Atspėtas žodis vaikams arba "Tititatos užburti"

Sausio 23 dieną Klaipėdos apskrities viešojoje I. Simonaitytės bibliotekoje buvo iškilmingai paminėtos šios krašto metraštininkės Ėvės 106-osios gimimo metinės. Jau septynioliktoji literatūrinė Simonaitytės vardo premija įteikta rašytojai Nijolei Kepenienei. Neįprasta ir netradiciška tai, jog pirmąsyk ši premija paskirta už knygą vaikams.

Lietuvos rašytojų sąjungos Klaipėdos skyriaus pirmininkas Rimantas Černiauskas savo įžanginę kalbą pradėjo Ievos Simonaitytės pamąstymais apie rašytojišką ir žmogiškąją paskirtį. Ši iškili rašytoja jautė sielos giminystę su Mažvydu, Bretkūnu, Donelaičiu; galbūt universali Nijolės kūryba taipogi leistų ieškoti sąsajų su šiais dvasios milžinais. Gražus sutapimas, anot R. Černiausko, jog pirmosios Nijolės Kepenienės knygos išleistos uostamiesčio leidykloje "Libra Memelensis", kaip ir tai, jog būtent čia rašytoja turi "savą" kritiką.
Klaipėdos universiteto dėstytoja S. Kondratienė kalbėjo apie vaikų knygos integraciją į literatūrą bei teksto dramaturgiją. Žaismingai Nijolę Kepenienę pavadino antrąja karaliene Klaipėdoje po karalienės Luizos. O su Eve Simonaityte, nors abi rašytojos gyveno ne to paties laiko dimensijose, jas sieja "pasaulis, išgyventas visais jutimais". Kritikė sakė, jog I. Simonaitytės "Aukštųjų Šimonių likimas" - klasikinės knygos vaikams pavyzdys, ją būtent ši knyga auginusi. Poezijos knygoje "Jos" Nijolė rašė laišką motinai, - I. Simonaitytė ruošė apmatus knygai "Motina ir duktė". Kiekviena moteris, pasak kalbėjusios, turinti būrimo galių, ir net šimtametėje senutėje gyvena maža mergaitė, ir - sarkastišką, gilią gyvenimo patirtį turinti moteris.
Prozininkės ir poetės N. Kepenienės eilių iš rinkinio "Jos" gausiai susirinkusiai kūrybinei visuomenei paskaitė Klaipėdos dramos teatro aktorė Nelė Savičenko. Ši prakilni, amžinojo moteriškumo žyme paženklinta, vidinio švytėjimo nutvieksta aktorė, atrodė, tartum "sutverta" skaityti neįkainojamo žmogiško intymumo sklidinas eiles iš ciklo "Penelopė" ir "Laiškai". Nors, pasak jos bičiulės Nijolės, Nelė įtaigiai perskaitytų net traukinių tvarkaraštį...
Vakaro kaltininkė, parašiusi išties fantastišką, avangardinę knygą vaikams apie kelionę po stebuklingą muzikos šalį - "Tititatos užburti", sėmėsi įkvėpimo iš jauniausios savo trijų dukterų - Šarūnės ir keleto jos vienmečių bičiulių - gyvenimiškų potyrių bei vaikiškai nevaikiškos išminties, pasaulėžiūros. Mažos muzikalios mergaitės, Šarūnės, piešiniais, beje, iliustruota ir premijuotoji knyga, kurioje gausu muzikos terminų bei autentiško folkloro. Bet įsiminti beribę kaip ir pati muzika, pamoką, rodos, nesunku. Jauti, jog "Tititatos" autorės žaista, kurta, būta su vaikais, kurių akseleracija, intelektas, vaizduotė kartais stebina. Tačiau, kaip ne keista, ši gan sudėtinga daugiaklodė knyga jau turi didelę mažųjų (ir suaugusiųjų) skaitytojų auditoriją .
Knygų leidėjai lygino N. Kepenienės knygas vaikams su Biseto kūrinija; sakė pristatę jas neseniai įvykusioje Frankfurto knygų mugėje. Autorė kalbėjo, kaip ji, vilnietė, prigijo Klaipėdoje, užburta šio krašto grožio, istorijos, dvasingumo ir dainų. Rašytoja sakė, jog premijos įteikimas jai leido padaryti atradimą. Mama ir mokytojai kažkada barė ją už tai, kad esanti nuotaikos (žlugęs?) žmogus. Ilgokai dėl to pasikankinusi, mėginusi tas nuotaikas sutramdyti ir suvaldyti, Nijolė suprato, jog neverta. Nuolat besimainančios nuotaikos - tai jos mūzos. Gal dėl tos nuotaikų kaitos ji ir įvaldė tiek literatūros žanrų, tad dabar džiaugiasi kiekvienos nežabotos nuotaikos apraiška ar įžvalga.
Šių metų I. Simonaitytės vardo premijos laureatę sveikino premijos steigėjai - Klaipėdos apskrities viršininkė V. Lukošienė, Klaipėdos savivaldybės Kultūros skyriaus vedėja N. Laužikienė, I. Simonaitytės muziejaus direktorė L. Lemežienė, plunksnos broliai ir kraujo giminės. Vakarą "spalvino" klaipėdiečių folkloro ansamblis "Trys mylimos".