... Aš jau 22 metus kompanijoje - atėjau kaip stažuotoja iškart po instituto. Neįtikima, bet man niekada nebuvo nuobodu. Visąlaik vis kažkas keitėsi šioje srityje, keitėsi technologijos, ir aš visada turėjau galimybę ką nors keisti kompanijoje. Teko keistis ir pačiai - radosi vis naujų reikalavimų lyderiui.
Pasaulis sparčiai keičiasi. Kalbu ne apie informacinių technologijų verslo specifiką; tai aktualu visoms sritims. Gyvenimas permainų sūkuryje reikalauja iš lyderio naujų savybių. Viena iš jų: jis ne tik turi pozityviai vertinti pokyčius, bet ir juos pats inicijuoti bei mokėti valdyti. Jeigu tu vadovauji kitiems žmonėms, turi suprasti, kur juos vedi, koks kitas bus tavo žingsnis. Tam nepakanka būti vien tik geru administratoriumi.
Aš visą laiką buvau užsiėmusi finansais, tačiau šiandien netgi finansininkui maža suprasti skaičius - būtina suprasti ir ko nori pirkėjas, kurlink krypsta technologijų raida, kaip tai paveiks kompaniją. Prieš 10 metų buvo sunku numatyti, kad, pavyzdžiui, išmanieji telefonai generuos tokį pardavimą.
Mes turime būti labai greiti, tačiau kartu ir stiprūs bei lankstūs kaip gimnastai. Turime ne tik patys adaptuotis prie naujos realybės, bet ir padėti savo komandai. Tai nelengva.
Skaityti skaičius
Skaičiai šiandien yra daugiau nei skaičiai. Vadovus, kurie priima svarbius sprendimus, aš paremiu analizuodama skaičius. Daug informacijos galima gauti iš žinių apie klientų mokumą: kaip vystosi jų verslas, kur stringa, ko jiems reikia šiandien, kad išspręstų savo problemas. Dažnai būtent skaičiai parodo, ko nori pirkėjai, netgi jeigu jie patys kol kas to nesuvokia. Mokėti dirbti su skaičiais - tai suprasti, kas vyksta aplink. Lyderis turi būti pedagogas - mokyti kitus skaityti skaičius, matyti juose tendencijas, rizikas.
Bet skaičiai niekada nepakeis pasaulio. Tai žmonės keičia skaičius.
Bendrauti virtualiai
10 dešimtmetyje aš dirbau Švedijoje, ir visa mano komanda buvo ten. Visada lengviau būti lyderiu komandos, kurią matai kasdien. Šiuo metu esu regiono, kuriam priklauso 22 šalys, finansų direktorė, ir "Ericson" padalinio Rusijoje generalinė direktorė. 22 šalių finansininkai turi sugebėti spręsti darbo klausimus su manimi bei kitais vadovais telefonu, video-, paštu. Jaustis vienos komandos dalimi, nepaisant skiriančių sienų ir atstumų. Kad taip būtų - lyderio užduotis.
Į naujoves žiūriu pragmatiškai. Nesu labai išprususi technologijų srityje, bet visada esu tarp tų, kurie pirmieji susidomi naujausiomis technologijomis. Kai tik atsiranda instrumentas, kuris gali man padėti geriau sąveikauti su mano žmonėmis, aš iškart sakau: "Parodykite, kaip jis veikia." Ir tučtuojau juo apsiginkluoju.
Neseniai savo kompanijoje įdiegėme "Microsoft Lync", kuris leidžia videokonferencijos metu kolegoms parodyti kurį nors dokumentą iš mano ekrano, apibrėžti kurį nors skaičių, kad sutelkčiau visų dėmesį. Taip mes galime kartu dirbti su dokumentais. Tai puiku. Mes turime mokytis naudotis naujais instrumentais ir padėti komandai prie jų priprasti.
Suteikti grįžtamąjį ryšį
Naujoji karta daug lengviau adaptuojasi prie bendro darbo per nuotolį - jauniems žmonėms bendradarbiauti internetu yra įprastas dalykas. Todėl jie turi didelį grįžtamojo ryšio poreikį: mat įprato nuolat jį gauti socialiniuose tinkluose. Ten įdėjai nuotrauką - ir visi tuoj pat sureagavo.
Žinoma, grįžtamasis ryšys reikalingas visiems, vyrams - ne mažiau nei moterims. Bet mano kartos žmonės ne taip juo išlepinti. Yra boso reakcija į tai, ką darai, - gerai, nėra - mes nesijaučiame nelaimingi, darome savo darbą toliau. O jauniems vado atsiliepimas apie jų veiksmus tiesiog būtinas, jiems reikia daugiau dėmesio. Čia nėra nieko keisto.
