Cindy Crawford: "Iš trijų seserų aš buvau negražiausia"

Berniukai į mane nekreipdavo dėmesio: buvau liesa, nedaili, labai aukšta, o kad atrodyčiau mažesnė, visada kūprinausi. Mama sakydavo: "Tegu kitos mergaitės anksti išteka ir gimdo vaikaus. Tu, Sintija, esi neišvaizdi, todėl savo gyvenimą turi paskirti mokslui".

Įstojau į Ilinojaus universitetą mokytis chemijos inžinerijos. Buvau gabi, todėl man mokėjo stipendiją. Darbštumas ir noras tėvui padėti išmaitinti šeimą (tuo metu tėtis apsirgo) pakeitė mano gyvenimą.

Vasarą nusprendžiau padirbėti žemės ūkyje, rinkau kukurūzus. Vietinis žurnalistas, rengiantis reportažą apie laukų darbininkus, nufotografavo mane ir kitas merginas. Tada pirmąkart man nusišypsojo sėkmė - laikraštyje buvo atspausdinta mano nuotrauka.

Tėvai nedraudė man dirbti modeliu, bet buvo labai nusiminę dėl to, kad išsirinkau "netikrą" profesiją.

Ką dar atsimenate iš vaikystės?

Norėjau būti panaši į brolį. Visada jam pavydėjau, nes tėvas Džefį mylėjo labiausiai. Jis visada svajojo apie sūnų. Mamai, žinoma, juokais, yra sakęs: "Jeigu tu gimdysi vien tik mergaites, aš išvysiu tave iš namų!" Kai brolis, vos trejų metukų, mirė nuo leukemijos, mama mums pasakė: "Mergaitės, jūs matote, kaip tėvas sielvartauja. Dabar jūs turite būti protingos ir pasistengti jo niekada nenuvilti."

Vyresnioji sesuo Krisė užsirašė į sporto klubą, kad su tėvu galėtų žaisti jo mėgstamą krepšinį.

O aš kaip įmanydama stengiausi gerai mokytis mokykloje, kad jis neturėtų pagrindo nusiminti dėl mano prastų pažymių ir kad nesakytų kaip visada: "Mergaitės visada bukagalvės. Štai berniukai - kitas reikalas". Galbūt dėl tėvo aš pasilikau savo mergautinę pavardę.

Man atrodo, kad apie sūnų jis svajojo ir dėl to, kad neišnyktų Krouford pavardė.

Kas modeliui lemia pasaulinę sėkmę?

Modelio gyvenime sėkmė 80 proc. priklauso nuo susitikimo su fotografu. Mano, kaip modelio, karjera prasidėjo tada, kai aš susipažinau su garsiu fotografu Skrebneskiu. Jis kelioms modelių agentūroms parodė mano nuotraukas ir viena jų manimi susidomėjo.

Skrebneskiu tikėjo, jis buvo laikomas būsimų perspektyvių modelių tiekėju

. Agentūroje prasidėjo mano kančios: privertė laikytis griežtos dietos, turėjau daryti specialią mankštą, kad tapčiau plastiškesnė.

Labiausiai kankinančios buvo makiažo pamokos - aš visiškai nieko apie tai nenutuokiau, juk tėvai man draudė dažytis.

Mane vertė pasidaryti plastinę operaciją - pašalinti mano veidą "bjaurojantį" apgamą, bet aš labai bijau kraujo ir gydytojų, todėl tam nesiryžau.

Dabar laikraščiai rašo, jog aš tada nujaučiau, kad būtent apgamėlis taps mano firminiu ženklu.

Supermodelio amžius trumpas. Ar ne todėl jums yra tekę reklamuoti ir virdulius bei dulkių siurblius?..

Kai nutrūko mano sutartis su kosmetikos firma "Revlon", patyriau daug neigiamų emocijų. Tokiomis minutėmis sau visada sakau: "Svarbiausia, kad aš gyva ir gyvi mano artimieji". Nepataisoma yra tik mirtis. "Revlon" reklama tapo man neįdomi, aš pavargau baltame fone pasirodyti kraujo raudonumo lūpomis.

Firmos darbuotojams siūliau reklaminiame klipe ką nors keisti, bet jie paprasčiausiai nusprendė atsisakyti mano paslaugų.

Tačiau dar neaišku, kas iš to išlošė. Įžymiausi pasaulio modelių kūrėjai kviečia mane demonstruoti savo darbus. Aš dar esu reikalinga. Ir turiu begalę planų.

Daugelis merginų svajoja tapti modeliais, o jūs ne kartą esate sakiusi, kad modelių verslas - purvinas...

Nepaisant išorės grožio, modelių verslas yra nešvarus ir žiaurus. Kaip ir visiems garsiems modeliams, taip, žinoma, ir man teko iškęsti įtakingų žmonių priekabiavimą, kad gaučiau naudingą pasiūlymą ir gerą fotosesiją. Vienadienio romano neturėjau. Mano ryšiai trukdavo mažiausiai tris mėnesius.

Pirmasis vyras iš šou verslo, su kuriuo mylėjausi, - tai mano dabartinis vyras Rendis Gerberis.

Susipažinau su juo vos atvykusi į Los Andželą - kartu reklamavome maudymosi kostiumus, lastus ir kitas plaukiojimo prekes. Rendis buvo mano pirmoji tikra meilė.

Galbūt tai nuskambės per daug atvirai, bet ant senutėlio automobilio galinės sėdynės su juo aš patyriau savo pirmąjį orgazmą. Bet kartu mes buvome tik du mėnesius.

Aš išėjau pas fotografą, o su Gerberiu likome geri draugai. Po kurio laiko susipažinau su aktoriumi Ričardu Gyru. Mes įsimylėjome, o vėliau ir susituokėme.

Tada jūs buvote gražiausia įžymybių pora...

Ričardas buvo įsimylėjęs save. Jis visais būdais stengėsi palaikyti savo "supervyro" šlovę. Duodamas interviu dažnai stengdavosi padaryti taip, kad atrodytų aukštesnis.

Apie mūsų santuoką sklido daug apkalbų. Laikraščiai rašė, kad mes kartu gyvename dėl populiarumo, kad Gyras - gėjus, o aš - lesbietė.

Mes net vienam solidžiam leidiniui sumokėjome 30 tūkstančių dolerių, kad parašytų tiesą - jog esame heteroseksualūs ir vienas kitą mylime.

Taip stengėmės nusiplauti purvą. Tuo metu mudviejų karjeros buvo pačiame pike, dirbome 24 valandas per parą.

Dėl šeimos nė vienas nenorėjo nieko aukoti. Susitikdavome retai.

Gal jūsų skyrybas paskatino Gyro susidomėjimas budizmu?

Išties iš karto po vestuvių jis išvyko pas dalailamą. Manęs nepakvietė net į povestuvinę kelionę. Paskui jis valandų valandas sėdėdavo ir medituodavo.

O aš verkiau ir galvojau, kada suras laiko man. Tačiau tikroji mūsų skyrybų priežastis buvo ta, kad Gyras kategoriškai nenorėjo vaikų. Net ateityje. O man reikėjo šeimos.

Kada jūs supratote, jog metas keisti savo gyvenimą?

Man prireikė 15-os metų, kad suprasčiau, jog mano geriausias draugas Rendis Gerbertis yra tas vyras, su kuriuo noriu nugyventi visą likusį gyvenimą. Aš pati nuėjau pas jį ir pasakiau: "Vesk mane". Dabar aš laiminga moteris...

Ir atsidavusi mama.

Taip, aš tikrai dievinu savo vaikus - dukrelę Kają ir sūnų Preslį. Su jais leidžiu daugiausiai laiko. Tik patyrusi motinystę pasijutau esanti asmenybė...

Iš užsienio spaudos išvertė Rima BRUŽAITĖ