Brolių Lavrinovičių kreipimasis: dėl mūsų atžvilgio pradėto precedento neturinčio persekiojimo, į kurį privalome reaguoti rimtai

Kyla klausimas: kam nerūpi? Mums rūpi, mes gailimės, mes atlikome bausmę. Pagal visus Lietuvos Respublikos įstatymus. Ir jų laikomės. Įstatymas sako, kad mes esame išpirkę kaltę prieš visuomenę. Tačiau praėjus beveik 20-čiai metų, ši situacija eskaluojama iš naujo, ir iš naujo, o mes dabar jau vaizduojami kaip visų smurtą patyrusių moterų kančių priminimu.

Todėl, vadovaujantis galiojančiomis teisės aktų normomis, mes turime teisę reikalauti, kad mūsų nevadintų “nuteistais prievartautojais” ir nebesietų su nusikaltimu, nes, kaip minėta, tai imperatyviai numatyta įstatyme: mes atlikome bausmę ir turime teisę į visavertį visuomeninį gyvenimą.

Mūsų biografija iš esmės neša žinią, kad už neigiamus veiksmus ateina neišvengiama atsakomybė. Mes šią atsakomybę pripažinome ir bausmę atlikome. Todėl dabar siekiama suformuoti vieša nuomonė apie tai, jog mes esame neverti pilnaverčių visuomenės narių statuso, kad turime riboti savo viešą kultūrinę, ekonominę, socialinę veiklą iš esmės pažeidžia ne tik mūsų, bet ir mūsų šeimų teises, garbę ir orumą.

Aktyvūs visuomenės veikėjai, publikuodami stigmatizuojančio pobūdžio įrašus apie mus, siekdami priminti visuomenei apie mūsų “nusikalstamą praeitį”, ir tokiu būdu riboti mūsų galimybę pilnaverčiai dalyvauti visuomeniniame gyvenime, neįvertina fakto, kad jų pačių tokio pobūdžio veiksmai atitinka Baudžiamajame kodekse įtvirtintą nusikalstamos veikos sudėtį: „Tas, kas atliko veiksmus, kuriais siekta žmonių grupei ar jai priklausančiam asmeniui dėl socialinės padėties sutrukdyti lygiomis teisėmis su kitais dalyvauti ekonominėje, socialinėje, kultūrinėje ar kitoje veikloje“.

Gyvendami teisinėje valstybėje, tikimės, kad jų veiksmai bus įvertinti kompetentingų institucijų.