Svarbiausias dalykas: grįžtamąjį ryšį reikia suteikti tuojau pat. Tai paprasčiau, jeigu giri, ir sudėtingiau - kai reikia barti, nes nemalonų pokalbį norisi atidėti.
Grįžtamasis ryšys turi būti detalizuotas. Visada paaiškinkite priežastį, kodėl kažkas patinka arba nepatinka. Kalbėkite konstruktyviai ir pasiūlykite pagerinti rezultatą: "Kitą kartą pagalvokite dar ir apie tai", "Kaip manote, kodėl čia taip?"
Mūsų kompanijoje du tris kartus vyksta specialios sesijos, kurių metu darbuotojai klausosi, ką vadovybė galvoja apie jų darbą. Tačiau grįžtamasis ryšys jiems reikalingas dažniau. Jeigu jūs nesuteikiate žmonės grįžtamojo ryšio, jie nežino, ar juda teisinga kryptimi.
Aš dirbau Švedijoje, Vokietijoje, Kroatijoje, Lotynų Amerikoje, Anglijoje, šiandien dirbu Rusijoje.
Pirmoji mano darbo patirtis už Švedijos ribų buvo Vokietijoje 1992-1996 m. Mano bosas buvo labai korektiškas, tačiau adaptacijai prireikė daug laiko. Vadovų komanda - vieni vyrai, labai oficialūs, pasitarimuose į mane visada kreipdavosi ypatingai: "Meine Dame und Meine Herren". Iki tol Švedijoje aš apskritai nė karto nebuvau susimąsčiusi apie tai, kad esu moteris vadovė, dirbanti vyrų komandoje.
Vokiečiai visada laikosi protokolo ir visų procesų eigos. Tai labai vokiška.
Kroatijoje daugiau hierarchijos nei Švedijoje. Iš pradžių ten teko labai daug dirbti - nes žmonės visais klausimais kreipiasi į viršininką. Jie tikisi, kad būtent tu, lyderis, priimsi sprendimą.
Kartą patekau į paradoksalią situaciją: pasitarime niekas nepaprieštaravo mano pasiūlytam sprendimui. Paskui viena darbuotoja, su kuria susiklostė draugiški santykiai, man pasakė: toks sprendimas Kroatijoje netinka. Pasirodo, tą žinojo visi dalyvavusieji, tačiau viršininkui jie niekada nepasakys, kad jis neteisus. Aš paprašiau Karmen, kad bent jau ji kitą kartą tai pasakytų.
Lotynų Amerikoje žmonės tokie atviri ir šilti, kad aš greitai išmokau ispaniškai. Kontrastas su Anglija - didžiulis.
Britai labai geri, bet jie visada išlaiko atstumą ir yra pernelyg mandagūs - derybose gali visą valandą nesuprasti, kad pokalbininkas nepatenkintas, mat tai išreiškiama fraze "it sounds good".
Būti savimi
Kasdienybėje svarbiau tai, kaip elgiesi, o ne kaip išmanai rinkodarą ar finansus.
Man patinka ugdyti ir palaikyti žmones, įkvėpti juos, vesti paskui save. Tai mano lyderiavimo stilius. Jeigu vaidini vaidmenį, kuris tau nebūdingas, žmonės tai iškart pajaučia.
Iš kur semiuosi energijos? Aš turiu nuostabią šeimą - vyrą, dukras. Aš neeikvoju energijos namuose. Atvirkščiai - aš jos prisikaupiu bendraudama su artimaisiais.
Kai randu laiko sporto salei - tai irgi suteikia energijos. Mėgstu žiūrėti į ką nors gražaus. Užsikrečiu energija nuo žmonių, su kuriais dirbu: mane supa daug malonių veidų. O kai pasitaiko žmogus, kuriam visada pirmadienis, ir suprantu, kad mano energija senka, tiesiog riboju bendravimą su juo.
Aš nusiteikusi pozityviai. Visus sunkumus galima išspręsti pasitelkus šypseną, šmaikštumą. Ten, kur kiti mano problemą, aš matau galimybę. Bet būtent todėl man reikia, kad šalia būtų žmonės, turintys kitokį požiūrį. Tuomet, kai tu ką nors praleisi, ko nors nepastebėsi, jie būtinai pasakys.
Šaltinis: Forbes
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą