptarnavimo įstaigų.

KEBSTAKIO užeiga. (Bildarchiv-ostpreussen.de)

XX a. pradžioje tai buvo nemaža gyvenvietė su sena bažnyčia ir virtine mūriniu vieno-trijų aukštų pastatų. 1912 m. čia gyveno 928 žmonės, veikė žemės ūkio draugija, pašto, telegrafo ir telefono skyriai, paslaugų įstaigos, amatininkų dirbtuvės.

Šaltiniai: Gunteris Uschtrinas, "Kur yra Katyčiai?"; M. Purvinas, "Katyčių urbanistinės raidos bruožai XVIII-XX a."