Mažą pamario vaikelį į Svajonių kalną vedantis eiliuotas pasakojimas dvelkia marių vėju ir pušynais. Į kiekvieno skaitančio vaiko širdį jis žada atnešti mūsų krašto smiltelę. Kas šias smilteles sunešė į pačios autorės širdį?
Šeštadienio pokalbio pakvietėme Rositą Makauskienę.
Rosita, užaugote Jonavoje, gyvenate Vilniuje, jūsų eilėraščiai - apie pamario vaiką. Kuo esate susijusi su mūsų kraštu?
Pamario kraštas - mano širdies dalis. Manau, kaip ir kiekvieno kito lietuvio. Šie eilėraščiai gimė iš ilgesio, jie parašyti tuomet, kai su šeima gyvenome Šveicarijoje. Aš nesu pamario vaikas tiesiogine prasme - užaugau Jonavoje, į Vilnių išvažiavau mokytis. Ten prieš penkiolika metų sutikau savo vyrą - atvykusį iš Klaipėdos. Nors gyvename Vilniuje, mes nesijaučiame esantys svečiai uostamiestyje. Čia mūsų antrieji namai. Savo vasaras su vaikais leidžiame Pervalkoje, pažįstame ten kiekvieną kampelį...
Gyvendami Šveicarijoje, ilgėjotės Pervalkos?
Taip. Iš tiesų Šveicarija - nepaprasto grožio šalis, mes gyvenome Lozanoje, netoli Ženevos ežero, Alpių apsupty. Tai buvo dveji nuostabių įspūdžių metai, bet, apsupta šito grožio, aš vis tiek ilgėjausi namų, svajojau apie pamario kopas ir pušynus. Rašydavau ilgus laiškus draugams į Lietuvą... Kartą man vyras pasakė, jog turėčiau rašyti knygas. Jis mane skatino, nuoširdžiai tikėdamas, jog turiu talentą, - šypsosi. - Man tikrai patinka rašyti.
Kūryba turbūt nėra pagrindinė jūsų veikla. Kokia jūsų profesija?
Eilėraščiai - mano hobis. Aš esu ekonomistė. Studijavau verslo vadybą Vilniaus universitete, tarptautinį verslą - Danijoje, Aalborgo universitete, magistro studijas baigiau Australijoje, Sidnėjaus universitete. Šiuo metu konsultuoju užsienio įmones, padedu joms įsisteigti Lietuvoje.
Kodėl rašote būtent eilėraščius ir kodėl - vaikams?
Net neįsivaizduoju, kaip galėčiau rašyti suaugusiesiems... Poezija - jautri kalba. Poezija vaikams - man artima, suprantama kalba. Aš iš tų žmonių, kurių viduje vis dar gyvena vaikas.
Jau kurį laiką bendradarbiauju su leidyklomis ir adaptuoju iš vokiečių, švedų, anglų ir kitų kalbų išverstus vaikiškus eilėraščius. Kitaip tariant, pažodžiui į lietuvių kalbą išverstą tekstą aš sueiliuoju. Taip pat esu išvertusi ir keletą angliškų eilėraščių knygelių - "Baubai lovoje", "Ingrida ir tėtis" ir kt.
Tikriausiai esate muzikali.
Taip, baigiau muzikos mokyklą, smuiko klasę.
Ar sunku debiutantui išleisti knygelę?
Sunku. Niekas nenori leisti nežinomų autorių kūrybos.
Noriu pabrėžti, kad knygelė "Svajonių kalnas" - tai dviejų autorių darbas, bendras, jo negalima vertinti atskirai. Tekstą nuostabiai iliustravo Inga Dagilė. Mes abi - debiutantės.
Ilgai ieškojusios būdų išleisti knygelę, galiausiai išsiuntėme ją konkursui, kurį paskelbė Labdaros ir paramos fondas "Švieskime vaikus" - ir "Svajonių kalnas" buvo išrinkta gražiausiai iliustruota Nacionalino vaikų literatūros konkurso (2014 m.) knyga. Fondas ją išleido 13 000 egzempliorių tiražu, jis bus nemokamai išdalintas bibliotekoms, mokykloms, darželiams ir kt.
Daugiau skaitykite dienraščio "Vakarų ekspresas" priede "Šeštadienis"
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą